aA
Nors doktorantūros studijos dažnai siejamos su akademine karjera, visgi net 43 proc. doktorantūros studijų absolventų dirba už akademijos ribų. 37 proc. mokslo daktarų po studijų baigimo dirbo tik mokslo ir studijų institucijose, o likęs penktadalis derino darbą akademijoje ir kitose darbovietėse.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Tokius duomenis atskleidžia pirmą kartą atliktas mokslo ir meno daktarų karjeros tyrimas, kurį iniciavo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA). Tyrimo metu nagrinėtas absolventų, doktorantūros studijas baigusių 2012–2017 m. laikotarpiu, užimtumas ir pajamos.

„Analizės rezultatai leidžia šiek tiek kitu kampu pažvelgti į doktorantūros studijų procesą. Beveik pusė doktorantūros absolventų renkasi tęsti karjerą už akademijos ribų ir savo, kaip tyrėjo-specialisto, įgūdžius pritaiko kituose sektoriuose. Tuo metu doktorantūros studijų turinys vis dar daugiausia orientuojamas į darbą akademiniame sektoriuje“, – pranešime žiniasklaidai sako MOSTA vadovas Giedrius Viliūnas.

Atsižvelgiant į tai, kad po studijų baigimo didelė dalis doktorantūros studijų absolventų dirba ne akademinį darbą, siūloma doktorantūros studijų turinį papildyti. „Siekiant, kad jaunieji tyrėjai įgytų kompetencijas, reikalingas sėkmingai karjerai kituose sektoriuose, doktorantūros studijų turinį reikėtų papildyti žiniomis ir įgūdžiais, skirtais studentams pasirengti ne tik karjerai akademijoje, bet ir alternatyviems karjeros keliams, pavyzdžiui, verslo steigimui, darbui privačiame ar valstybiniame sektoriuje“, – nurodo G. Viliūnas.

Pasak MOSTA vadovo, toks pokytis atlieptų globalias doktorantūros studijų kaitos tendencijas. „Viena iš pagrindinių pokyčio krypčių – doktorantūros modelių diversifikavimas. Šalia tradicinio – tyrimų atlikimu paremto – modelio įsitvirtina praktika vystyti industrinės ir profesinės doktorantūros studijas, kurios daugiau orientuojasi į naujų sprendimų paiešką ir žinių diegimą verslo sektoriuje ar valstybės tarnyboje. Taip yra siekiama modernizuoti ekonomiką, judant prie didesnę pridėtinę vertę kuriančio verslo, taip pat perkelti daugiau žinių į viešąjį sektorių“, – tvirtina G. Viliūnas.

Atlyginimai dvigubai didesni už vidutinius Lietuvoje

Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad doktorantūros studijų absolventų atlyginimai dvigubai viršijo vidutinį atlyginimą šalies ūkyje. 2018 m. liepos mėn. mokslo (meno) daktarų atlyginimas siekė 1 842 Eur, tuo metu šalie ūkyje darbo užmokesčio vidurkis buvo 936 Eur (tekste nurodomas darbo užmokestis prieš mokesčius).

Visgi pastebimi reikšmingi darbo užmokesčio skirtumai, priklausomai nuo baigtos studijų krypties. Didžiausias pajamų vidurkis fiksuojamas tarp biomedicinos srities absolventų (2 233 Eur), mažiausias – tarp menų (1 030 Eur) ir humanitarinių mokslų (1 133 Eur) absolventų. Visgi svarbu atkreipti dėmesį, kad šioje analizėje nėra nagrinėjamos pajamos, gautos iš individualios veiklos. Tikėtina, kad dalį pajamų menų bei humanitarinių mokslų absolventai gauna vykdydami šią veiklą, tad realios jų pajamos yra didesnės.

Technologijų, fizinių, socialinių ir žemės ūkio mokslų absolventų pajamų vidurkiai atitinkamai buvo 1 893 Eur, 1 849 Eur, 1 803 Eur ir 1 430 Eur.

Sąlygos turėtų būti toliau gerinamos

MOSTA atliktame tyrime pastebima, kad lyginant su bakalauro ir magistro studijų absolventų skaičiumi, Lietuvoje doktorantūros studijų absolventų yra santykinai nedaug. Kasmet doktorantūros studijas Lietuvoje baigia šiek tiek mažiau nei 400 doktorantų. 2017 m. doktorantūros absolventai sudarė tik 2 proc. visų tų metų absolventų. Palyginimui, Europos Sąjungoje vidutiniškai 4 proc. visų absolventų kasmet – doktorantai. Pagal šį rodiklį Lietuva užima 29-ąją vietą (iš 36-ių duomenis pateikusių šalių) Europoje.

„Norint gerinti šį rodiklį ir pagal doktorantūros studijų absolventų dalį artėti prie Europos Sąjungos vidurkio, reikia ir toliau dėti pastangas tiek gerinant doktorantų studijų sąlygas, tiek didinant darbo akademijoje patrauklumą. Reikia pastebėti, kad praėjusiais metais dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai augo vidutiniškai 18 proc., o augimas šalies ūkyje siekė 9 proc. Visgi, norint pasiekti ilgalaikį efektą, akademinio personalo atlyginimų didinimas turėtų būti nuolatinis prioritetas, o ne vienkartinė akcija“, – teigia G. Viliūnas.

MOSTA vadovo teigimu, tikėtina, kad prie doktorantūros studijų patrauklumo didinimo prisidės doktorantų stipendijų padidinimas 83 proc. „Lyginant mūsų doktorantų finansinį skatinimą su Latvijos ir Estijos trečios pakopos studijų studentais, galima pastebėti, kad pirmųjų dviejų metų doktorantai Lietuvoje gauna beveik 300 Eur didesnes stipendijas nei kolegos Estijoje ir daugiau nei 600 Eur didesnes stipendijas nei latviai. Vėlesnių kursų doktorantų stipendijos taip pat beveik 700 Eur viršija stipendijas Latvijoje, nuo estų pora šimtų eurų atsiliekame. Galima prognozuoti, kad šis žingsnis turės teigiamą įtaką stojančiųjų į doktorantūros studijas skaičiui. Visgi turime stebėti, ar auga doktorantūros studijas baigiančių studentų dalis“, – nurodo G. Viliūnas.

MOSTA primena, kad pirmųjų dviejų metų doktorantų stipendija Lietuvoje nuo šių metų yra 772 Eur, trečių ir ketvirtų metų doktorantų – 836 Eur.

2012–2017 m. daugiausia doktorantūros studijų absolventų buvo paruošta socialinių (609), technologijos (519) ir biomedicinos (490) mokslų srityse. Fizinius mokslus baigė 353 doktorantai, humanitarinius – 220, žemės ūkio – 92, menų – 28.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
2.6667
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Darbdaviai „nurašo“ net 30-mečius: nuo kada darbo rinkai esi per senas? (129)

Kai sakome „vyresni darbuotojai “, apie kokį amžių kalbame? Tokį klausimą uždavėme...

Liūdnos darbo rinkos prognozės: kai kurios profesijos išnyks, o mažėjantis užimtumas paveiks mus visus (129)

Lietuvoje per penkerius metus 89 tūkst. sumažėjo darbingo amžiaus žmonių. Maža to,...

Specialistus darbdaviai vilioja ne tik algomis: siūlo žaidimus ir poilsį

Lietuvos darbdaviams vis garsiau kalbant apie nelengvas talentų paieškas, darbuotojų atrankos...

Atskleidė, koks trūkumas nuo perspektyvios karjeros atbaido daugiau nei trečdalį specialistų

Naujausias „Kaspersky Lab“ tyrimas, kurio metu buvo apklausti 5 tūkst. IT specialistų iš...

Masinis darbuotojų piktnaudžiavimas: šimtai tūkstančių „susirgo“, kad nepraleistų populiariausio serialo (130)

Šiandien Lietuvoje ir visame pasaulyje prasidėjo paskutinysis „Sostų karų“ sezonas. Visų...

Top naujienos

Naujausi prezidentiniai reitingai: tarp rinkimų lyderių auga įtampa ryškėja kandidatų rinkėjų profilis (291)

Iki prezidento rinkimų likus mažiau nei mėnesiui naujausi prezidentiniai reitingai rodo kylančią...

Išpuoliai prieš Prancūzijos bažnyčias – ilgai nutylėta tema (47)

Tamsi, grėsminga Paryžiaus katedrą naikinusių liepsnų simbolika – nepriklausomai nuo gaisro...

Tymais Ukrainoje jau susirgo 40 tūkst. žmonių, 14 mirė, prasideda stabligės protrūkis

Lietuvoje viešinti Ukrainos nacionalinio medicinos universiteto profesorė, Pediatrijos katedros...

Po vizito Maskvoje Lietuva ragina Estiją derinti veiksmus ir atsargiai žiūrėti į dialogą su Kremliumi (156)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienį paragino Estiją derinti veiksmus ir...

DELFI apsilankė Kauno turguje: kauniečiai graibstyte graibsto pigiausiai kainuojančią silkę

Artėjant Šventoms Velykoms Kauno miesto turguje pastebima vis daugiau lankytojų. Pirkėjai iš...

Į Kauno klinikas pervežta neblaivi gimdyvė pagimdė: vaikas gyvas (2)

Ketvirtadienį iš Klaipėdos ligoninės į Kauno klinikas pervežta alkoholį ir narkotikus...

Ištyrė kiaušinių dažus parduotuvėse ir perspėja: ne visi yra tinkami

Atlikus parduotuvėse prekiaujamų dažų, skirtų kiaušinių dažymui, tyrimą buvo nustatyti keli...

Lietuviškų braškių sezonas prasideda: kokių kainų tikėtis (61)

Balandžio 25 d. augintojai pradės skinti braškes ir jas veš į prekybos tinklus. Didmeninė...

Nuojautos po šoko terapijos Stambule: toliau bus tik įdomiau, Kaune laukia ne mažesnis pragaras specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (64)

Sensacinga, šokiruojanti – tokie ir panašūs žodžiai sumirgėjo oficialiuose Eurolygos...

Spręs, ar dviratininkams dieną reikia liemenių ir ar leisti važiuoti per perėjas nenulipus nuo dviračio (185)

Seimo valdyba, atsižvelgdama į Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos siūlymą, nusprendė...