Pasitikėjimas – nauja darbo santykių valiuta
Siekdama išsiaiškinti transformacijos padarinius darbo rinkoje ir jos įtaką žmonėms, tarptautinė personalo sprendimų kompanija „ManpowerGroup“ atliko tyrimą, kurio metu apklausė daugiau nei 8000 žmonių 8 šalyse: Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Meksikoje ir Singapūre. Rezultatai atskleidžia, jog pirmosios pandemijos bangos metu išryškėjo pasitikėjimo ir skaidrumo svarba, rašoma pranešime spaudai. Darbdaviai pradėjo suvokti, kad jiems reikia darbuotojų duomenų, įžvalgų, apklausų, grįžtamojo ryšio, konsultacijų, kad bendradarbiavimas ir toliau vyktų sklandžiai. Įdomu tai, jog situacijai pasikartojus ir vėl įvedus griežtesnius apribojimus, žmonės dažniau dalijasi savo turima informacija su darbdaviu, tikėdami, kad atsižvelgdami į ją, vadovai priims teisingą sprendimą dėl darbuotojų sveikatos bei saugos. Žmonės nori būti tikri, kad blogai besijaučiantys kolegos liks namuose, bus laikomasi griežtos higienos politikos ir aiškios komunikacijos. Pasitikėjimas tapo nauja valiuta, o sveikata ir gerovė – nauju prioritetu.
Apklausos duomenys taip pat parodė, kad tie, kurie pasitiki savo darbdaviais, dvigubai dažniau jaučiasi teigiamai nusiteikę, kai grįžta į savo darbo vietą, nei tie, kurie nepasitiki (44 proc. palyginti su 23 proc.). Tačiau lengviau pasakyti nei padaryti, – daugiau nei 1 iš 3 darbuotojų vis dar nepasitiki darbdaviu bei nemano, kad darbdavys priimtų teisingą sprendimą jų sveikatos klausimais.
Ryškėjanti profesinė atskirtis
Lankstesnė, dažnai virtuali darbo realybė suskaidė kolektyvus į kelias grupes: vieni džiaugiasi šiais pokyčiais, kiti pozityvu netrykšta. Darbuotojus vienija tai, ko jie nori ateityje – išsaugoti savo darbą, išlikti sveiki, mokytis ir tobulinti įgūdžius bei nebegrįžti prie seno darbo būdo. Tačiau yra aspektų, dėl kurių darbuotojų situacija skiriasi priklausomai nuo turimų įgūdžių. Tie, kurie turi šiuo metu paklausių įgūdžių, gali siekti didesnio atlyginimo, dirbti nuotoliniu būdu, išvengti važiavimo į darbą ir atgal, o tie, kurie jų neturi, neretai privalo keliauti į darbą arba susiduria su sunkumais dirbdami nuotoliniu būdu. To pasekmė – didėjanti socialinė atskirtis.
Įsivyravus darbui nuotoliniu būdu padidėjo kibernetinio saugumo ekspertų, duomenų analitikų, programinės įrangos ir programų kūrėjų poreikis. Kaip būtinybę įmonėje darbdaviai įvardija ir verslo pertvarkymo specialistus (strategus), buhalterius ir pardavimo ekspertus. Šių sričių specialistai gali tikėtis atlyginimo didinimo, rinktis darbo sąlygas, gana lengvai keisti darbovietę. Tuo tarpu svetingumo, pramogų, mažmeninės prekybos ir maisto prekių parduotuvių darbuotojams rizikos didėja. Kai darbo specifika reikalauja būti darbo vietoje, padidėja tikimybė užsikrėsti, tenka derintis prie keičiamų darbo valandų, susitaikyti su prastovomis ar sumažintu atlyginimu. Apklausos duomenys atskleidžia, jog išryškėja „specialistų privilegija“ – IT ir finansinių paslaugų darbuotojai labiau linkę tikėtis geresnių darbo sąlygų po krizės, palyginti su tais, kurie dirba gamyboje ar mažmeninėje prekyboje. Visą darbo dieną dirbantys darbuotojai tikisi geresnės darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros lyginant su ne visą darbo dieną dirbančiais.
Išsiskiriančios X, Z ir Y kartų reakcijos
Skirtingas požiūris į pasikeitusias sąlygas priklauso ir nuo darbuotojų amžiaus. Apklausa atskleidžia, kad Z kartos atstovai pasikeitusioje darbo kasdienybėje įžvelgia daug privalumų: dirbant namuose daugiau erdvės, motyvacija vytis kolegas, išaugęs žingeidumas, noras mokytis, kilti karjeros laiptais, siekti didesnių atsakomybių ir pajamų.
„Džiaugiuosi, turėdama galimybę rinktis darbo vietą, nes nuo to priklauso ne tik savijauta, bet ir produktyvumas, užduočių kokybė. Su komanda galime pasimatyti per konferencinius skambučius ar tiesiog socialinėse medijose, komunikacijos sklaida ir efektyvumas nuo to nekinta.“ – sako Ingrida Berdikšlytė, minėtos bendrovės padalinio Lietuvoje marketingo specialistė, atstovaujanti komandoje Z kartai.
Tuo tarpu „Baby Boomers“ arba ankstyvieji X kartos atstovai jaučiasi paveikti situacijos ir pasigenda namų bei darbo sričių atskyrimo, norėtų grįžti prie „gyvo“ bendradarbiavimo ir asmeninės komunikacijos. Jiems antrina X kartai priklausantys žmonės, kurie neslepia troškimo sugrįžti į darbo vietą, kurioje gali lengviau atrasti susikaupimo ir produktyvumo balansą. Tūkstantmečio arba kitaip Y karta išsiskiria kaip mažiausiai paveikta šios transformacijos. Lankstumas darbe – jų siekiamybė ir, jeigu tik galima išvengti kelionės į darbą, jie būtinai tuo pasinaudos, nes virtuali komunikacija, technologijos jiems nekelia didelių iššūkių. Su tuo sutinka ir minėtos bendrovės vadovė Lietuvai ir Latvijai Božena Petikonis-Šabanienė: „Tiek mano bendraamžiai kolegos, tiek pažįstamų ratas (daugiausiai Y kartos atstovai) šiais metais atrado visus lankstaus darbo privalumus. Tapo paprasčiau efektyviai derinti šeimyninius įsipareigojimus ir darbą, atsirado daugiau galimybių tobulinti savo įgūdžius“.
