aA
Darbuotojus pritraukti ir išlaikyti siekiančios įmonės vis didesnį dėmesį skiria ne tik algoms, bet ir jas papildantiems nepiniginiams priedams. Srityse, kur konkurencija dėl darbuotojų – milžiniška, vien sveikatos draudimu talentų nepritrauksi, todėl bendrovės renkasi vis kūrybiškesnius sprendimus: nuo akcijų, kineziterapijos iki miego kambarių ir atostogų Turkijoje.
Lietuvių įmonė biurą savaitei perkėlė į šiltuosius kraštus
© „Tesonet“ archyvas

Dalinasi ir akcijomis

Vis daugiau Lietuvos darbdavių renkasi savo darbuotojų atlyginimus papildyti įvairiomis motyvacijos priemonėmis, kurios prisideda prie specialistų lojalumo ir rezultatų. Tai ypač galioja sektoriuose, kur kompanijos aršiai konkuruoja dėl geriausių talentų, pavyzdžiui, informacinių technologijų (IT) srityje.

„Šiuo metu viena populiariausių papildomų naudų darbuotojams yra profesinio tobulėjimo galimybė. Bendrovė skiria tam tikrą sumą, kartais net porą tūkstančių eurų, kuriuos naujas darbuotojas gali išleisti pasirinktiems mokymams. Taip vertės gauna ir įmonė, ir darbuotojas.

Kita priemonė, kurią ypač pamėgo nedidelės kompanijos, startuoliai – pasidalinimas akcijomis. Toks priedas gali būti teikiamas tiek naujam darbuotojui, tiek ilgai dirbančiam. Jis padidina įsitraukimą, padeda užmegzti ilgalaikį ryšį“, – vis dažniau taikomus pasirinkimus vardija tarptautinės žmogiškųjų išteklių valdymo bendrovės „HR Factory“ vadovė Lauryna Girėnienė.

Lietuvoje darbdaviai kuria pavydėtinas sąlygas: darbas labiau primena atostogas
© DELFI / Domantas Pipas

Visgi kurdami visą motyvacinę sistemą kai kurie darbdaviai finansinį darbuotojų skatinimą vis dar laiko prioritetu, mat jei šioje srityje bus spragų, nepavyks sukurti jokių kitų nefinansinių motyvavimo priemonių.

„Papildomai vertiname darbuotojų iniciatyvumą, idėjų vystymą bei tobulėjimą, todėl atsižvelgdami į metinius darbuotojų veiklos vertinimus už gerus rezultatus skatiname metinėmis premijomis bei nuosekliai peržiūrime kiekvieno darbuotojo darbo užmokestį. Be viso to, siūlome naudotis savo mokymosi krepšeliu išoriniams ir dažnai organizuojamuose vidiniuose mokymuose“, – teigia konsultacijų bendrovės „Civitta Lietuva“ žmogiškųjų išteklių vadovė Agnė Meškaitė.

Savaitei į Turkiją ir Graikiją

Anot L. Girėnienės, kitas vis populiarėjantis motyvacijos būdas – visos komandos apdovanojimas surengiant darbostogas (angl. workation), kai darbas persikelia į atogrąžų salą, miestą prie Viduržemio jūros ar, sezono metu, Lietuvos kurortą. Toks sprendimas esą ne tik tampa motyvacine priemone, bet ir prisideda prie komandos santykių gerinimo.

Lietuvoje darbdaviai kuria pavydėtinas sąlygas: darbas labiau primena atostogas
© "Tesonet Workation Pictures"

Pernai tokią praktiką Graikijos Korfu saloje įgyvendino ir „Civitta Lietuva“. Kaip pasakoja A. Meškaitė, į darbostogas kolegos vyksta rotacijos būdu, o trukmė paprastai būna iki dviejų savaičių. Anot jos, įmonė išnuomojo namą, į kurį atvykdavo vis kitos projektų komandų delegacijos po nedideles 4-6 žmonių grupeles.

„Idėja kilo vienam iš mūsų projektų vadovų, kuris inicijavo, prisidėjo prie įgyvendinimo ir vėliau, žinoma, džiaugėsi rezultatais. Dalis mūsų projektų nereikalauja šimtaprocentinio buvimo pas klientą visuomet, todėl atsižvelgdami į pastarąsias situacijas, galime kurį laiką dirbti mobiliuoju būdu. Svarbu tik, kad veiktų internetas“, – aiškina A. Meškaitė.

Maža to, rugsėjo pabaigoje tarptautinė įmonė surengė visų grupės darbuotojų poilsinę kelionę į Turkiją. 200 darbuotojų iš 13 pasaulio šalių savaitę pramogavo: plaukiojo laivu po Kemero apylinkes, dalyvavo įvairiose rungtyse. Tačiau, anot A. Meškaitės, svarbiausia išvykos dalis – komandų strateginės sesijos, dirbtuvės, patirties dalijimasis.

Lietuvoje darbdaviai kuria pavydėtinas sąlygas: darbas labiau primena atostogas
© "Tesonet Workation Pictures"

„Ši išvyka buvo ne tik atostogos su kolegomis, stiprinant ryšį ir komandiškumą, bet kartu ir puiki galimybė aptarti svarbius strateginius įmonės klausimus bei vizijas, susidėlioti lūkesčius. Manome, kad investicija į darbuotojų poilsį yra tiesioginė investicija ir į darbuotojų produktyvumą, įsitraukimą ir lojalumą. Darbuotojai po šių atostogų grįžta kupini energijos ir gerų emocijų ilgam laikui“, – įsitikinusi žmogiškųjų išteklių specialistė.

Tokiomis išvykomis mėgausi ir kitų tarptautinių įmonių darbuotojai. Kibernetinio saugumo sprendimus kurianti įmonė Tesonet“ pernai workation kelionės kryptimi taip pat pasirinko Turkiją, kur 350 IT, marketingo bei klientų aptarnavimo skyriaus specialistų įsikūrė darbo vietas. Tiesa, savaitei iškeliavę padirbėti iš kitur, įmonės darbuotojai dirba šiek tiek mažiau – 4 valandas per dieną.

Metusiems rūkyti – penki laisvadieniai dovanų

Žmogiškųjų išteklių specialistės L. Girėnienės teigimu, dar vienas labai populiarios papildomos naudos pavyzdys – apmokami laisvadieniai.

„Darbuotojas per metus turi tam tikrą skaičių papildomų laisvų dienų, pavyzdžiui, keturias ar penkias, ir gali jas bet kada išnaudoti. Ši priemonė labai aktuali jaunajai kartai, kuriai, kaip rodo tyrimai, daug svarbesnis darbo ir asmeninio laiko balansas“, – sako L. Girėnienė.

Pasak ekspertės, kai kurie motyvaciniai priedai darbuotojams jau daug kur gali būti nebelaikomi papildomomis naudomis, nes jas taiko kone visi tame sektoriuje veikiantys darbdaviai.

Lietuvoje darbdaviai kuria pavydėtinas sąlygas: darbas labiau primena atostogas
© DELFI / Domantas Pipas

„Sveikatos, gyvybės draudimas tarp didžiųjų IT kompanijų jau yra tapęs nebe papildoma nauda, o standartu, kurį siūlo visos bendrovės. Tai reiškia, kad darbdaviams, norintiems perimti gerus specialistus, tai tampa privalomu dalyku. Sporto klubų narystės taip pat labai dažnos, o kai kurios įmonės treniruotėms skirtas sales jau turi ir savo patalpose“, – kalba L. Girėnienė.

Kad darbdaviai vis daugiau dėmesio skiria darbuotojų sveikatai, rodo DELFI anksčiau aprašytas Vilniuje įsikūrusios įmonės „Hotelston“ atvejis. Darbdavys metusiems rūkyti dovanoja penkis laisvadienius, tačiau jis nepamiršta ir nerūkančių darbuotojų, kuriems padovanoja po du papildomus laisvadienius.

„Ieškojome įvairių naujų motyvacijos būdų ir pradėjome skaičiuoti, kiek laiko rūkantys darbuotojai praleidžia vien ruošdamiesi parūkyti, nes dirbame penktame aukšte, tai kol nusileidžia ir grįžta, suskaičiavome nejuokingus skaičius – žmogus rūko pusantro mėnesio per metus“, – pasakojo įmonės direktorius Saulius Pačekajus.

Neišnaudotas potencialas

Pasak žmogiškųjų išteklių specialistės L. Girėnienės, įmonės viena kitos siūlomas motyvacines priemones darbuotojams stebi, stengiasi jas perimti ir tuo pačiu išsiskirti konkurencinėje aplinkoje. Kaip vieną daugiausiai potencialo turinčių naudų ji įvardija papildomą pensijų kaupimą, kai įmonė prisideda pervesdama pinigus į darbuotojo pensijų fondą. Kadangi tai kol kas siūlo dar palyginti nedidelis skaičius bendrovių, darbdaviams tai – priemonė išsiskirti rinkoje.

Lietuvoje darbdaviai kuria pavydėtinas sąlygas: darbas labiau primena atostogas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pensijų fondus valdančios bendrovės „Luminor investicijų valdymas“ generalinis direktorius Šarūnas Ruzgys teigia, kad Skandinavijoje tokia motyvavimo priemonė bendrovėse yra viena populiariausių, todėl mano, kad netrukus situacija turėtų keistis ir Lietuvoje.

„Tiek įmonėms, tiek darbuotojams ši priemonė naudinga, nes ją mokestinėmis priemonėmis skatina valstybė. Pavyzdžiui, jei darbdavys nori pervesti darbuotojui priedą prie algos ir tam skirti 100 eurų, darbuotojui po mokesčių teliks 56,5 eurai. Tačiau jei tokio pačio dydžio priedą bendrovė perveda į III pakopos pensijų fondą, jis pasipildo lygiai tokia pačia suma – 100 eurų. Pensijų fonde esančios lėšos investuojamos, todėl ilguoju laikotarpiu vertė darbuotojui gali dar labiau išaugti“, – aiškina Š. Ruzgys.

Nuo kineziterapeuto iki miego kambarių

Pasak L. Girėnienės, siekdamos didinti darbuotojų motyvaciją, bendrovės neretai jų pačių ir klausia, kokių papildomų naudų jie norėtų. Atlikusi tokią apklausą, populiariausius pasiūlymus įmonė įgyvendina.

Taip atsiranda ir ganėtinai neįprastų papildomų naudų, tokių kaip, pavyzdžiui, į įmonę atvykstančio kineziterapeuto paslaugos, pasakoja „HR Factory“ vadovė. „Tokia sistema kuria pridėtinę vertę, nes bendrovės parodo dėmesį“, – paaiškina L. Girėnienė.

Kitas neįprastas pavyzdys, kurį galima traktuoti įvairiai, tačiau praktikoje nemažai darbuotojų jį laiko papildoma nauda – įmonės patalpose esantys miego kambariai, kur galima trumpam pailsėti.

Lietuvoje darbdaviai kuria pavydėtinas sąlygas: darbas labiau primena atostogas
© DELFI / Domantas Pipas
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(39 žmonės įvertino)
3.3590
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Perspektyviausi kitų metų darbai: šviesią ateitį žada trims sritims (10)

Ieškomas skraidančių automobilių kūrėjas, įrengimų rizikos pareigūnas, proto perkėlimo į...

Apsisprendė: grąžins mirties bausmę, todėl ieško dviejų budelių (38)

Šri Lankos kalėjimų tarnyba pranešė ketinanti nusamdyti du budelius, šalies prezidentui...

Darbai, kuriuose amžius nesvarbus: pretendavo tėvas ir sūnus – darbus gavo abu (23)

Europoje vis ryškiau pasireiškiant visuomenės senėjimo procesui, o technologijoms vis greičiau...

Lietuvoje vyrų nedarbas didesnis nei moterų: ekonomistai įžvelgia grėsmių (53)

Lietuvoje 2018 metais nedarbo lygis sumažėjo iki 6,2 proc. o paskutinį praėjusių metu ketvirtį...

Valdžios eksperimentas nustebino: dvejus metus kas mėnesį bedarbiams mokėjo po 560 eurų (30)

Suomijos valstybinė socialinės rūpybos agentūra „Kela “ publikavo preliminarius vieno...

Top naujienos

Šios savaitės orai: po šilumos pliūpsnio ruoškitės permainoms (3)

Pirmadienį Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio laukas. Lietaus tikimybė bus minimali. Tankesni...

Žmonių partija ar „dešinysis trolibanas“: trys atsinaujinusių konservatorių sėkmės ir nesėkmės (552)

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija teisingai daro, kad plečia...

Adomaitis – ant balto žirgo: dabar iš sirgalių jau girdėjau atsiprašymus (137)

Dar prieš mėnesį nepalankius šūksnius ir raginimus atsistatydinti iš vyriausiojo Vilniaus...

Pakako tik vieno skambučio Putinui, ir Rusijos televizija pakeitė savo pasakojimą (93)

Buvęs Italijos premjeras Matteo Renzi savo vadovavimo vyriausybei pabaigoje beviltiškai kovojo...

Pradėjęs lankyti darželį, Danielius susirgo pavojinga infekcija: dabar berniukas nejuda, nemato ir nekalba (156)

„Kaip ir kiekvienai jaunai šeimai, taip ir mūsų, kūdikio laukimas buvo neapsakomas džiaugsmas,...

Netaiklus Westermanno metimas padovanojo „Rytui“ Karaliaus Mindaugo taurę (1088)

Leo Westermannas paskutinėmis rungtynių sekundėmis meistriškai išprovokavo pražangą mesdamas...

Perspektyviausi kitų metų darbai: šviesią ateitį žada trims sritims (10)

Ieškomas skraidančių automobilių kūrėjas, įrengimų rizikos pareigūnas, proto perkėlimo į...

Suttonui nerūpi „Ryto“ džiaugsmas – bus sužavėtas tik triumfu Europos taurėje (17)

Vilniaus „Rytas“ nutraukė titulų badą ir po trejų metų pertraukos susigrąžino Karaliaus...

100 dienų iššūkis be interneto: kentėjau, kaip negaunantis išgerti alkoholikas (23)

„Pagal telefono duomenis mačiau, kad internete praleisdavau po 9 valandas per parą. Po pirmos...