Vasario 2 d. pristatytos permainos standartizuoja vietinių ir regioninių įstatymų kratinį, kuriuo reikalaujama, kad įmonės savo darbuotojams teiktų mokamas nedarbingumo atostogas. Dabar visi „Walmart“ parduotuvių ir sandėlių darbuotojai galės uždirbti net 48 valandas vadinamojo „mokamo nedarbingumo“, kuris klasifikuojamas atskirai nuo reguliarių atostogų laiko ir gali būti naudojamas dėl bet kurios priežasties.
Tai naujausias „Walmart“ bandymas pagerinti savo, kaip darbdavio, reputaciją. Praėjusiais metais bendrovė pakėlė atlyginimus, išplėtė tėvystės atostogų politiką ir ėmė laisviau žiūrėti į aprangos kodą. „Walmart“ teigimu, šie žingsniai Jungtinėse Valstijose sumažino darbuotojų apyvartos rodiklius daugiau nei 10 procentinių punktų.
„Džiaugiamės, kad bendrovė ryžosi imtis pokyčių ir daro didelę pažangą savo politikoje, – teigia Dina Bakst, „A Better Balance“ prezidentė, iki šiol buvusi arši „Walmart“ įdarbinimo praktikos kritikė. – Tuo pačiu raginame „Walmart“ persvarstyti kai kuriuos politikos aspektus, kurie darbuotojams gali būti dar vis per griežti.“
Naujosios „Walmart“ mokamos nedarbingumo atostogos – tik viena medalio pusė. Mažmenininkas beveik perpus sumažino leistinų lankomumo pažeidimų (per šešis mėnesius iki darbuotojo atleidimo) skaičių. Be to, ketvirčio premijos, kurios anksčiau buvo paremtos parduotuvės veiklos rezultatais, nuo šiol iš dalies bus susietos su lankomumu. Tarkim, darbuotojui, kuris praleido porą pamainų, premija gali sumažėti net perpus. Tuo tarpu tie, kurie neturi pažeidimų, gali gauti 25 proc. daugiau. Tuo tarpu darbuotojai, pasinaudoję mokamu nedarbingumu, už neatvykimą į darbą baudžiami nebus, nesvarbu, kokia neatvykimo priežastis.
„Walmart“ darbuotojai vasario 2 d. atverčia švarų puslapį – lankomumo atžvilgiu. Vis dėlto bent vienas „Walmart“ darbuotojas premijų politikos pokyčiais liko nepatenkintas. „Mūsų lankomumas su tuo neturi nieko bendra“, – skundėsi 68-erių Sherry Koska, dirbanti „Walmart“ Kalifornijos Rialto mieste. Tiesa, Sh. Koska prisipažino neturinti nelankomumo taškų, taigi galėtų pretenduoti į papildomą premiją.
Pagal įstatymus ji ir taip gaudavo mokamas nedarbingumo atostogas, kaip ir kiti „Walmart“ darbuotojai Ilinojuje, Filadelfijoje ir kitose jurisdikcijose, kuriose to reikalaujama. Tas pats laukia ir kitų didelių tinklų; šiek tiek mažiau nei pusė mažmenininkų, apklaustų konsultacinės įmonės „Mercer“, teigė, kad valandiniams darbuotojams mokama ne tik už reguliarias atostogas, bet ir už nedarbingumo dienas.
„Starbucks Corp.“ darbuotojai gali imti mokamas nedarbingumo atostogas nuo tos dienos, kai įsidarbina, tuo pačiu tarifu, kokį dabar planuoja taikyti ir „Walmart“: vieną laisva valanda už 30 išdirbtų. Tokiu atveju visą darbo dieną dirbantis darbuotojas, triūsiantis 40 valandų per savaitę, po šešių savaičių turėtų teisę nedirbti vienos aštuonių valandų pamainos.
Žvelgiant iš „Walmart“ perspektyvos, naujoji politika sukurta kovoti su darbo praleidinėjimu, skatinant darbuotojus prireikus pasiimti laisvo laiko, bet atgrasinti nuo piktybiško nesirodymo darbe. Pasak „Mercer“, neatvykimo į darbą poveikio matavimas ir mažinimas – vienas svarbiausių įmonių, turinčių 5000 ar daugiau darbuotojų, prioritetų.
„Esmė ta, kad juos neramina, jog žmonės piktnaudžiauja mokamomis atostogomis“, – aiškina Vašingtono universiteto docentė Jennie Romich, kurios tyrimas orientuojasi į mažas pajamas uždirbančius darbuotojus.
Ar naujoji politika sumažins darbo praleidinėjimą, ar ne, priklausys nuo to, kaip ji bus įgyvendinama, teigia žinovai. „Svarbiausia tai, kas iš tikrųjų vyksta konkrečiose parduotuvėse, – svarsto Rutgerso universiteto docentė Anna Haley. – Įrodymai padėti po nosimi.“
