Draudimo specialistų teigimu, nors Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme yra numatyta nuotolinį darbą dirbantiems darbuotojams sudaryti nuo kitų įmonės darbuotojų nesiskiriančias saugos ir sveikatos sąlygas, tačiau modernių darbo formų įvairovė gali sukelti nemažai klausimų.
„Vertinant Valstybinės darbo inspekcijos pateikiamą statistiką bei BTA administruojamas žalas, akivaizdu, kad absoliuti dauguma nelaimingų įvykių bei įvairių susižalojimų darbe įvyksta darbo vietoje. Dažniausiai tai įvairūs fiziniai darbai, kur rizika susižeisti yra didesnė: neatsargiai elgiamasi su prietaisais ar įranga, prarandama koncentracija ar koordinacija.
Tačiau ir biurai, kuriuose dabar susitelkę dauguma paklausiausių, geriausiai apmokamų specialistų, susiduria su savais iššūkiais, kuriuos kelia darbdavių suteikiama, o darbuotojų itin pamėgta mobilumo laisvė“, – sako BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė.
Lietuvoje galiojančiuose teisės aktuose rekomenduojama aiškiai reglamentuoti darbuotojo pareigas bei atsakomybės ribas, apibrėžti darbo laiką, vietą bei funkcijas, tai galioja ir forminant darbą nuotoliniu būdu. Jei tai padaroma, yra lengviau nustatyti, ar nelaimingas atsitikimas įvyko darbo metu, ar vis tik ne.
„Situacijų ir niuansų tikrai esama įvairių, kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai. Darbuotojai dažnai būna girdėję ir apie tai, kad, tarkime, vykstant į darbą ar iš jo arba keliaujant į darbinius susitikimus, už įvykstančius nelaimingus įvykius atsakomybė tenka darbdaviui.
Tačiau niuansų ir išlygų šiuo atveju yra tikrai nemažai, tad skatinčiau tiek darbuotojus, tiek ir darbdavius inicijuoti pokalbius, išsiaiškinti ir maksimaliai aiškiai bei abiems pusės priimtinai įvardinti, kokios situacijos iš tiesų laikomos nelaimingais atsitikimais darbe, o kurioms jau teks buitinių traumų statusas“, – pataria specialistė.
J. Krikščiūnė teigia, kad šiais laikais, kai darbo funkcijoms atlikti dažnai visiškai pakanka kompiuterio ir mobiliojo telefono bei stabilaus interneto ryšio, darbuotojas nebūtinai darbą dirbs susitarime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku.
„Darbuotojai yra mobilūs, jie gali pasirinkti tądien dirbti ne namuose, o gerdami kavą kavinėje ar parke mėgaudamiesi saule. Tai bus darbo vieta ar ne? O jei dar ir aptartos darbo valandos neatitinka numatytų susitarime? Gali susiklostyti tikrai nevienareikšmių situacijų, kurių aplinkybes padeda išaiškinti atliekamas tyrimas, inicijuojamas „Sodros“ ar Valstybinės darbo inspekcijos“, – teigia specialistė.
Jos teigimu, finansine prasme pagrindinis skirtumas tarp įvykio darbe ir buityje yra nedarbingumo išmokos dydis. Nelaimingam įvykiui atsitikus buityje, už pirmas dvi nedarbo dienas nuo 80 proc. kompensaciją moka darbdavys, o už likusį periodą – „Sodra“. Jei nustatoma, kad nelaimingas įvykis nutiko darbo metu – nuo pirmos nedarbingumo dienos „Sodra“ kompensuoja 100 proc. darbo užmokesčio.
J. Krikščiūnė pripažįsta, kad teko neoficialiai girdėti nemalonių patirčių, kuomet darbdaviai stengiasi nuslėpti tikrąsias nelaimingų įvykių ar traumų aplinkybes ir bando įkalbėti darbuotojus kreiptis į medikus ne darbo metu, prisiimti atsakomybę sau, taip nusiskriaudžiant juos finansiškai.
„Tai yra nesąžiningas, nepagarbus požiūris į darbuotoją ir jis neturėtų būti toleruojamas. Kita vertus, jau minėtas žmonių mobilumas skatina ieškoti papildomų instrumentų, kurie galėtų padėti įmonėms panašiose situacijose: tai ir darbdavio civilinės atsakomybės draudimas dėl žalos darbuotojams, nelaimingų atsitikimų draudimo nuo traumos, draudimo neįgalumo ar net mirties atveju įsigijimas, taip pat aktualus ir sveikatos draudimas“, – sako J. Krikščiūnė.
