DELFI tęsia konkurso „Superdarbdavys“ publikacijas, kuriose pasakoja apie Lietuvos darbdavių požiūrį į darbuotojus, kuriamas darbo sąlygas ir darbo paieškas.
„Mes jums paskambinsime“
Socialiniame tinkle „Facebook“ užvirė diskusija – jauna moteris, kurios tapatybė žinoma, viešoje darbo paieškų grupėje įdėjo įrašą, kuriame išliejo sielvartą dėl nesėkmingų darbo paieškų.
Moteris pasakoja, kad paskambinus darbdaviui dėl norimo darbo iš pradžių pokalbis krypsta teigiama linkme. Tačiau paklaususi apie darbo grafiką ir sužinojusi, kad jis kuo puikiausiai tinka, mat darbą pavyks suderinti su vaiko darželiu, jauna mama atsimuša į sieną.
„Atsiųskite savo gyvenimo aprašymą. Mes jums paskambinsime“, – tokį atsakymą ji neva girdėjusi jau ne vieną kartą ir tikina niekada nesulaukianti darbdavių skambučių.
Ji pateikė dar kelis darbo pokalbių su darbdaviais pavyzdžius, kai, užsiminusi apie šeimą ir vaiką, liko ant ledo. Kartą ji pusę valandos su potencialiu darbdaviu aptarinėjo darbo detales ir stengėsi nieko neužsiminti apie savo mažametį vaiką, kol pats darbdavys paklausė. Žinoma, moteris neslėpė ir pasakė teisybę, o čia pat išgirdo tą patį atsakymą: „Mes jums paskambinsime.“
Kartais darbdaviai kandidatės klausia, ar ši ateityje planuoja kurti šeimą. Jaunai mamai atsakius teigiamai, nes jau augina vieną vaiką, darbo pokalbio rezultatas – aiškus.
„Vairuoju, kompiuteriu naudojuosi, nesu kažkoks nuo gyvenimo atsilikęs žmogus. Ko reikia, išmokstu. Tai klausimas, mieli darbdaviai, ko jums po galais reikia, kad galėtum dirbti? Aukštojo? O kas sumokės? Kas? Ne tik diplomas pasako apie žmogaus sugebėjimus... Kai kuriems tai – tiesiog popiergalis, gulintis stalčiuje. Deja, kaip ir maniškis... Nes juk jau su milžiniška patirtimi turi būti vos baigęs mokslus“, – pasipiktinimo neslėpė įrašo autorė.
Feisbuko įrašas sukėlė ilgą diskusiją, mat kitos moterys taip pat pasidalijo savo skaudžia patirtimi ieškodamos darbo:
„Man netgi yra pasakę: kai vaikas užaugs, paskambink...“;
„Yra ir tokių, kurie paprašo vaikų neplanuoti porą metų“;
„Man net konkrečiai pasakė: mums reikia žmogaus, kuris nebūtų įsipareigojęs, kad galėtų bet kada dirbti“;
„Man iš rankų buvo paimta sutartis, jau pasirašant, kai sužinojo, kokią gaują ir kokio amžiaus turiu“;
„Man net numetė ragelį, kai pasakiau, kad vaiką auginu... Likau šokiruota...“;
„Kur eini, ten atsimuši į sieną. Šlykšti sistema, mamos su vaikais yra nurašytos.“
„Darbdaviai gal patys neturi vaikų?“
Moterys taip pat diskutavo, kad pagrindinis klausimas, kurio darbo pokalbio metu klausia dauguma darbdavių, – kas ligos atveju prižiūrės vaiką? Tačiau net ir radus sprendimą ir pasakius, kad kartu gyvena močiutė ar šeima samdo auklę, tai esą negelbėja. Ne viena mama klausė: „Darbdaviai patys gal neturi vaikų?“
Čia pat savo nuomonę išsakė ir keli darbdaviai. Vienas jų paaiškino, kad darbdavys dažniausiai turi vaikų, bet uždirba pats, o ne dirba kažkam. Čia esą ir yra skirtumas – kas pas ką dirba.
„Viskas paprasta – mamos su vaikučiais daugiau serga. Darbdaviui neapsimoka turėti tokio darbuotojo. Jei jūs atnešat daugiau, nei gaunat, tuomet situacija kitokia. Tad klausimas prieš darbinantis: ko ten einat? Ar gauti socialinių garantijų, ar dirbti ir uždirbti? Tikrai ne vieną mamą žinau, kai biuletenis ant biuletenio. Aišku, suprantu, kad vaikai serga, bet darbdavys irgi turi teisę rinktis darbuotoją“, – aiškino jis.
Kitas pridūrė: „Aš darbdavys, turiu vaikų! Ir noriu, kad man nesant, mane kas nors pavaduotų, o ne pasakytų: mano irgi serga, tad sukitės, kaip norit. Mes visada buvome mažas kolektyvas ir, kai suserga vienos vaikas, tai dar šiaip taip, bet būna (suserga – aut. past.) du vaikai ir dar kas nors iš darbuotojų! Jums tai neįdomu, kad nebus iš ko algos mokėt!“
Nebus pelno, nebus ir algų
Vieno Klaipėdos vertimų biuro vadovas Dmitrijus Ragulinas DELFI papasakojo, kad jo įmonėje dirba dvi mamos, viena jų esą turi vieną vaiką, kita – tris. Pašnekovas pabrėžė, kad ši informacija visai neturi reikšmės jo požiūriui į darbuotojas, mat žino, kad jos – itin atsakingos.
„Požiūris į darbą – kaip į šeimą, tad ir lepinu, ir išleidžiu jas visur, kur reikia. Nes žinau, kad mano darbuotojos – pačios geriausios ir ateina į darbą ne tik pasėdėti ir apsirūpinti socialinėmis garantijomis. Jos puikiai supranta, kad jei nebus pelno, nebus ir algų“, – komentaruose rašė įmonės vadovas.
D. Ragulinas mano, kad moterys, kurios garsiai kalba apie darbdavių diskriminaciją moterų su mažamečiais vaikais atžvilgiu, – ne visuomet teisios. „Dažniausiai taip kalba moterys, neturinčios nei darbo patirties, nei išsilavinimo ar įgūdžių, reikalingų ieškomam darbui atlikti“, – sako jis.
Paklaustas, kaip vyras darbo pokalbio metu patikrina kandidates, ar šios neieško darbo, kaip jis pats sako, tik dėl socialinių garantijų, D. Ragulinas pripažįsta, kad darbo pokalbis – loterija.
„Bet kokiu atveju labai ilgai ieškome. Viena iš darbuotojų pas mus atėjo, jau augindama tris vaikučius. Kita dirbdama ištekėjo, po poros metų pagimdė ir grįžo į darbą. Beje, planuoja ir antrą vaikelį. Nors ir vaikai serga, ir kitokių bėdų nutinka, mes žinom: mūsų darbuotojos padarys viską, kad nepaliktų mūsų baloje. Gerą darbuotoją reikia mylėti ir gerbti, tuomet jis mylės savo darbą, o atsidavimas ir našumas bus 100 proc.“, – įsitikinęs pašnekovas.
Įmonė skatina darbuotojus turėti vaikų
Savo patirtimi su dirbančiomis mamomis pasidalijo ir „Aromáma“ įkūrėja, gamybinės kosmetikos įmonės direktorė Giedrė Veličkienė. Tiesa, svarbu paminėti, kad šiuo metu įmonėje dirba 29 darbuotojai, iš kurių didžioji dalis – moterys. 20 darbuotojų turi mažamečių vaikų, o trys darbuotojos šiuo metu laukiasi.
„Mūsų įmonėje visi darbuotojai, jei reikia, gali pavaduoti vieni kitus. To siekiame nuo pat pradžių. Visi turi mokėti daryti viską: dirbti gamyboje, pakuoti siuntas bei aptarnauti klientus, tad, jei liga išguldytų pusę darbuotojų, įmonės veikla nesutriktų. Mes mokome savo žmones būti universalius, o tėvystės patirtis šį reikalą tik palengvina. Be to, kasdienybėje yra darbų, kuriuos galima dirbti nuotoliniu būdu. Mes skatiname savo darbuotojus dirbti iš namų, taip daugiau laiko praleidžiant su vaikais“, – pasakoja G. Veličkienė.
Pašnekovė pabrėžia, kad įmonė ne tik sudaro puikias sąlygas dirbti tėvams su mažais vaikais, bet ir skatina darbuotojus turėti vaikų: „Mano patirtis rodo, kad motinystė ar tėvystė visiškai netrukdo siekti karjeros, jei tik savo galvose neprisikuriame klaidingų įsivaizdavimų ir patys sau netrukdome!“
Anot jos, mamos ir tėčiai yra puikūs darbuotojai, mat jie turi stiprią motyvaciją dirbti ir užsidirbti dėl šeimos gerovės. „Jų visai kitoks atsakomybės jausmas, lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos. Vaikai mus tikrai išmoko daryti daug darbų vienu metu ir dirbti efektyviausiai“, – akcentuoja G. Veličkienė.
Moteris pripažįsta, kad į įmonės darbuotojų atrankas ateina daug moterų, kurių ankstesnė patirtis rodo, jog mamos darbo rinkoje – diskriminuojamos: „Gėda ir liūdna dėl tokio darbdavių požiūrio. Mamos – puikios darbuotojos, o motinystė suteikia labai daug įvairiapusės gyvenimiškos patirties, kuri tikrai pasitarnauja ir darbe!“
Ko darbdaviai kandidatų negali klausti?
„HR Hint Online“ verslo partnerė, personalo valdymo ekspertė Asta Mikalajūnienė teigia, kad Lietuvoje tikrai pasitaiko moterų diskriminavimo atvejų, tad Lietuvos darbdaviams esą reikėtų palinkėti turėti aukštesnius standartus ir lygiuotis į pažangias įmones. Kita vertus, anot jos, yra ir tokių atvejų, kai netinka mamų kompetencija, o ne pats faktas, jog yra vaikų.
„Galbūt kandidatėms tai prastai iškomunikuojama ir tuomet mamos tai traktuoja kaip diskriminacijos atvejį“, – svarsto A. Mikalajūnienė.
Ji taip pat pabrėžia, kad darbdavys per darbo pokalbį negali kandidatų klausti apie šeiminę padėtį ir vaikus. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2018 m. darbdaviams išleido lygių galimybių vadovą, kuriame aiškiai dėstoma, jog pokalbio metu „Niekada neuždavinėkite klausimų, susijusių su kandidato šeimos ir privačiu gyvenimu. Negalima klausti, ar kandidatas vedęs (ištekėjusi, susituokęs (-usi), ar planuoja turėti vaikų.“
Vis dėlto, kaip sako A. Mikalajūnienė, realybė kitokia, mat dalis darbdavių net nežino, kad neturėtų klausti šių dalykų: „Jei norima sužinoti, ar kandidatas galės vykti į komandiruotes, tai ir reikia klausti apie galimybes tai daryti, o ne apie šeimos sudėtį ir vaikus“, – aiškina ji.
Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį, kad kita dalis darbdavių neva žino, kad negali, bet vis tiek klausia apie šeimą ir vaikus, mat Lietuvoje itin retai nuskamba atvejų, kai už tokį elgesį yra baudžiama.
Kaip atsakyti, jei darbdavys klausia apie vaikus
Jei vis dėlto darbdavys per darbo pokalbį moters paklausia apie šeimos sudėtį, kaip reikėtų atsakyti? Personalo valdymo ekspertė pabrėžia, kad blogiausia būtų meluoti, jog moteris neturi vaikų.
„Jei jau darbdaviai to klausia, nors ir neturėtų, tai pareikšti, kad „manęs šito jūs negalite klausti“, turbūt nebus labai sveikintinas atsakymas ir kur kas blogesnis, nei atsakyti, kokia reali situacija, ir parodyti, kad yra apgalvoti įvairūs scenarijai vaiko sirgimo atveju, tad nėra kliūtis atlikti savo pareigas“, – kaip atsakyti į darbdavio klausimą apie vaikus, pataria A. Mikalajūnienė.
Pašnekovė taip pat priduria, kaip per darbo pokalbį save pateikti darbdaviui, jei kandidatė augina vieną ar kelis mažamečius vaikus: „Reikia žiūrėti, kokie darbdavio reikalavimai, ir pagrįsti, kaip tuos reikalavimus kandidatė atitinka. Jei atitinka ir turi pakankamą motyvaciją, to turi užtekti, kad darbdavys svarstytų jos poziciją.“
Žmogiškųjų išteklių ekspertė akcentuoja, kad darbo santykiai yra mainai. Darbuotojas įsipareigoja padėti siekti verslo tikslų, o darbdavys – už tai sąžiningai atlyginti. „Todėl reikėtų kreipti dėmesį į vertės kūrimą, o ne šeimines aplinkybes. Jei darbdavio požiūris į tėvystę iš principo neigiamas ir nieko kito negirdima, tai klausimas, ar verta dirbti pas tokį darbdavį, nes konfliktas užprogramuotas“, – pabrėžia A. Mikalajūnienė.
Pernai – tik vienas skundas ir pažeidimas
Pernai Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atliko 177 teminius patikrinimus moterų ir vyrų lygių teisių įgyvendinimo darbo teisinių santykių srityje pagal kontrolinį klausimyną. Kaip rašoma VDI atsiųstame komentare, patikrinimų metu buvo aiškinamasi dėl vienodų atrankos kriterijų taikymo, priimant į darbą ar perkeliant į aukštesnes pareigas; vienodo darbo užmokesčio už tokį patį ar vienodos vertės darbą; vienodų sąlygų darbuotojams kelti kvalifikaciją ir kt.
Atliekant šiuos patikrinimus buvo nustatyti 4 pažeidimai dėl lygių galimybių politikos įgyvendinimo. Taip pat nustatytas vienas atvejis, kai darbuotojams už tokį patį ar vienodos vertės darbą buvo mokamas nevienodas darbo užmokestis. Nustatytiems pažeidimams pašalinti VDI įmonėms pateikė rekomendacijų.
Negalutiniais 2019 m. duomenimis, VDI gavo tik vieną skundą dėl moterų ir vyrų lygių galimybių pažeidimų. Prašymų nagrinėti darbo ginčus dėl lyčių lygybių galimybių inspekcija negavo.
„Skundų ir fiksuojamų pažeidimų skaičius, lyginant su 2018 m. ir 2017 m., išlieka daugmaž toks pat. Kodėl skundų nėra daug, atsakyti gana sunku. Gal žmonės ne visuomet žino, kad galima kreiptis į Darbo inspekciją, kartais gal sulaiko požiūris, jog tai gali turėti įtakos tolimesnei karjerai“, – galimas priežastis vardija VDI atstovė.
Nekovojant menksta darbuotojo įvaizdis
Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris, darbo teisės advokatas Tomas Bagdanskis savo praktikoje turėjo tik keletą bylų dėl moterų diskriminacijos darbo rinkoje. Anot jo, tai kol kas nėra dažni atvejai.
„Nesikreipiama dažniausiai dėl to, kad moterys netiki, jog gali laimėti. Kitas aspektas, kodėl nesikreipiama į teismą, – įrodymų trūkumas. Dažniausiai tokiu atveju yra tik netiesioginių įrodymų, todėl siekiant įrodyti diskriminaciją reikėtų apgalvoti, kaip tai įrodyti. Paprastai tai nebūna vienkartiniai diskriminaciniai veiksmai, todėl galimybių fiksuoti aplinkybes egzistuoja, jei tam rengiamasi.
Nesiginama nuo diskriminacijos, nes bijoma prarasti darbą, bylinėjimasis daug kainuoja, tam tikra prasme rizikuojama ir reputacija, jei nepavyktų įrodyti. Visuma šių aplinkybių lemia, kad atsisakoma ieškoti teisingumo“, – aiškina teisininkas.
T. Bagdanskis įsitikinęs, jog, nekovojant su diskriminacija, sudaromos sąlygos jai plisti. Esą menksta ir paties darbuotojo įvaizdis. „Jei darbuotojas vertingas, tai logiška, kad jis neturėtų pasiduoti diskriminacijai. Jei pasiduodama, tada susiformuoja aplinka, kad ne darbu kuriama vertė ir adekvatus atlygis už jį yra esminis kriterijus, bet specifinės aplinkybės lemia, kodėl santykiai tęsiami, ir tai jau iškreipia realybę. Svarbu, kad savo teisių negynimas virsta bendru pasyviu susitaikymu su diskriminacija, kas toliau sudaro sąlygas jai egzistuoti“, – akcentuoja darbo teisės advokatas.
Darbdaviui gresia bauda – iki 800 eurų
Kaip DELFI informavo VDI, darbo sutarties šalys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis lyčių lygybės, nediskriminavimo kitais pagrindais, sąžiningumo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigų.
VDI pabrėžia, jog draudžiama iš darbuotojo reikalauti informacijos, kuri nėra susijusi su jo sveikatos būkle, kvalifikacija ar kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu. Tai reiškia, kad darbdavys negali reikalauti informacijos, kuri nėra dalykinė ir diskriminacinė. Jeigu darbdavys nesilaiko šių reikalavimų, jam gali būti skirta bauda nuo 80 iki 800 eurų.
Dalyvaukite išskirtiniame DELFI ir CVbankas.lt inicijuojamame projekte „Superdarbdavys 2019“! Kviečiame nominuoti savo mėgstamiausią įmonę ir balsuoti specialioje platformoje – www.delfi.lt/apps/darbdavys2019/.
