aA
2021 m. 20–64 metų amžiaus gyventojų, gimusių ne Lietuvoje, užimtumo lygis sudarė 71,1 proc. (bendras 20–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis – 77,5 proc.), remdamasis Imigrantų ir jų tiesioginių palikuonių padėties darbo rinkoje statistinio tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai pasisakė, su kokiomis problemomis susiduria įsidarbindami – tinkamą darbą randa ne visi
© Shutterstock

Kiek daugiau nei ketvirtadalis (26,6 proc.) 15–74 metų užimtų gyventojų, gimusių ne Lietuvoje, prieš atvykdami į Lietuvą dirbo. Jų buvo klausiama, kaip pasikeitė darbo įgūdžiai, reikalingi dabartiniame darbe, palyginti su įgūdžiais, kurių reikėjo paskutiniame darbe prieš atvykstant į Lietuvą. 66,3 proc. 15–74 m. užimtų respondentų, gimusių ne Lietuvoje, nurodė, kad reikalingi darbo įgūdžiai yra vienodi. Tai, kad dabar reikalingi didesni darbo įgūdžiai, nurodė 26,2 proc. užimtų respondentų, rašoma panešime žiniasklaidai.

1 lentelė. 15–74 metų užimtų gyventojų, gimusių ne Lietuvoje, dabartinio darbo Lietuvoje įgūdžių palyginimas su darbu prieš atvykstant į Lietuvą
Procentais

Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai pasisakė, su kokiomis problemomis susiduria įsidarbindami – tinkamą darbą randa ne visi
© Organizacijos nuotr.


Trys ketvirtadaliai (75,1 proc.) 15–74 metų amžiaus dirbančių ar kada nors Lietuvoje dirbusių asmenų, gimusių ne Lietuvoje, pirmo darbo Lietuvoje ieškojo mažiau nei 3 mėnesius, 9,1 proc. darbą buvo radę prieš atvykdami į Lietuvą. 94,6 proc. 15–74 metų amžiaus gyventojų, gimusių ne Lietuvoje ir turėjusių formalų išsilavinimą, nurodė neturėję problemų Lietuvoje ieškodami darbo, kuris atitiktų jų išsilavinimą.

Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai pasisakė, su kokiomis problemomis susiduria įsidarbindami – tinkamą darbą randa ne visi
© Shutterstock

Pusė (50 proc.) visų respondentų, turėjusių problemų įsidarbinant, kaip pagrindinę problemą nurodė tinkamo darbo nebuvimą (56,5 proc. vyrų ir 43,5 proc. moterų). Moterys dažniau nei vyrai nurodė lietuvių kalbos įgūdžių trūkumą kaip pagrindinę problemą įsidarbinant – atitinkamai 37,7 ir 8 proc.

Tyrimo duomenimis, 27 proc. 15–74 metų amžiaus gyventojų, gimusių ne Lietuvoje, lietuvių kalbą laikė gimtąja (25,8 proc. vyrų ir 28,1 proc. moterų), 15 proc. laikė save pažengusiais vartotojais (16 proc. vyrų ir 14,2 proc. moterų), 36,3 proc. teigė neturėję lietuvių kalbos įgūdžių prieš atvykdami į Lietuvą.

2 lentelė. 15–74 metų gyventojų, gimusių ne Lietuvoje, lietuvių kalbos įgūdžiai prieš atvykstant į Lietuvą
Procentais

Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai pasisakė, su kokiomis problemomis susiduria įsidarbindami – tinkamą darbą randa ne visi
© Organizacijos nuotr.

Atvykę į Lietuvą lietuvių kalbos kursus lankė 14,2 proc. 15–74 metų amžiaus gyventojų, gimusių ne Lietuvoje, kuriems lietuvių kalba ne gimtoji ir kurie nėra pažengę vartotojai. Iš lankiusiųjų kalbos kursus gyventojų 72 proc. nurodė, kad lankė bendruosius kalbos kursus, likusieji (28 proc.) – susijusius su darbu lietuvių kalbos kursus. Kiek daugiau nei ketvirtadalis (26,6 proc.) nelankiusiųjų lietuvių kalbos kursų kaip pagrindinę priežastį nurodė, jog jų kalbos įgūdžiai buvo pakankami, 2,4 proc. atsakė, kad kalbos kursai nebuvo prieinami arba buvo neįperkami, likusieji (71 proc.) kursų nelankė dėl kitų priežasčių.

3 lentelė. 15–74 metų gyventojų, gimusių ne Lietuvoje, lietuvių kalbos įgūdžiai šiuo metu
Procentais

Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai pasisakė, su kokiomis problemomis susiduria įsidarbindami – tinkamą darbą randa ne visi
© Organizacijos nuotr.


87,8 proc. užsienyje aukščiausią išsilavinimą įgijusių 15–74 metų amžiaus asmenų, gimusių ne Lietuvoje, nurodė, kad atvykę į Lietuvą nesikreipė dėl kvalifikacijos pripažinimo. Dauguma respondentų, kurie nesikreipė dėl kvalifikacijos pripažinimo (81,7 proc.), kaip pagrindinę priežastį nurodė, kad jo nereikėjo.

Dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo kreipėsi 6,4 proc. asmenų, gimusių ne Lietuvoje, į Lietuvą atvykusių iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais ir 19,3 proc. asmenų, atvykusių po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Imigrantų ir jų tiesioginių palikuonių padėties darbo rinkoje statistinis tyrimas atliktas 2021 m., I–IV ketvirčiais, taikant imčių metodą. Apklausta 10,3 tūkst. 15–74 metų amžiaus gyventojų, tyrimo rezultatai perskaičiuoti visiems šio amžiaus gyventojams.

Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai pasisakė, su kokiomis problemomis susiduria įsidarbindami – tinkamą darbą randa ne visi
© Shutterstock

Tyrimas leido įvertinti imigrantų ir jų tiesioginių palikuonių padėtį darbo rinkoje, įgytą išsilavinimą ir įgūdžius, darbo paieškas, kalbos mokėjimą, pasitenkinimą darbu.

Tyrimas 2021 m. buvo atliekamas visose Europos Sąjungos šalyse pagal bendrą metodiką, todėl jo rezultatai yra palyginami tarp šalių.

Imigrantų ir jų tiesioginių palikuonių padėties darbo rinkoje tyrimas yra finansuotas Europos Sąjungos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vis dažniau CV vertina dirbtinis intelektas – ar ateityje jis visiškai pakeis žmogaus darbą?

Dirbtinio intelekto (DI) sprendimai atrankose yra pasitelkiami jau ne vienerius metus. Atsiranda vis...

Nuotoliu dirbančiųjų algos per pusmetį išaugo du kartus – pasakė, kokiose šalyse labiausiai

Darbuotojų paklausa vis dar viršija pasiūlą, tad įmonės dažniau ieško talentų už savo...

Top naujienos

Tautiečių pamėgtame Ventspilyje – neregėti dalykai: latviai dabar labai didžiuojasi, nes lietuviai to dar neturi

Viena populiariausių vietų Latvijoje, į kurias lietuviai vyksta su šeima – tai plačiais ir...

Lukašenka vėl įsitvirtino Baltarusijoje: dabar lieka tik viena viltis

Praėjusią suėjo dveji metai po Aleksandro Lukašenkos esą laimėtų rinkimų Baltarusijoje....

Mįslingai dingo iš Ispanijos turėję grįžti du jauni lietuviai: artimieji prašo pagalbos

Jau daugiau nei savaitę be žinios yra dingę du jauni žmonės – 18-metė Vesta Kunigonytė ir...

Delfi PliusSniego pilys

Jelcino humoras ir pomėgis moterims karčiai atsirūgo: apkaltintas smurtaujant ir priekabiaujant, o Anglijos karalienė liko apšalusi nuo netakto

Kadaise sklido legendos apie tuomečio Rusijos prezidento Boriso Jelcino silpnybę moterims....

Rimtas testas Gran Kanarijoje: Ispanija – Lietuva eiga gyvai

Antradienio vakarą savo jėgų patikrinimą tęsianti Lietuvos vyrų rinktinė (FIBA 8) Gran...

„Putino virėjas“ samdinių ieško tarp žudikų ir prievartautojų

Rusijos privati karinė kompanija „Vagnerio grupė“ savo išretėjusias gretas pildyti pradėjo...

Prie savo namų uteniškė pasijuto lyg miške: akis į akį susidūrė su vilkais ir dabar perspėja miestų gyventojus (1)

Ne kasdien papuola akis į akį susidurti su miško gyvūnais, juo labiau – savo kieme. O štai...

Įspūdingas greitis: Meilutytė pakeliui į finalą paliko sau už nugaros visas varžoves

Italijos sostinėje Romoje tebesitęsiančiame Europos čempionate įvyko moterų 50 metrų krūtine...

Ekspertai įvertino siūlymą pratęsti liberalizaciją: elektros neatpigins, bet vieną tikslą galime pasiekti

Elektros tiekimo rinkos liberalizavimo terminų keitimas neatpigins elektros, tačiau gali numalšinti...

Karas Ukrainoje. „Kokia įdomi diena“: skelbiama apie sprogimus prie Simferopolio Melitopolio meras: pasislėpti jau niekas nebesuspės (19)

Rusijos publicistas Andrejus Piontkovskis įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas siekia paliaubų.