aA
Paskutiniai metai mokykloje tampa dideliu galvos skausmu ir mokiniams, ir jų tėvams. Nors sakoma, kad neteisingo kelio nėra, savo pašaukimą ir karjeros kryptį norisi surasti kiek įmanoma anksčiau. Klaipėdos moksleiviams pagalbos ranką tiesia aukštosios mokyklos ir verslas, suteikiantis galimybę įmonių problemas analizuoti dar mokyklos suole.
Kaip pasirinkti studijas, kurios garantuotų paklausų ir gerai apmokamą darbą?
© Organizatorių nuotr.

Ką daryti, kad aukštojoje mokykloje praleisti metai nenueitų veltui? Tūkstančių absolventų diplomai dulka stalčiuose, o jiems patiems tenka dirbti su įgyta profesija nieko bendro neturintį darbą.

Todėl labai svarbu, stojant į aukštąją mokyklą, būti ir gerai susipažinus su darbo rinkos perspektyvomis, ir, apskritai, pačiomis profesijomis. Specialistai stebisi, kad jaunuoliai dažnai išvis nenutuokia apie kai kurių specialybių egzistavimą.

Itin vertingi susitikimai su specialistais

„Labai daug moksleivių pasirenka studijas, kurias baigę dirba visiškai ne pagal įgytą profesiją,“ - įsitikinusi „Klaipėda ID“ švietimo kuratorė Alina Šoparė. „Klaipėda ID“ komanda organizuoja įvairius renginius, kurių tikslas – paruošti jaunąją kartą ateities profesijoms, padėti tinkamai pasirinkti studijų kryptį, glaudžiai bendradarbiaujant su verslu, aukštosiomis mokyklomis ir sėkmingai karjeros keliu žengiančiais klaipėdiečiais.

Kadangi nemažai jaunuolių tenka dirbti su profesija nesusijusį darbą, Klaipėdos verslas, karjeros specialistai ir aukštosios mokyklos siekia padėti moksleiviams kuo anksčiau pasirinkti trokštamą ir jiems tinkamą profesiją, sakoma pranešime spaudai.

„Norime padėti moksleiviams kuo daugiau sužinoti, praplėsti jų akiratį. Tik jiems daugiau bendraujant su įvairiais specialistais, apsilankant įmonėse, matant įvairiausius procesus ir išradimus, jaunuoliai gali susidaryti įspūdį, kas slepiasi už tam tikros profesijos. Labai įdomu tai, kad moksleiviai apskritai žino gana mažai profesijų, todėl jiems susitikimai su specialistais yra labai vertingi,” - aiškino specialistė.

Renginiuose yra pasakojama apie įvairių profesijų, tarkime, IRT specialistų, inžinierių, rinkodaros profesionalų darbą iš arti. Pasak A. Šoparės, moksleivių susidomėjimas didelis – kiekvienas renginys pritraukia apie kelis šimtus smalsuolių. Į veiklą įtraukiami ir vaikų tėvai bei mokytojai, vaidinantys svarbų vaidmenį mokiniams renkantis karjeros kelią.

„Mes labai daug kalbame apie IT ir inžineriją. Šios sritys yra sparčiai augančios ir kompleksiškos. Retas moksleivis supranta, kas yra kibernetinis saugumas, sistemų administravimas, blokų grandinių sistemos ir kaip pasirinkti jiems įdomiausią studijų programą šioje srityje. Lygiai taip pat, moksleiviai labai prastai susipažinę su inžineriniais mokslais ir neįsivaizduoja, ką pavyzdžiui šiuolaikinėje įmonėje veikia elektros inžinerijos ar chemijos inžinerijos specialistas. Moksleiviams reikia kuo daugiau apie tai sužinoti,“ - aiškino specialistė.

Kaip pasirinkti studijas, kurios garantuotų paklausų ir gerai apmokamą darbą?
© Organizatorių nuotr.


Moksleiviai sprendžia įmonių problemas

Klaipėdos Ąžuolyno ir Žemynos gimnazijose gimnazistai rengia tiriamuosius darbus pagal projekto įmonių - „Mars Lietuva“, „Green Carrier“, „Klaipėdos nafta“, „Grigeo Klaipėda“, „Omega Technology“, „Creative partner“ ir „Klaipėda ID“ - suformuluotas temas. Savo darbus moksleiviai turės pristatyti vasaros pradžioje. Juos konsultuoja ne tik įmonių atstovai, bet ir mentoriai iš Klaipėdos universiteto, Socialinių mokslų kolegijos, Lietuvos verslo kolegijos.

Šis projektas ne tik padeda moksleiviams susipažinti su įmonių veikla iš arti. A. Šoparės teigimu, siekiama, kad gimnazistai, net ir išvykę studijuoti į užsienį, žinotų, kad Klaipėdoje yra daug pažangių įmonių, į kurias jie galės grįžti dirbti, pabaigę studijas svetur.

„Mūsų idėja buvo į tiriamuosius darbus įtraukti ir daugiau žmonių, kad jie moksleiviams suteiktų kuo įvairiapusiškesnį vaizdą apie nagrinėjamą klausimą, iššūkį ir specialybę. Labai džiaugiamės, kad prie šios iniciatyvos noriai prisijungė užsienyje gyvenantys klaipėdiečiai. Tai ir chemikai, ir inžinieriai, ir rinkodaros specialistai, kurie šiuo metu dirba skirtingose Šiaurės Amerikos ir Europos šalyse,“ - sakė A. Šoparė.

Jie, kaip ir moksleivių mentoriai iš įmonių bei aukštųjų mokyklų, yra pasiruošę bet kada pakonsultuoti gimnazistus.

Nors moksleivius karantinas taip pat išvargino, jie pozityviai priima naują, kitokį mokymo formatą ir, A. Šoparės teigimu, yra atviri naujovėms.

Inžinerija - ne rūkstantys katilai

„Neo Group Klaipėda“, PET granulių gamintoja, bendradarbiauti su švietimo įstaigomis pradėjo prieš penkerius metus - įmonė peržiūri specifines mokymų programas, teikia siūlymus programų tobulinimui, kad studijos būtų prasmingesnės, o darbą gauti pagal įgytą profesiją - paprasčiau.

Taip pat įmonė dirba su gimnazistais – antrus metus iš eilės kviečia jaunuolius „pasimatuoti“ inžinieriaus profesiją – kas mėnesį dešimtokams pamokas veda įmonės automatikos, mechanikos, elektros inžinieriai ir technologai.

„Suprantame, jog šie mūsų „praktikantai“ geriausiu atveju į darbo rinką ateis tik po 6-7 metų, tačiau šioje veikloje matome daug prasmės – žinodami inžinieriaus profesijos reikšmę ir specifiką, mokiniai aiškiau supras, ar ji jiems tinka ir jų pasirinkimas bus sąmoningesnis. O jeigu moksleivis ir nepasirinks inžinerinės profesijos, jis bus sukaupęs žinių bagažą apie šiuolaikinę pramonę, darbo kultūrą ir komandinio darbo prasmę,“ - sakė įmonės atstovė Rūta Žilienė.

Inžinerija yra viena specialybių, kurios atstovų itin trūksta. Net ir radus tinkamą kandidatą, įmonė turi skirti daug laiko papildomam naujo darbuotojo mokymui.

„Suprasdami, jog svarbu užtikrinti veiklos tęstinumą, mes nuolat dirbame su jaunais žmonėmis: ekskursijų metu pristatome įmonės veiklą, rodome, kaip veikia šiuolaikinė pramonė. Taip galime griauti mitus apie rūkstančius katilus, tepaluotus darbininkus, alinantį darbą. Kai kurie lankytojai net nusivilia, kad nepamato daug zujančių darbuotojų, o tik vamzdynus ir kelis procesą kompiuteriu valdančius inžinierius,“ - kalbėjo R. Žilienė.

Pramonė, gamyba kartais asocijuojasi su didele tarša, alinančiu darbu ir profesinėmis mokyklomis, į kurias įstoja tik tie, kas nesugeba baigti vidurinės mokyklos. Tačiau tai - tik dar vienas mitas apie inžinieriaus darbą. Inžinerija, „Neo Group Klaipėda“ atstovės teigimu, yra profesija, kurioje susipina mokslas, technologijos ir vaizduotė.

„Taigi šis projektas – galimybė jauniems žmonėms parodyti, kaip veikia šiuolaikinė gamyba, ką įmonėje veikia inžinierius, kodėl jų veikla tokia svarbi. Kai kam gali pasirodyti, kad būti inžinieriumi reiškia gyventi rutinoje. Mes galime parodyti, kiek daug šioje profesijoje kūrybos, sprendimų, rezultatų. Ir jeigu tokios iniciatyvos padės jaunam žmogui priimti svarbų sprendimą, kokį profesinį kelią rinktis, manau, esame teisingame kelyje,“ - sakė R. Žilienė.

Kaip pasirinkti studijas, kurios garantuotų paklausų ir gerai apmokamą darbą?
© Organizatorių nuotr.


Sėdint ant sofos galimybės pačios neateis

Karjeros asociacijos valdybos narę Edita Mačiulskę pagavome iškart po pamokos penktokams.

„Mes susipažinome su notaro, logisto, influencerio (įtakdario), ekonomisto ir odontologo darbais. Kalbėjome, kokius darbus jie atlieka, kur gali įgyti profesiją, kokių mokomųjų dalykų jiems reikia mokytis stipriau, kokių savybių tam reikia,“ - sakė E. Mačiulskė.

O štai į dešimtokų pamoką buvo pakviesti buvę mokiniai, dabar jau pasirinkę studijas.

„Kalbėjome apie gyvas studijas, pliusus, minusus, kaip jie rinkosi, ką dabar darytų, jeigu būtų dešimtokai. Iš kur geriau tą informaciją gausi nei gyvai iš pirmų lūpų?“ - sakė ekspertė.

Štai gydomosios medicinos studentės mokiniai klausė, kodėl ji, anksčiau norėjusi būti veterinare, vis tik pasirinko mediciną.

„Ji turėjo galimybę dviem dienoms nuvažiuoti į veterinarijos kliniką ir pažiūrėti, ką daro veterinaras. Tada ji susirado galimybę pabūti ligoninėje ir vieną savaitę pasivaikščioti su skirtingais gydytojais, seselėmis. Ir ji suprato, kad nenori būti veterinare, suprato, kad ji nori gydyti žmones,“ - pasakojo E. Mačiulskė.

Ji pataria moksleiviams ir jų tėvams anksti ieškoti galimybių „pačiupinėti“ savo svajonių profesiją iš arti, bendraujant su jos atstovais, taip pat atliekant praktiką. Kai kuriems trūksta drąsos klausti ir prašyti, tačiau, E. Mačiulskės teigimu, galimybių tiesiog būtina ieškoti.

„Juk sėdint ant sofos ta galimybė neateis. Tu turi taip pat rodyti iniciatyvą ir domėtis, rodyti, kad tu nori tokios galimybės,“ - svarstė specialistė.

E.Mačiulskė atstovauja Klaipėdos licėjui, karjeros patarimų dalinti važiuoja ir į kitas šalies mokyklas. Labai svarbus pamokų aspektas, jos teigimu, yra savęs pažinimas.

„Jeigu aš esu intravertas ir man nepatinka bendrauti, o renkuosi komunikacijos mokslus, kaip tai skamba? Nesakau, kad negali rinktis, bet tiesiog turi žinoti, kad darbe bus daug komunikavimo. Jeigu tau pjauna per širdį, tai gal ieškom kažkokio kito dalyko?“ - aiškino moteris.

Todėl vaikai yra mokomi dirbti komandoje, ieškoti asmeninių savybių, identifikuoti jiems svarbias vertybes.

„Mokomės, kuo skiriasi interesai ir talentai, kur jie pasislėpę, kaip juos identifikuoti, ir kaip sutapatinti su profesiniu pasauliu,“ - sakė specialistė.

Pasak jos, renkantis karjerą labai vertingos yra individualios konsultacijos su vaiku, kuris pilnoje salėje žmonių galbūt ne visada drįsta užduoti jam rūpimą klausimą.

Kaip pasirinkti studijas, kurios garantuotų paklausų ir gerai apmokamą darbą?
© Organizatorių nuotr.


Lengva mokytis - sunku gauti darbą?

Jeigu paklausite Andriaus Franco, „Alliance for Recruitment“ partnerio, kokias studijas rinktis, jis veikiausiai nė nedvejodamas atšaus, kad inžineriją arba informacines technologijas. Šių specialybių poreikis šiuo metu yra ir ateityje bus didžiausias. Nors mokslai - sunkūs, darbas ir nuolat augantis atlyginimas, A. Franco teigimu, garantuotas.

„Karantinas, pandemija parodė, kad jaunimo nedarbas yra jautriausias tokioms bangoms, jiems sunku susirasti darbą, jeigu jų specialybė to darbo negarantuoja. Inžinerines studijas baigusius studentus graibsto ir myli. Poreikis iš tikrųjų yra 4,7 karto didesnis negu jų paruošiama,“ - aiškino A. Francas.

Jo teigimu, įvairūs renginiai, supažindinantys moksleivius su profesijomis, yra labai svarbūs tiek jiems, tiek tėvams.

„Labai dažnai tas moksleivis niekada nėra buvęs jokioje įmonėje, nežino, kaip ta darbo rinka atrodo, ir galbūt labai nesidomėjo, o visą pagrindinę informaciją gavo iš savo draugų, tėvų, mokyklos. Darbo rinka keičiasi labai greitai, todėl yra labai svarbu turėti pačią naujausią ir aktualiausią informaciją. Tai, kas yra svarbu šiemet, nebūtinai bus svarbu po penkerių metų,“ - sakė jis.

Automatizacija neišvengiamai ateina į visus procesus, dėl vis mažiau reikalingi nekvalifikuoti darbuotojai, kuriama daugiau aukštą pridėtinę vertę turinčių darbo vietų.

„Visos naujai kuriamos darbo vietos kuo toliau, tuo bus labiau išmanesnės, reikalaus techninių gebėjimų – valdyti, programuoti mašinas, stakles, ar kurti naujus produktus, braižyti, projektuoti, testuoti, daryti įvairias simuliacijas,“ - darbo rinkos ateitį piešė A. Francas.

Pasak jo, kasmet nepanaudojama apie 400-500 krepšelių, skirtų inžinerijos studentams. Tai reiškia, kad visi, norintys studijuoti inžinerijos mokslus, galėtų tą daryti nemokamai.

A. Franco teigimu, gajus yra įsitikinimas, kad reikia rinktis tai, ką lengva studijuoti.

„Kai pasirenkti tai, ką lengva mokytis, tada sunkiai darbą gauni. Kai pasirenki tai, ką sunkiau mokytis, visada gausi darbą,” - įsitikinęs A. Francas. Daug įmonių Klaipėdoje vasarą siūlo mokamą praktiką moksleiviams, o tai yra puiki proga ne tik užsidirbti, bet ir susipažinti su profesija iš arti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Lyginant moterų ir vyrų darbo užmokesčius – teigiami pokyčiai

Lyčių lygybė atlyginimų atžvilgiu – vienas svarbiausių veiksnių, atspindinčių...

Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje – laisvų darbo vietų bumas, tačiau dirbti nėra kam

Antroji pandemijos vasara darbo rinkoje gerokai skiriasi nuo situacijos šalyje prieš 12 mėnesių....

Žvilgsnis į ateitį: šių savybių turintys specialistai ras darbo ne tik Lietuvoje – visame pasaulyje (9)

Technologinė pažanga, konkurencija bei kiti veiksniai keičia specialistų bei jų kompetencijų...

Roma Macijauskaitė | D+

Likimo smūgių ir emigracijos užgrūdinta totorė Zita: apie mano kaimą dar kalbės visa Lietuva

Ją drąsiai galima vadinti atkaklia ir nepasiduodančia moterimi, kurios entuziazmo, darbštumo...

Didėja itin gerai apmokamų darbuotojų paklausa: tai bus reikalingiausia profesija šiais metais (3)

Vieniems verslams ši pandemija tapo pragaištinga, o kitiems – tikra sėkmės istorija.

Top naujienos

Dalia Plikūnė | D+

Danų pulkininkas: už uždarų durų Lukašenka žino – amžinai nebus savo šalies lyderiu išskirtinis interviu

Lietuvoje, kalbant apie saugumo situaciją, įvyko daug gerų pokyčių, sako šešerius metus NATO...

Artėja pokyčiai dėl siuntų: muitinė leis patiems jas deklaruoti, o melagiams grės bauda (10)

Ilgą laiką Lietuvoje gyventojai neturėjo praktinės galimybės patys deklaruoti siuntas, gautas iš...

Sprogstančios pajūrio kainos lietuvių neišgąsdino: štai ko tikėtis tiems, kas dar nebuvo Palygino su Turkija ir Graikija (1)

Pastarųjų dienų vasariškais karščiais lietuviai plūsta mėgautis savame pajūryje ar ieško...

Rusijos verslas vilioja vakcinų skeptikus: loterijose siūlomi ir sniego motociklai (23)

Rusijos pramonės gigantai, susidūrę su trečiąja „Covid-19“ infekcijų banga, grasinančia...

ES šalių lyderiai atmetė Vokietijos ir Prancūzijos idėją susitikti su Putinu Nausėda: tai siųstų blogą žinią Lietuvos visuomenei (48)

Europos Sąjungos ( ES ) šalių lyderiai penktadienį paryčiais atmetė Vokietijos ir Prancūzijos...

Nausėda užstojo Vengriją ES dėl kontroversiško įstatymo LGBTQ tema: per anksti imtis teisėjo vaidmens (18)

Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda užstojo Vengriją, sulaukusią aršios dalies...

Vaida Kurpienė | D+

Ką valgyti? Su Vaida Kurpiene: štai ką turėtumėte daryti, jei jūsų kepenys „užterštos“

Turbūt ne kartą esate girdėję apie kepenų detoksikacijas ar kitus patarimus, ką daryti, jei...

Tai ant kojų pastatė net sunkiai sergančius pacientus: paslaptis slypi kvėpavime

Žmogus per parą įkvepia ir iškvepia maždaug 25 000 kartų – dažniausiai nė akimirkai...

Asta Valentaitė apie buitį su britu mylimuoju, persirgtą koronavirusą ir į kampą padėtus aukštakulnius: nebešvaistau savęs tuštiems dalykams (34)

Vietoje pritrenkiančių Louboutin aukštakulnių – naminės šlepetės, vietoj mėgstamo dizainerio...

Naują paslaugą norintiems įsigyti būstą siūlančios įmonės vadovas Čiagus: taip stipriai kilti NT kainos nebeturėtų ilgai (8)

Paskutiniu metu vis dažniau kalbant apie kaistančią nekilnojamojo turto rinką, įmonės NUMAI ,...