Lietuvoje studijuojantys užsieniečiai norėtų čia likti ir įsidarbinti – aptarė, kaip šį procesą padaryti kuo paprastesniu

Lietuvoje kasmet studijuoja beveik 7 tūkst. užsieniečių, tačiau tik 7 proc. jų po studijų lieka dirbti ir gyventi šalyje. Viena iš galimybių, galinčių paskatinti likti Lietuvoje, – jiems sudaryti sąlygas dirbti. Kad studentai iš užsienio nori įsilieti į šalies darbo rinką, o verslo įmonės yra pasiruošusios juos įdarbinti, atskleidė Vilniuje pirmą kartą surengtas unikalus renginys „Land a job in Vilnius“, kuriame užsienio studentams pagal jų specialybę buvo siūlomas darbas šalies įmonėse.

Užsieniečių relokacijos ir integracijos paslaugų centro „International House Vilnius“ inicijuotas renginys draugėn suvedė keliasdešimt darbuotojų ieškančių verslo įmonių ir kelis šimtus Lietuvoje besimokančių studentų iš užsienio.

„Pirmasis renginys pranoko lūkesčius, todėl ateityje planuojame panašaus formato renginius kartoti reguliariai, – sako „International House Vilnius“ vadovė Agnė Camara. – Tarp renginio dalyvių buvo nemažai ir ukrainiečių, kurie jau ne pirmus metus mokosi Lietuvoje. Šiuo metu Ukrainos piliečiams skiriame ypač daug dėmesio, teikiame jiems visokeriopą pagalbą ir tikimės jų tiek įvairiose studijų programose, tiek mūsų renginiuose matyti dar daugiau.“

Užsienio studentai nori likti Lietuvoje

Daugiau nei pusė renginyje dalyvavusių studentų norėtų dirbti ir gyventi Vilniuje, dar apie 40 proc. svarstytų galimybę po mokslų likti Lietuvoje, atskleidė ,,IH Vilnius“ atlikta apklausa.

,,Šalies įmonėms stokojant darbuotojų, būsimų talentų paieška tarp užsieniečių studentų galėtų būti vienas iš sprendimų padėti studentams likti Lietuvoje, o verslo įmonėms įdarbinti specialistus. Norime, kad mūsų mieste studijuojantys užsieniečiai pamiltų Vilnių ir liktų čia gyventi bei dirbti. Dėl šios priežasties būtina studentus įtraukti į darbo rinką kiek galima anksčiau“, – užsienio studentams skirtame renginyje „Land a job in Vilnius“ kalbėjo „International House Vilnius” vadovė.

Pasak jos, pagrindinė priežastis, kodėl užsieniečiai po studijų palieka Lietuvą, yra sudėtingos galimybės įsidarbinti.

„Lietuvoje studijuojantys talentai tikrai norėtų čia dirbti. Iš mūsų apklaustų beveik 500 studentų iš užsienio net 57 proc. teigia, kad ketina likti Lietuvoje, 41 proc. – dar svarsto tokią galimybę. Vis dėlto susiduriame su problema, kad kai kurie darbdaviai dvejoja dėl užsieniečių įdarbinimo, nerimauja dėl sudėtingo jų įdarbinimo proceso. O kai kurios įmonės net nežino, kur ieškoti užsienio talentų ir tikisi, kad jie patys jas susiras. Paradoksalu – ne visi užsienio studentai randa tas įdarbinti norinčias įmones“, – kalbėjo A. Camara.

Jai pritarė ir renginyje dalyvavusi Lietuvos įvairovės chartijos asociacijos vadovė Rugilė Trumpytė. Vadovė akcentavo, kad šalyje trūksta čia studijuojančių užsieniečių duomenų bazės, kad įmonės galėtų lengviau rasti joms reikalingus darbuotojus.

„Pernai vykdytos apklausos rezultatai atskleidė, kad 98 proc. įmonių, įdarbinusių specialistus iš užsienio, yra patenkintos šiuo sprendimu ir prireikus naujų darbuotojų sutiktų įdarbinti užsieniečius. Tačiau dažna įmonė susiduria su problema, kad nežino, kur ir kaip rasti užsienio talentų“, – sakė R. Trumpytė.

Pasak R. Trumpytės, užsieniečių įdarbinimo situaciją tikimasi pagerinti per specialią mobiliąją aplikaciją „SCOBO“ – joje visi darbo skelbimai automatiškai verčiami į anglų, rusų ir arabų kalbas, o užsieniečiams, kurie nekalba lietuviškai, lietuvių kalbos reikalaujančios darbo pozicijos net nėra rodomos. Per pirmas gyvavimo dienas programėlėje jau užsiregistravo kandidatų iš beveik dešimties valstybių. Be to, apklausus užsieniečius samdančias įmones paaiškėjo, kad net 75 proc. jų savo darbuotojų nereikalauja sklandžios lietuvių kalbos.

Įdarbinti užsienietį – įmanoma

300 darbuotojų iš užsienio turinčios tarptautinių ir tarpvaliutinių pinigų perlaidų bei mokėjimų bendrovės „Western Union“ personalo grupės vadovės Renatos Verkovskos teigimu, tarptautinė įmonė yra atvira užsienio talentams nepriklausomai nuo jų gimtosios šalies – į darbą priimami žmonės dėl jų turimų įgūdžių ir tinkamumo konkrečiai darbo pozicijai.

„Iš savo patirties galime pasakyti, kad įdarbinti užsieniečius Lietuvoje nėra neįmanoma – tai tik užtrunka ilgiau. Pandemijos pradžioje, 2020 metais, turėjome atvejį, kai kandidatui iš Nigerijos prireikė gero pusmečio, kol pavyko atvykti į Lietuvą dirbti. Tuo metu dėl karantino buvo ribojamos kelionės, tad prireikė ne vieno skambučio, kol darbuotojui pavyko gauti vizą Lietuvos ambasadoje Turkijoje“, – išskirtine įdarbinimo istorija dalinosi R. Verkovska.

Pasak jos, įmonė noriai įdarbina studentus, o šiems baigus studijas turimus laikinus leidimus gyventi studijų pagrindu šalyje iškart keičia į leidimus gyventi darbo pagrindu. Tokiu būdu išvengiama atotrūkio, kai studijas baigęs užsienietis turi pasirinkti, ką daryti toliau.

Šiuo metu bakalauro studijas pasirinkę užsieniečiai gali dirbti tik puse etato, 20 valandų per savaitę. Nuo 2021 m. kovo 1 d. magistro ar doktorantūros studijas pasirinkę studentai gali dirbti pilnu etatu.

„Teisinė aplinka Lietuvoje darosi palankesnė užsieniečių atžvilgiu, jiems įsidarbinti tampa vis lengviau. Prie to stipriai prisideda ir verslo poreikis įdarbinti talentų iš užsienio. Net nedidelės šalies įmonės šiuo metu dairosi užsieniečių darbuotojų. Tai tampa ateities garantu“, – tvirtino advokatų profesinės bendrijos „Triniti Jurex“ teisininkė Kamila Ratkevič.

Pasak „IH Vilnius“ vadovės A. Camaros, siekiant palengvinti užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje yra svarbi ne tik verslo edukacija apie įdarbinimo procedūras bei jų palengvinimas, bet ir reikalingų įrankių įmonėms suteikimas.

„Užsienio studentai, absolventai turi reikalingų įgūdžių ir naudingų įžvalgų, kurios gali padėti kūrybiškiau pažvelgti į kasdienių problemų sprendimą: tiek kalbant apie produktų ar paslaugų gerinimą, tiek apie konkuravimą tarptautinėje rinkoje. Dėl šios priežasties teikiame paslaugas ne tik į Vilnių atvykstantiems užsieniečiams, bet ir Lietuvos įmonėms, norinčioms įdarbinti užsienio talentus“, – tvirtina A. Camara.