Naujovės atrankų pokalbiuose: šiandien kandidatai klausia ir apie vadovą – nori žinoti daug ir detaliai

Naujo darbo ar kolektyvo papildymo paieškos sėkmingai baigiasi tada, kai aktyviai bendrauja abi pusės. Personalo atrankų specialistai pastebi, kad kandidatų pasiruošimas ir aktyvumas darbo pokalbiuose nuosekliai auga. Atlygio ir funkcijų aptarimas – įprastinė pokalbio dalis, tačiau matomas ir kitų aktualių temų skverbimasis į atrankos pokalbius.

Tarptautiškumas, atsakomybė ir tvarumas, komanda, su kuria reikės dirbti, – taip pagrindinius kandidatų klausimus darbo pokalbiuose dabar apibendrina „Alisa Management Laboratory” personalo projektų vadovė Kristina Kvietkauskaitė.

Lankstumas – ne privalumas, o būtinybė

Personalo atrankų srityje pandemija taip pat atnešė daug pokyčių, kurių įtaką iki šiol jaučia ir kompanijos, ir kandidatai. Vienas iš jų – darbo lankstumo aptarimas. Iki pandemijos tik kai kuriems sektoriams ar darbo sritimis buvęs aktualus klausimas dabar tapo didelės dalies darbo pokalbių įprasta dalis. „Aptarti darbo vietą – jau šių dienų atrankos pokalbių higiena, o kandidatai beveik be didelių išimčių tikisi lankstumo. Galima sakyti, kad tai tapo tarsi savaime suprantama, kad galėsiu pasirinkti, kur dirbti. Gana retai kandidatai reikalauja tik vieno ar kito modelio, konkretaus darbo dienų biure ar nuotoliu skaičiaus, svarbiausia – galimybė rinktis ir derinti, – pranešime spaudai pasakoja K. Kvietkauskaitė. – Didelė koncentracija į išsėdėtas valandas biure – dabar vienareikšmiškai praeities ženklas, nes ir kandidatai, ir kompanijos vis aiškiau įvardija, kad persiorientavo į rezultatą“.

Atsargumas – geriausias pandeminio elgesio apibūdinimas, kuris šiuo metu jau mažėja, ir darbo rinkoje vėl atsiranda daugiau manevrų bei aukštesnės rizikos sprendimų. „Per pandemiją buvo išryškėjusios dvi grupės žmonių: vieni norėjo dėl dabartinio darbo aplinkybių kuo greičiau jį pakeisti, net ne visada į geresnį variantą, o kiti, priešingai, nedrįso priimti net ir geresnių pasiūlymų dėl turimo stabilumo. Atsargumas bei didesni apmąstymai buvo juntami ir atrankų pokalbiuose, kuriuose kandidatai gerokai giliau domėdavosi, kaip pandemija veikia įmonę ir kokios priemonės pasitelkiamos suvaldymui“, – teigia K. Kvietkauskaitė.

Turi lūkesčių įmonės veiklai

Kaip išskiria personalo projektų vadovė, asmeninius lūkesčius, susijusius su atlygiu, darbo vieta, aplinka dažniausia nulemia individuali patirtis: bloga skatina tikrinti, kad tai nepasikartotų, o gera suformuoja standartą. Visgi motyvacija, galimybių gausa, galių persvara darbuotojų pusėje bei informacinis fonas į darbo pokalbius įneša ir naujų temų, kurios laikui bėgant gali tapti netgi reikalavimais.

„Tarptautiškumas – viena iš temų, kuri domina kandidatus atrankos pokalbiuose, jeigu tokia informacija apie organizaciją nėra pasiekiama viešai. Pretendentams į darbo vietą svarbu ir bendros kompanijos ambicijos tarptautinėje rinkoje, ir konkrečiai tai, kiek pozicijai numatyta tarptautinių patirčių. Dažniausiai galimybė dirbti su produktu ar paslauga, kuri aktuali už Lietuvos ribų, suteikia papildomų taškų vertinant perspektyvas, – dalijasi K. Kvietkauskaitė. – Be to, kartais tarptautiškumas tapatinamas su gera valdysena, pažangiomis vadybos praktikomis. O tai ypač aktualu žmonėms, kurie turi neigiamos patirties lietuviško kapitalo bendrovėse ir absoliutina tai kaip vietos rinkos standartą“.

Kaip pasakoja K. Kvietkauskaitė, kandidatų keliami klausimai atskleidžia ir augantį kandidatų dėmesį tvarumui bei atsakomybei. „Įmonės gerokai aktyviau komunikuoja socialinėmis, tvarumo temomis, todėl dalis atrankose dalyvaujančių žmonių jau būna susiformavę tam tikrą požiūrį, o neturintys viešos informacijos aktyviai teiraujasi patys. Galima pastebėti, kad prie tvarumo bei atsakomybės priskiriama ir bendrovės kultūra – kiek organizacija yra atvira, kaip kuria santykius, kaip žiūrį į komandą“, – atskleidžia K. Kvietkauskaitė.

Konkreti komanda – dar svarbiau

Komandą ir artimiausius kolegas kaip vieną iš svarbiausią kriterijų išskiria beveik 95 proc. kandidatų, tad tai neišvengiamai yra viena iš svarbiausių atrankų pokalbių temų. Kandidatai ne tik noriai klausosi, bet ir patys užduoda daug su tuo susijusių klausimų. „Daug dėmesio skiriama išsiaiškinti, su kokia komanda reikės dirbti. Tai lemia du dalykai: žmogiškasis faktorius, nes kiekvienas rūpinamės, kokių žmonių būsime apsupti, ir profesinis faktorius, nurodantis galimą darbo kokybę ir rezultatus. Dažnai daug detalios informacijos kandidatai nori apie vadovą – ir tiesiogiai, ir netiesiogiai bando išsiaiškinti vadovavimo stilių, profesionalumą, asmenines savybes, komunikacinius įgūdžius“, – sako personalo projektų vadovė.

Pasak K. Kvietkauskaitės, susidomėjimas vadovu, su kuriuo reikės dirbti, beveik nepriklauso nuo darbo pozicijos ar srities. „Net ir didelę patirtį turintys kandidatai ar kandidatai į vadovų pozicijas taip pat aktyviai siekia sužinoti apie jiems vadovausiantį žmogų. Grįžtamojo ryšio davimas, galima pastebėti, yra viena iš tų sričių, apie kurią aktualu gauti kuo daugiau informacijos. Teiraujamasi, ar ir kaip vadovas duoda grįžtamąjį ryšį, kaip komunikuoja su komanda, kaip iškelia tikslus, ar moka puoselėti santykius. Kitaip tariant, rūpi, kokie jie žmonės ir kokie jie profesionalai“, – dalijasi ji.

Įmonės personalo projektų vadovė pastebi, kad pandeminiai metai turėjo įtakos refleksijai – dirbdami kitoje aplinkoje, kitokiu tempu žmonės turėjo galimybę įvertinti ir apmąstyti profesinį gyvenimą, kai kurie skyrė laiko tobulėjimui, įgijo naujų įgūdžių. Tai lėmė, kad dalis dabar drąsiau keičia darbo pozicijas, kvalifikaciją ir skiria didesnį prioritetą savirealizacijai.

„Kandidatai daug daugiau kalba ir aiškiau įvardija naujus dalykus, kurių mokosi, kuo domisi, o kartais apsisprendžia net kardinaliai keisti veiklos kryptis. Galima sakyti, kad kai kurie iš jų dalyvaudami viename darbo pokalbyje tarsi dalyvauja tuo pačiu metu ir ateities darbo pokalbiuose – siekia prisistatyti ir užmegzti kontaktų, kurie atvestų vėliau į naujas sritis“, – apibendrina K. Kvietkauskaitė.