Per darbo dieną Lietuvoje įregistruojama daugiau nei pusšimtis įmonių – būsimus verslininkus labiausiai vilioja du aspektai

VĮ „Registrų centras“ duomenimis per 12 pirmųjų pandemijos mėnesių, palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus, naujai įsteigtų įmonių skaičius išaugo beveik penktadaliu. Iš viso nuo 2020 metų balandžio 1 dienos iki 2021 metų kovo 31 dienos Juridinių asmenų registre įregistruota beveik 15 tūkst. naujų juridinių asmenų, arba 17 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu ankstesniais metais.

Vilioja nepriklausomybė nuo darbdavio

Apklausos rodo, kad nuo minties apie savo verslą iki pasiryžimo juo užsiimti dažniausiai trunka mažiau negu metus. SEB banko užsakymu bendroves “Spinter tyrimai” atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, žmonės, kurie jau turi verslą arba kada nors svarstė tapti verslininkais, prisipažino, kad juos labiausiai viliojo mintys apie nepriklausomybę nuo darbdavio (47 proc.) ir galimybė uždirbti daugiau (44 proc.). Daugmaž kas trečias iš jų paminėjo norą įgyvendinti savo sumanymus (39 proc.), turėti lankstų darbo grafiką (33 proc.) ar gauti papildomų pajamų (31 proc.).

Tiesa, kas antras įsitikinęs, kad tapti verslininku jam nelemta. Nuo pasiryžimo įgyvendinti savo verslo idėją žmones labiausiai atbaido įgūdžių trūkumas – taip atsakė daugiau negu trečdalis (36%) žmonių, kada nors svarsčiusių turėti savo verslą. 35% kaip pagrindinę kliūtį nurodo ir tai, jog neturi pradinio kapitalo. Baimė rizikuoti, patirti nesėkmę ar gauti nepastovias pajamas taip pat yra viena svarbiausių priežasčių, atgrasanti žmones nuo ketinimų imtis verslo.

Mažoji bendrija – populiariausia

Populiariausia teisinė forma, registruojant naujus juridinius asmenis, yra mažoji bendrija. VĮ “Registrų centro” duomenys rodo, kad pastaraisiais metais įsteigiama 48 proc. mažųjų bendrijų, 38 proc. uždarųjų akcinių bendrovių.

Laura Čeber, verslo teisininkė, knygos „Pradedu verslą“ autorė sako, kad viena dažniausiai nurodomų įmonės steigimo priežasčių, – noras susikurti papildomą darbo vietą: „Steigėjai, nurodantys tokias įmonės steigimo priežastis, dažniausiai renkasi mažosios bendrijos juridinio asmens veiklos formą. Ją įsteigti yra paprasčiau, o pradinis įnašas gali būti ir nuo 1 eur., t.y., nereikalingas minimalus įstatinis kapitalas 2500 eur., kurio reikia norint įsteigti uždarąją akcinę bendrovę.“

L. Čeber pastebi, kad nors teisės aktai suteikia galimybę tvarkyti mažosios bendrijos buhalterinę apskaitą pačiam mažosios bendrijos vadovui, dėl ko mažosios bendrijos veiklos forma atrodytų dar patrauklesnė, reikėtų atminti, kad mažosios bendrijos buhalterinė apskaita tik kai kuriais atvejais yra paprastesnė nei uždarosios akcinės bendrovės, pavyzdžiui, kai mažoji bendrija neturi samdomų darbuotojų ar kai nėra PVM mokėtoja.

„Kita juridinio asmens steigimo priežasčių – tai mažosios bendrijos (ar kito juridinio asmens) veiklos formos pasirinkimas vietoj galimos individualios veiklos vykdymo. Taip pat stebimas perėjimas iš jau vykdomos individualios veiklos į juridinio asmens veiklos vykdymo formą, o ši tendencija ypač jaučiama statybų sektoriuje. Vienas didžiausių privalumų, kodėl reikėtų rinktis ne individualią veiklą o juridinį asmenį – tai ribota įmonės savininkų atsakomybė: nepasisekus verslui įmonės savininkai rizikuoja tik savo įnašu, taip apsaugodami savo asmeninį turtą. O štai už neįvykdytas individualios veiklos prievoles savininkas atsako savo asmeniniu turtu,“ – pastebi L. Čeber.