aA
Plačiai nuskambėjo „Swedbank“ atvejis, kai vieno skyriaus vadovė išsiuntė pasipiktinimo laišką dėl neva darbuotojų piktnaudžiavimo laisvomis dienomis. Reaguodami į šį laišką skyriaus darbuotojai kreipėsi į DELFI redakciją dėl pernelyg kontroliuojamo vadovės tono. Šią situaciją įvertino verslo psichologė Laura Rimkutė, kurios nuomone, tiek darbuotojai, tiek skyriaus vadovė pasielgė netinkamai. Ji atkreipia dėmesį, kaip išvengti vidinio konflikto, atsidūrus panašioje situacijoje.
Vadovas
© Shutterstock

Primename, kad ketvirtadienį vieno „Swedbank“ skyriaus darbuotojai kreipėsi į redakciją, išreikšdami pasipiktinimą skyriaus vadovės laišku. Juos pribloškė prieš kelias dienas gauto laiško turinys, kur išdėstyta, kada galima, o kada nevalia darbuotojams sirgti. Greičiausiai tokiu būdu vadovė bandė motyvuoti darbuotojus, tik pasirinko netinkamą toną.

„Panašu, kad ši situacija iškilo kaip vidinio konflikto ir komandos nesusikalbėjimo pasekmė. Tokie dalykai dažniausiai nutinka, kai žmonės patiria ilgalaikį stresą. Čia kalbu apie abi puses. Tiek apie skyriaus vadovo sprendimą siųsti tokį laišką darbuotojams, tiek apie darbuotojos sprendimą kreiptis į žiniasklaidą“, – komentuoja L. Rimkutė.

Kaip elgtis tokioje situacijoje

Kaip sako verslo psichologė, pastebėjęs darbuotojų piktnaudžiavimą vadovas turėtų apie tai individualiai kalbėtis su piktnaudžiaujančiais asmenimis. Anot jos, bendraujant gyvai galima lengviau suprasti žmonių elgesio priežastis ir suteikti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį.

„Į bendrą laišką su kritika kai kurie žmonės gali reaguoti labai jautriai, nes priims išsakytus dalykus labai asmeniškai, nors nebūtinai jiems tie dalykai buvo taikomi. Jei norima žinute pasidalinti su visais, tai vis tiek geriau daryti gyvai, susirinkimo metu, nes taip lengviau galima išgirsti pačių darbuotojų nuomonę šiuo klausimu“, – įsitikinusi psichologė.

Tuo tarpu gavę vadovo laišką, kuris kelia įtampą, darbuotojai, anot specialistės, pirmiausia turėtų apie tai pasikalbėti su pačiu vadovu ar personalo specialistu.

„Labai sveika išsakyti, kokias emocijas tau tas laiškas sukėlė, kaip dėl jo jautiesi. Paprastai organizacijose personalo specialistai gali padėti kolegoms geriau suprasti vieni kitus, išsiaiškinti tarpusavio santykius ar net padėti pamatyti tikruosius rašiusio laišką žmogaus motyvus, padėti pasižiūrėti į situaciją kitomis akimis“, – dėsto L. Rimkutė, pridurdama, kad visada galima rasti trečią žmogų, kuris padės geriau vieniems kitus suprasti.

Kai darbuotojai „suserga“ po savaitgalio

Verslo psichologė atkreipia dėmesį, kad dažniausiai darbo praleidinėjimas, fiktyvių nedarbingumo pažymų ėmimas ar net tikri susirgimai organizacijoje padažnėja, kai darbuotojai patiria stresą darbe. Šio streso priežastys, anot jos, gali būti labai įvairios.

„Pradedant laiko trūkumu, kai sunku spėti atlikti itin daug darbų, baigiant sunkumais, kurie kyla del asmeninio gyvenimo derinimo su darbu ar santykiais tarp kolegų. Viena iš dažnų darbo organizacijose keitimo priežasčių būna darbuotojo nesutarimai su tiesioginiu vadovu. Tokiais atvejais patiriamas streso kiekis būna toks didelis, kad žmonės nusprendžia netgi keisti darbą“, – sako L. Rimkutė.

Pasak jos, jei tokios galimybės darbuotojas neturi ar bijo, tai dažnu atveju pradeda fiktyviai ar realiai daug sirgti. Esą šitaip žmogaus kūnas bando apsaugoti nuo buvimo toje situacijoje, kuri kelia daug streso.

Visgi, jei darbuotojas iš tikrųjų neateina į darbą, nes jo vengia, ši situacija itin sudėtinga. L. Rimkutė sako, kad dažniausiai su piktnaudžiavimo atvejais susiduria organizacijos, kuriose darbuotojų asmeninė branda yra žema, t.y. dirba žmonės, kurie nemoka prisiimti atsakomybės, nesilaiko ir netęsi pažadų, nejaučia įsipareigojimų.

„Paprastai jiems atrodo normalu apgauti kolegas, komandą ir visuomenę. Pastebėjus galimus piktnaudžiavimo atvejus, užtenka tiesiog įdėmiau stebėti darbuotoją, pasikartojančias jo elgsenos tendencijas. Jei į darbą, kaip tyčia, jis vis neatvyksta pirmadieniais ar po kokių asmeninių švenčių, galima pradėti galvoti, ką gali reikšti toks pasikartojantis elgesys“, – į ką atkreipti dėmesį, kai darbuotojas simuliuoja, pataria specialistė.

Įvertino „Swedbank“ vidinio konflikto atvejį: jei darbuotojas dažnai „suserga“ – tai rimtas signalas
© Shutterstock nuotr.

Kaip išvengti darbuotojų simuliacijų

L. Rimkutė įsitikinusi, jog darbuotojų simuliacijų pavyktų išvengti, jei organizacijose būtų nuolat rūpinamasi darbuotojų psichologine savijauta.

„Jei žmonės darbe jausis gerai, degs vidine motyvacija ir meile savo darbui, jiems nekils noro simuliuoti ligų. Gerai atmosferai sukurti yra daugybė priemonių, tačiau dažnu atveju tai yra ilgas ir sunkus darbas, kurį turi atlikti vadovai, įtraukdami ir visą komandą. Kalbėjimasis apie opias problemas, išklausymas ir emocijų neslopinimas darbo vietoje galėtų būti pirmieji žingsniai, vedantys sąžiningo darbuotojų elgesio link“, – pabrėžia psichologė.

Tuo atveju, jei darbuotojas iš tikrųjų dažnai serga, o vadovas stengiasi jį kontroliuoti ir nuolat piktinasi dėl neva specialiai vengiamo darbo, L. Rimkutė pataria apie tai kalbėtis su kitais organizacijos žmonėmis.

„Jei darbuotojas iš tiesų turi rimtų problemų su sveikata, vadovas turėtų būti supratingas ir rodyti palaikymą. Jei vadovas dėl to piktinasi ir daro spaudimą, visad galima apie tai pasikalbėti su kitais žmonėmis organizacijoje. Personalo skyriaus darbuotojai dažnai turi kompetenciją ir žino, kaip elgtis tokiu atveju bei moka padėti abiems pusėms geriau suprasti vieni kitus“, – sako specialistė.

Jei sergi – imk biuletenį

Kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai darbuotojai praneša neva sergantys ir planuojantys dirbti iš namų, o iš tikrųjų nori tiesiog pailsėti. Vis dėlto jei išties susirgote, pasak psichologės, geriausias vaistas – poilsis, tad pasijutus prastai geriausia išsimiegoti, atsipūsti ir imti nedarbingumo pažymėjimą.

„Paprastai užklupus ligai, organizmas siunčia signalą, kad reikia pailsėti. Kai kurios organizacijos turi praktiką, kad leidžia darbuotojams tam tikrą kiekį dienų nebūti darbe ir be darbingumo pažymėjimo. Tada tas laikas irgi turėtų būti skiriamas poilsiui ir sveikimui, o ne darbui iš namų. Tik pailsėjęs ir sveikas žmogus gali dirbti žymiai efektyviau nei sirgdamas“, – įsitikinusi L. Rimkutė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvių verslininko portretas: jei šiandien nori pradėti verslą, pinigų nereikia (2)

Konservatyvus, verslą vertinantis lokaliai ir tradiciškai, tačiau užsispyręs ir nebijantis...

Vaikas serga: kas geriau – imti nedarbingumo pažymėjimą ar dirbti namie? (18)

Beveik pusė šalies darbuotojų, kurie turi vaikų ar artimųjų priežiūros pareigų, prireikus...

Lietuvos verslas išskėstomis rankomis laukia užsienyje studijavusių lietuvių: čia greitesnės karjeros galimybės (30)

Programa „Talentai Lietuvai“ jau septintąjį kartą kviečia užsienyje studijas baigusius ar...

Darbo inspektorius paaiškino, ko iš darbdavio reikalauti gali kiekvienas (33)

Atlyginimas, atostogos, laisvadieniai, viršvalandžiai – dalykai, dėl kurių dažnai kyla...

Nauja tendencija – gultis pietų miego už darbdavio lėšas (17)

Helsinkyje atsirado nauja tendencija – gultis pietų miego už darbdavio lėšas. Suomių...

Top naujienos

Apkartusi „svajonių Australija“: tolimą šalį pasiekia jau gerokai papurtę piniginę, bet tai būna dar tikrai ne pabaiga (1)

„Svajonių Australija “ – taip vadinasi tinklapis, kurį atsiverčia dažnas, svajojantis apie...

Indrė Makaraitytė. Vaizdas pro Paryžiaus taikos forumo langą: Kremliaus troliai ir nesulijęs Putinas (68)

„Kodėl Macronas neįsakė išsklaidyti lietaus debesų ? Susikvietė viso pasaulio lyderius ir...

Šalia verslo centro nenorintys gyventi vilniečiai liko it musę kandę: į jokius pasiūlymus atsižvelgta nebus (38)

Sėlių g. 29 namo gyventojai su nerimu laukia priešais juos esančio sklypo likimo. Šiuo metu ten...

Nufilmavo įžūlų „Opel“ vairuotojo manevrą: pėstieji vos spėjo pasitraukti iš po ratų (9)

Raudonas šviesoforo signalas – nė motais. Panašu, tokiu devizu vadovavosi melsvo „ Opel “...

Sukrečianti byla: moteris dvejus metus slėpė vaiką automobilio bagažinėje (4)

Prancūzijoje, Tiulio mieste teisiama 50 m. Rosa Maria Da Cruz. Ji kaltinama slėpusi kūdikio...

Į išskirtinį Lietuvos miestą plūsta nostalgijos išsiilgę turistai: vienas žmogus palieka po maždaug 40 eurų (2)

Vasaromis Klaipėdos senamiestyje dažnai išgirsi užsienio kalba įspūdžiais besidalijančius...

Theresai May – skaudūs smūgiai: pasitraukė jau penki ministrai nuolat atnaujinama (70)

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May ketvirtadienį patyrė itin skaudų smūgį,...

Užmigę vagys Jonavoje buvo sulaikyti greičiau, nei pastebėta pati vagystė

Antradienį, lapkričio 13 d., apie 9 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Kauno...

Priverstinis eilių mažinimas poliklinikose ir konsultavimas telefonu: kas gresia? (30)

Eilės poliklinikose, norint užsirašyti arba patekti pas gydytoją, matyt, ne tik kad erzina...

„Ekoagros“ įklimpo Ukrainoje – veikla stabdoma (3)

Trečiadienį „ Ekoagros “ kreipėsi į Europos Komisiją ir paprašė patikslinti, kokia sankcija...