Darbo pajamos per metus padidėjo 14 proc.
Vidutinės visą mėnesį dirbusių žmonių draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, šių metų trečią ketvirtį pasiekė 905 eurus. Tai yra 111 eurų, arba 14 proc., daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
„Pajamos išaugo daugiau nei 100 eurų. Šį kartą, kaip ir ankstesniais metais, labiausiai augimą lemia tai, kad dėl įvairių priežasčių didėja pajamos žmonių, kurie pernai uždirbo pačias mažiausias pajamas“, – spaudos konferencijoje sakė vyriausioji „Sodros“ patarėja Julita Varanauskienė.
Kaip rašoma „Sodros“ atsiųstame pranešime, sparčiam darbo pajamų didėjimui įtakos turėjo tie patys veiksniai kaip ir anksčiau: bendras ekonominis augimas, nuo šių metų sausio iki 400 eurų padidinta minimali mėnesio alga, vis labiau jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.
Pasak J. Varanauskienės, pastebima, kad gyventojai, uždirbantys 600-800 eurų iki mokesčių, sunkiai gali patekti į aukštesnių pajamų kategoriją. Anot jos, daugiau žmonių į tą kategoriją išėjo nei perėjo į aukštesnius laiptelius.
Nors vidurkis yra 900 eurų, bet žmonių, kurie juos uždirbo, yra mažiau nei pusė. Kuo didesnės pajamos, tuo mažesnė tikimybė, kad pajamos padidėjo 10 proc. Tikėtina, kad jos netgi mažėja. Bet galų gale susumuojant viską, galimi du vertinimai: 3 iš 5 žmonių algos padidėjo, o 2 iš 5 nepadidėjo“, – sakė vyriausioji „Sodros“ patarėja.
Mažėjo uždirbančių minimumą
Nuo šių metų vasario nuosekliai mažėjusi mažesnes negu MMA pajamas gavusių dirbančiųjų dalis rugsėjį pirmą kartą ūgtelėjo ir pasiekė 9,8 proc. (arba 106,5 tūkst. asmenų), tačiau vis tiek išliko gerokai mažesnė negu šių metų vasarį, kai siekė atitinkamai 14,4 proc., arba 156,6 tūkst. asmenų.
„Mažų pajamų gavėjų dalis padidėjo dėl sezoniškumo: pernai rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, šis rodiklis taip pat augo.
Gyventojams, kurių pajamos rugpjūtį buvo ne mažesnės negu minimali mėnesio alga, o rugsėjį nukrito žemiau šios ribos, būdinga tai, kad dažnai jie yra arba studentiško, arba priešpensinio amžiaus, ir tai, kad dažniausiai jų darbdaviai – mažmeninės prekybos nespecializuotos parduotuvės ar restoranai.
Keičiantis sezonui, sumažėja tokių darbų poreikis arba jaunų žmonių galimybės dirbti visą darbo dieną dėl studijų“, – teigia J. Varanauskienė.
Nepaisant to, kad dalies asmenų pajamos sumažėjo ir nesiekė MMA, ketvirtadalio iš jų (27 tūkst.) darbdaviai sumokėjo papildomas socialinio draudimo įmokas, dėl kurių šiems asmenims teikiamos socialinės garantijos buvo didesnės.
Vienodos profesijos nevienodai apmokamos
2018 m. rugsėjo mėn. „Sodros“ duomenimis, per metus vidutinės pajamos labiausiai išaugo visuomeninėse organizacijose, asociacijose, partijose ir bendrijose (20 proc.) ir sudaro apie 550 eurų. Biudžetinių įstaigų darbuotojų pajamos nusileidžia arba pagal dydį, arba pagal augimo tempą: per metus vidutinės pajamos čia paaugo 13 proc. ir sudaro apie 850 eurų.
Didžiausi atlyginimų metiniai pokyčiai pastebimi įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų: viešosiose organizacijose jie išaugo beveik ketvirtadaliu (24 proc.), t. y. vidutinį atlyginimą šiuo metu sudaro apie 1,2 tūkst. eurų, o užsienio įmonėse sumažėjo trečdaliu (32 proc.) – vadovų alga čia siekia 3,2 tūkst. Eur. Tuo metu visuomeninėse organizacijose atlyginimai vidutiniškai padidėjo 10 proc. Čia vadovai vidutiniškai uždirba apie 600 eurų.
Biudžetinių įstaigų gydytojų specialistų atlyginimai augo 23 proc. ir šiuo metu siekia beveik 1,5 tūkst. eurų, o viešosiose įstaigose padidėjo 18 proc. ir siekia 1,6 tūkst. eurų.
Buhalterių vidutiniai atlyginimai valstybinėse įstaigose augo 15 proc. – dabar jie uždirba apie 1,3 tūkst. eurų. Viešosiose įstaigose jie uždirba 13 proc. daugiau nei pernai ir tai sudaro apie 1 000 eurų. Visuomeninėse organizacijose atlyginimai išaugo beveik ketvirtadaliu (24 proc.), dabar jie siekia apie 250 eurų.
