Neregiai tapo gidais puikiai matantiems žmonėms: dabar paspirtuko gatvėje turbūt nebepaliksite

Patyriminis pasivaikščiojimas po Kauną, skatinantis pažinti pasaulį per neregio pojūčius. Pagalba ilgalaikiams bedarbiams ir integracija į socialinę aplinką Kėdainiuose. Krakių miestelį populiarinančios edukacinės kultūros ir kulinarijos programos, leidžiančios išlaikyti vietos kavinę. Ukmergėje gimęs kelionių projektas, kviečiantis žmones renkant magnetukus ne tik keliauti po savo kraštą, tačiau ir pažinti jo istoriją. Kėdainiuose gimusi iniciatyva, skirta moterų savitarpio pagalbai stiprinti.

Tai iniciatyvos, kurios per 1,5 m. laikotarpį gimė ar išsivystė neseniai pasibaigusioje nevyriausybinių organizacijų verslumą skatinančioje programoje „NVO akceleratorius“, rašoma pranešime žiniasklaidai. Joje galėjo dalyvauti organizacijos iš 7 Lietuvos savivaldybių – Trakų, Širvintų, Švenčionių, Kėdainių, Ukmergės, Šalčininkų ir Elektrėnų.

Kviečia patirti neregio pasaulį

„Tai nauja idėja. Žmonėms yra smalsu, kas yra neatpažinta, neatrasta, tai skatina žmones kurti empatišką visuomenę. Daugelis matančių ateina norėdami išbandyti, ką reiškia jausti šalia esantį žmogų, pažinti neregio, kuris yra toks pats visuomenės narys, pasaulį“, – sako Jolanta Kručkauskaitė, pojūčių turizmo iniciatyvos ,,NeRegĖjimo galia“ idėjos autorė.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pietvakarių centro vadovei idėja kilo žygiuojant su neregiais „Camino Lituano“ keliu. Pasak jos, matantieji norėdavo patirti, kaip keliauja neregiai, tad užsirišdavo akis ar eidavo užsimerkę. Jų patyrimai ir klausimai paskatino toliau vystyti minėtą iniciatyvą.

Šiuo metu paruoštas specialus maršrutas Kaune, kur dalyviui (matančiajam) uždedami specialūs simuliaciniai akiniai, leidžiantys jam eiti visiškoje tamsoje, įteikiama neregio lazdelė, o svarbiausia, kad keliaujama kartu su gidu neregiu.

„Einant Ąžuolyno parku girdimi gamtos garsai, palyginama, kuo skiriasi gyvas ir negyvas ąžuolas. Tuomet leidžiamasi Parodos kalnu link Laisvės alėjos, kuri pasitinka savo kvapais, skubančiais žmonėmis, jų kalbomis ir šurmuliu. Po pasivaikščiojimo matantieji kitaip pradeda vertinti ir save, ir aplinką. Turbūt ir paspirtuko gatvėje nebepaliks, kai patyrė, kokia tai didžiulė kliūtis neregiams. Džiugu, kad dalyvio bendrystė su neregiu tęsiasi ir po kelionės, reflektuojama, kalbamasi apie neregio kasdienybę“, – pranešime pasakoja J. Kručkauskaitė.

Šiuo metu Kaune pasivaikščiojimus veda 4 gidai neregiai. Pasak J. Kručkauskaitės, ateityje planuojami maršrutai ir kituose miestuose ar miškuose, gamtos apsuptyje, į ekskursiją įtraukti ir edukacinių užsiėmimų.

Supažindina su žydų ir lietuvių kultūriniu paveldu

Prieš porą metų Krakių miestelis buvo menkai žinomas, o pastaruoju metu garsėja unikaliomis žydų bei lietuvių kulinarinio ir kultūrinio paveldo edukacinėmis programomis, kurios pritraukia turistų iš visos Lietuvos.

„Įsirengėme kavinę, pradėjome teikti maitinimo paslaugas, poezijos skaitymą, nedidelius renginius, tačiau norėjome dar labiau padidinti miestelio patrauklumą ir pritraukti daugiau žmonių. Taip sukūrėme edukacines programas, kurios padeda ne tik išlaikyti darbo vietas, tačiau ir didina miestelio išskirtinumą. „NVO akceleratoriaus“ metu išsigryninome šią idėją, įgavome pasitikėjimo ir drąsos“, – sako Krakių bendruomenės centro vadovė Daiva Dubinkienė.

Ji skaičiuoja, kad jau įvyko daugiau nei 150 žydiškų edukacijų, kuriose apsilankė daugiau nei 2 800 žmonių, o lietuviškoje programoje pravesta 50 edukacijų, kuriose apsilankė daugiau nei 800 žmonių.

„Pastebime, kad žmonės nori kitaip švęsti šventes, gimtadienius, ieško turiningesnių, prasmingesnių pramogų nei anksčiau. Mūsų svetainėje vykstančios edukacinės programos metu pasakojama apie Krakėse iki tarpukario buvusį štetlą, šabo šventę, siūloma paragauti tradicinių patiekalų – chalos, foršmako, humuso, žydiško kugelio arba ,,cimuso“, lyginamos lietuvių ir žydų kultūros, duodama paskaityti ,,atvirkščiai“, pasimatuoti jarmulkę, moterims susirišti tichelį“, – pasakoja D. Dubinkienė.

Kita programa, skirta gilesniam XIX a. lietuvių kultūros pažinimui, vyksta Ažytėnų kaime, M. Katkaus sodyboje – memorialiniame muziejuje. Čia autentiškai apsirengusios edukatorės senoje troboje su moliniais rankų darbo indais vaišina baltu varškės sūriu, naminiais lašinukais, miežiniu ragaišiu, gira, ir, žinoma, gruce – perlinių kruopų ir žirnių koše su spirgučiais.

Pagalba ilgalaikiams bedarbiams ir kelionių po Lietuvą skatinimas

Pagalbos ranką ilgalaikiams bedarbiams tiesia asociacija „Kėdainių samariečiai“ – jiems ne tik teikia maisto davinius, tačiau ir moko gaminti, edukuoja, organizuoja pokalbius su psichologais, rengia motyvacinių filmų peržiūras, teikia sveikatinimo paslaugas ir įvairiais būdais padeda integruotis į socialinę aplinką.

„Akceleratoriaus programoje išsigryninome, kad didžiausią dėmesį skirsime 55 iki 65 m. amžiaus grupei – žmonėms, kuriems jau sunku surasti darbą, juos pesimistiškai vertina darbdaviai. Kai kuriems iš jų pavyksta surasti trumpalaikius darbus pas ūkininkus ir kitose vietose, tačiau net ir tuomet mes jiems paramos nenutraukiame – siekiame, kad jie turėtų galimybę visiškai sugrįžti į darbo rinką“, – pasakoja „Kėdainių samariečių“ vadovė Sonata Patkauskaitė.

Jos teigimu, šiuo metu vyksta remontas ir naujų patalpų įrengimas, kuriam pasibaigus, bus paruoštos atskiros patalpos dušui, skalbyklai, kinezaterapijai, kitoms sveikatinimo paslaugoms.

Į nevyriausybinių organizacijų akceleratoriaus programą buvo atrinktas ir Kėdainių rajono Moterų krizių centras. Programos metu gimė iniciatyva „Emocinio atsparumo centras“, skirta krizių prevencijai ir moterų savitarpio pagalbai ir palaikymui stiprinti. Taip pat dalyvavo ir Linos Baublienės inicijuotas ir visoje šalyje išpopuliarėjęs projektas „Surink Lietuvą“, kuriuo siekiama paskatinti žmones ne tik keliauti po savo kraštą, tačiau ir pažinti jo istoriją, vietos žmones ir atrasti naujų keliavimo formų.

Pasak Julijos Šredersaitės, programos „NVO akceleratorius“ vadovės, tai buvo bandomasis projektas, kurio metu buvo siekiama skatinti verslumą nevyriausybiniame sektoriuje – kad organizacijos imtų mąstyti kaip socialiniai verslai ir būtų ne paramos gavėjai, o paslaugų teikėjai.

„Pagrindinį dėmesį skyrėme aplink Vilnių esančioms septynioms savivaldybėms ir sulaukėme 57 paraiškų. Iš jų specialiai suformuota komisija atrinko dešimt projektų, kurie gavo verslumo įgūdžių stiprinimo žinių ir antrajame etape, po pristatymo komisijai, liko penki, kurių iniciatoriai buvo konsultuojami resursų valdymo, finansų planavimo, darbų efektyvumo, komandos motyvacijos, įvaizdžio kūrimo, rinkodaros, komunikacijos ir kitais klausimais“, – pasakoja J. Šredersaitė.

Pasak vieno iš programos komisijos narių Gedimino Almanto, Atviros Lietuvos
Fondo tarybos nario, programoje dalyvavusios organizacijos turėjo galimybę išmokti naujų veiklos būdų, pasisemti organizacijų vystymo patirties iš mentorių, įgyti kompleksinių žinių, kurios padėtų vystyti savo projektą ir leistų jam pakilti į kitą brandos bei tvarumo lygį.