Gera valia ar darbas?
Kaip skelbia vaikų gerovės centras (VGC) „Pastogė“, pernai buvo didžiausias norinčiųjų globoti vaikus skaičius – 63 šeimos. Anot centro Globos ir įvaikinimo tarnybos vedėjos Jolantos Žuvelienės, tam įtakos turėjo naujai išleista socialinė reklama „Kaunas siūlo geriausią darbą“. Palyginimui, 2016 m. buvo paruoštos 36, o šiemet per tris ketvirčius – 26 šeimos, įskaitant laikinus ir nuolatinius globėjus.
Kauno miesto savivaldybės komunikacijos atstovo Tomo Jarusevičiaus teigimu, globėjų mažėjimui įtakos turi ir pastarieji skandalingi įvykiai Kaune, mat po jų žmonės tapo itin jautrūs.
„Vieną budinčią globėją praradome. Sakė (globėja – DELFI), kad aš daugiau nebegaliu, per daug priešiškos visuomenės reakcijos, todėl tokiame emociniame fone nenoriu dirbti“, – teigia jis.
T. Jarusevičius taip pat pabrėžia, kad tai rimtas darbas, o už tai mokamas neblogas atlygis. Anot jo, savivaldybė – darbdavys, tad su budinčiais globėjais sudaroma darbo sutartis. „Tai normalūs darbo santykiai su socialinėmis garantijomis“, – tvirtina komunikacijos atstovas.
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos viceprezidentė Neringa Žalėnė pritaria, kad laikino globėjo, dar kitaip vadinamo „budinčio globėjo“, veikla vadinama darbu ir už tai mokamas darbo užmokestis, nes tai esą itin sunki ir daug iššūkių reikalaujanti veikla. Vis dėlto ji nesutinka dėl Kauno savivaldybės naudojamo „geriausio darbo“ apibūdinimo.
„Panašu, kad čia norėta veikti per visuomenės emocijas. Iš tikrųjų, pasirinkti budinčio globėjo darbą yra rimtas ir atsakingas sprendimas, neretai keičiantis ir disciplinuojantis šeimos gyvenimo būdą, priverčiantis vieną ar kelis šeimos narius atsisakyti tam tikrų buvusių pomėgių ar įpročių. Skelbimai viešojoje erdvėje dėl budinčio globėjo darbo yra normalu ir būtina, tačiau „geriausio darbo“ sąvokos vartoti nederėtų. Juk kiekvieno vertinimas yra subjektyvus, mediko, mokytojo ir inžinieriaus „geriausių darbo vietų“ samprata labai skirsis“, – įsitikinusi pašnekovė.
Budinčiais globėjais gali tapti ne bet kas
Kaip rašoma Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) internetiniame puslapyje, budintis globotojas – tai asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose. Jis negali turėti kito pastovaus darbo, nes turi būti pasiruošęs būti namie ir priimti vaiką bet kuriuo paros metu, net ir naktį.
Budintis globotojas gali priglausti vaiką iki 10 metų amžiaus kriziniais atvejais (iki 3 mėn.), kai jį reikia skubiai apgyvendinti. Paprastai asmenys vaikus globoja iki vienų metų, kol baigiasi vaiko laikinoji globa, ir jis grąžinamas biologiniams tėvams, nustatoma nuolatinė globa ar vaikas įvaikinamas.
Iš tikrųjų tapti budinčiais globėjais gali ne bet kas. Skelbiama, jog norintieji laikinai globoti vaiką turi atitikti reikalavimus: būti 21-65 metų amžiaus, turėti ne žemesnį nei vidurinis išsilavinimą. Be to, šie asmenys privalo baigti 1-4 mėn. trukmės mokymus. Beje, budintis globotojas neprivalo būti susituokęs ir turėti jam priklausantį būstą. Svarbiausia – turėti tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis.
„Vidurinio išsilavinimo faktorius tikrai nėra aukšta kartelė budinčių globėjų šeimoms. Ne veltui vidurinio išsilavinimo atestatas vadinamas „brandos atestatu“. Įgydamas jį žmogus tarsi patvirtina, kad yra sąmoningas, geba kritiškai vertinti mane supančią aplinką. Sutinku, kad universitetinių ar specializuotų profesinių studijų programos būsimuosius budinčius globėjus parengtų šioms pareigoms rimčiau, tačiau šiandien Lietuvoje tokios galimybės nėra“, – komentuoja N. Žalėnė.
Anot specialistės, budinčių globėjų amžiaus ribos yra plataus diapazono, nuo asmenybės brandą žyminčių metų iki pensinio amžiaus, kai statistiškai žmogaus darbinės veiklos intensyvumas natūraliai pradeda mažėti, o tai gali sukelti sunkumų.
„Budinčių globėjų šeima susiduria su nemenkais iššūkiais. Manoma, kad pensinio amžiaus žmogui tai gali sudaryti papildomų sunkumų. Statistiškai tokio amžiaus žmonės skiria laiko atidesnei savo asmeninės sveikatos priežiūrai, o bemiegės naktys, keliantis prie mažo vaiko, sveikatos neprideda“, – svarsto ji.
Kauno VGC „Pastogė“ atstovės J. Žuvelienės teigimu, yra įvairių pareiškėjų, norinčių tapti budinčiais globėjais, priežasčių: „Žmonės nori save realizuoti toje srityje, kur jiems sekasi, kur jaučiasi stiprūs, kompetentingi. Dalis asmenų susidomi globa, kai užaugina savo vaikus. Daugeliui žmonių yra priimtina idėja, jog vaikai turi augti šeimose, o ne institucijose.”
Centro atstovė tarp pagrindinių motyvų neįvardijo mokamo atlygio, tačiau ji atkreipia dėmesį, kad žmonėms suteikiamos socialinės garantijos bei kaupiasi darbo stažas. „Žmonės jaučiasi įvertinti už atsakingą, pasiaukojimo ir atjautos reikalaujantį darbą”, – teigia ji.
Už vaiko globą – iki 1000 eurų
Kaip skelbia VTAĮT, minimalus atlygis budinčiam globotojui, nepriklausomai nuo prižiūrimų vaikų skaičiaus, – 1 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis per mėnesį, t. y. 400 eurų „ant popieriaus“ arba 361 Eur „į rankas“. Atlygis gali būti didesnis, kai budintis globotojas priima į savo šeimą daugiau vaikų. Pavyzdžiui, prie šios sumos kas mėnesį mokama ne mažiau kaip 0,25 MMA dydžio (100 Eur) už kiekvieną faktiškai prižiūrimą vaiką. Už kūdikį ar neįgalų vaiką – po 0,5 MMA dydžio, t. y. 200 Eur.
Budinčio globotojo veiklą per globos centrą finansuoja ta savivaldybė, kurios iniciatyva vaikui nustatyta rūpyba globos centre. Tad skiriasi ir kiekvienos savivaldybės mokamas atlygis globėjams. Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybė budintiems globėjams moka beveik 700 eurų, neatskaičius mokesčių. Šią sumą sudaro savivaldybės mokamas atlygis (apie 540 Eur), kuris nepriklauso nuo vaikų skaičiaus, ir valstybės skiriamas tikslinis priedas už kiekvieną globojamą vaiką, t. y. apie 150 Eur.
Kitos savivaldybės už kiekvieną vaiką moka papildomai. Pavyzdžiui, Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centras skelbia, kad socialiniam globėjui moka 500 eurų už vieną vaiką, 600 Eur už kelis vaikus.
Tiesa, prie atlygio globėjams dar reikia skaičiuoti kas mėnesį gaunamą vaiko globos išmoką už kiekvieną vaiką (152 Eur), tikslinį priedą už kiekvieną vaiką (152 Eur) ir vaiko pinigus (30 Eur) taip pat už kiekvieną vaiką.
Kauno miesto savivaldybė vaiko poreikiams skiria nuo 266-304 Eur, priklausomai nuo globotinio amžiaus. Neįgalių vaikų globai ar slaugai skiriamos papildomos lėšos atitinkamai pagal negalios lygį. Taigi viską susumavus, atrodytų, kad budintiems globotojams Kaunas siūlo kone svajonių atlyginimą, – kiek daugiau nei 1000 eurų.
Viešoje erdvėje buvo pasigirdę nuogąstavimų, kad tai būtų nesąžininga savo vaikus auginančių tėvų atžvilgiu, kurie iš valstybės gauna tik 30 eurų išmoką.
Tačiau viskas nėra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Budintys globotojai dirba pagal darbo sutartį arba individualios veiklos pažymėjimą, taigi patys turi sumokėti mokesčius. Be to, jie dirba be išeiginių, visą parą. Anot Socialinių darbuotojų asociacijos atstovės, žmonės skaudžiai išgyvena vertinimus, esą jie iš vaikų nori pasipelnyti. Be to, toks atlyginimas taip pat nemotyvuoja tapti laikinais globėjais.
„Pareigingi ir sąžiningi globėjai, besirūpindami globojamų vaikų poreikiais, išleidžia dar ir dalį savo uždirbtų pinigų, tad visuomenėje šiuo metu sklandantis mitas apie „vaikų verslą“ yra neteisingas, nepagrįstas ir skaudinantis globėjų bendruomenę. Lietuvos visuomenė su budinčio globėjo sąvoka dar tik susipažįsta, ir tikrai apmaudu, kad vaiko teisių apsaugos reformos kontekste budintys globėjai interpretuojami kaip norintys uždirbti iš vaikų. Žmonės sąmoningai pasirenka tapti budinčiais globėjais, tai – jų darbas, kurio misija yra globoti vaiką kriziniu šeimos periodu“, – pabrėžia N. Žalėnė.
Budinčių globėjų trūksta
Šiuo metu VGC „Pastogė“ dirba 8 socialiniai globėjai kriziniais atvejais (budintys globėjai), o savivaldybės finansavimas skirtas 10-čiai etatų. Centre dabar gyvena 17 vaikų. Kasmet į centrą patenkančių vaikų skaičius didėja: 2016 m. jų pateko 69, pernai – 89, o šiemet per tris ketvirčius – 117 vaikų. Nepaisant to, šeimose šiemet apgyvendinta perpus mažiau vaikų: pernai 92, o šiemet prižiūrimi 48 vaikai. Tad iš to galima spręsti, kad Lietuvoje itin trūksta laikinų globėjų.
Šiuo metu, remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra 177 budinčių globotojų, kurie savo šeimose prižiūri 346 vaikus.
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos atstovė N. Žalėnė komentuoja, kodėl neatsiranda daugiau norinčių tapti laikinaisiais globėjais: „Įsivaizduokime, kiek daug atidaus dėmesio ir nuoseklaus darbo reikia su krizę patiriančiu vaiku. Jis gali būti ilgą laiką kentėjęs nuo smurtaujančių tėvų, sergantis depresija, nesuvokiantis visuomenės elgesio normų, patiriantis įvairių fizinių negalavimų. Budinčių globėjų šeima turi priimti vaiką toks, koks jis yra, kantriai, žingsnis po žingsnio, pasitelkiant įvairių specialistų pagalbą, padėti vaikui adaptuotis naujoje laikinoje aplinkoje, rasti žodžių jam paaiškinti kas šiuo metu vyksta, kodėl jis čia, kas juo bus ateityje ir pan.“
Anot VGC „Pastogė“ atstovės J. Žuvelienės, žmonės pasitraukia iš socialinių globėjų kriziniais atvejais programos, nes tampa vaikų nuolatiniais globėjais (1), pasikeitus šeimyninei situacijai (3), pablogėjus sveikatai (3), išvykus į užsienį (1) arba atsisakius globėjo paslaugų (1).
