Du ukrainiečius įdarbinęs medelyno vadovas priimtų ir Ukrainoje likusią gausią jų šeimą: siūlau ir butą išnuomoti, ir nuo sienos atsivežti – atsisakė

Lietuvoje dirba jau per 1300 ukrainiečių pabėgėlių. Daugiausia – trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, bet yra dirbančių ir kituose šalies regionuose. Panevėžio mieste ir rajone taip pat jau spėjo įsidarbinti keli pabėgėliai iš Ukrainos. Vieni – grožio srityje, kiti dirba ūkio sektoriuje, fabrikuose.

Geidžiamiausios pagalbinio darbininko pareigybės

Užimtumo tarnybos prie Panevėžio KAD administracijos vyriausiasis specialistas Aurimas Šaltis atskleidė, kad į Užimtumo tarnybą Panevėžyje jau kreipėsi 163 karo pabėgėliai iš Ukrainos, 30 iš jų apsigyveno Panevėžio rajone.

„Nuolatinį darbą jau turi 15 karo pabėgėlių iš Ukrainos, trys iš jų registracijos Užimtumo tarnyboje metu gyvenamąją vietą nurodė Panevėžio rajono savivaldybėje“, – sakė jis.

Ukrainos piliečiai įsidarbino nekvalifikuotais gamybos darbininkais (3 darbuotojai), virėjais (2), skalbėjais (2), valytojais (2), siuvėju, elektromonteriu, slaugytojo padėjėju, mokytojo padėjėju, pradinio ugdymo mokytoju, prekybos salės darbuotoju. Daugiausia pabėgėlių įsidarbino apdirbamojoje gamyboje bei žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikla užsiimančiose įmonėse ir organizacijose. Tiesa, būtina pabrėžti, kad tai tik statistika tų asmenų, kurie registravosi Užimtumo tarnyboje. Dalis pabėgėlių darbo ieškosi patys.

Panevėžio rajone pabėgėlius jau įdarbino Velžio gimnazija, bendriovės „Grūstė“, „PALINK“.

A. Šaltis patikino, kad populiariausias pageidavimas – pagalbinio darbininko darbas. „Ukrainiečiai norėtų dirbti nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbininkais, nekvalifikuotais atsitiktinių darbų darbininkais, pakuotojais, siuvėjais, nekvalifikuotais surinkėjais, valytojais, pardavėjais, manikiūrininkais“, – komentavo vyr. specialistas.

Parodė norą užsidirbti

Velžyje esančiame grožio salone „RM grožio studija“ įsidarbino 35-erių ukrainietė, manikiūro meistrė Aleksandra. Ji kartu su dviem vaikais visai neseniai apsigyveno Panevėžyje. Netrukus moteris parodė norą ir pati užsidirbti.

„Įdėjau darbo skelbimą į feisbuko grupę. Netrukus paskambino Aleksandra. Mes susitikome, pabendravome ir pamačiau, kad Aleksandra be galo šilta ir maloni moteris. Sutikau ją įdarbinti. Jau kelios klientės išbandė jos paslaugas. Visos ją gyrė, nes Aleksandra labai kruopšti, atsakinga. Kai kurios moterys net man asmeniškai skambino ir džiaugėsi Aleksandros padarytu darbu“, – nauja meistre salone džiaugėsi „RM grožio studija“ vadovė Renata Marozienė.

Tiesa, pasak jos, dalis klienčių rašosi pas Aleksandrą norėdamos ją paremti, tačiau pati meistrė paramos nenori. „Ji nori pati, sažiningai, užsidirbti. Kai kurios klientės atneša jai ir jos vaikams saldainių. Labai tikiuosi, kad Aleksandra sulauks ir dar daugiau pasigražinti norinčių moterų, kurios vėliau suburs lojalių klienčių ratą“, – pasakojo R. Marozienė bei pabrėžė, kad moteris kol kas kalba tik rusiškai.

Darbo ieškojo pati

Dar viena išskirtinę profesiją turinti ukrainietė įsidarbino Panevėžyje esančiame „Egoisto Barber Shop“. 35-erių Tania – barberė. Į Lietuvą ji prieš maždaug tris savaites atvyko paskui vyrą, kuris Šiauliuose dirba nuo praėjusių metų pabaigos. Kadangi jis ten nerado tinkamos vietos apsigyventi, teko ieškoti buto aplinkinėse gyvenvietėse. Štai taip vyras įsikūrė Panevėžyje, o prasidėjus karui Ukrainoje, čia atvyko ir likę šeimos nariai – žmona Tania su dviem vaikais.

„Egoisto Barber Shop“ vadovo Audriaus Pociaus teigimu, Tania pati kreipėsi į juos dėl darbo. „Pasisekė, kad ji mus rado. Tania paskambino, nes ieškojo darbo. Buvo ką tik atvykusi į Lietuvą. Jos amatas – barzdaskutė. Taigi, ji perėjo per paprastas kirpyklas, šios ir nurodė kreiptis į mus. Ji tai ir padarė“, – apie ukrainietės atsiradimą kolektyve pasakojo vyras.

Vadovas labai džiaugėsi, kad Tania profesionalė, todėl nereikėjo mokymų. „Šio amato žmonių – labai mažai, ypač Panevėžyje. Dažniausiai mes patys turime kirpėjus apmokyti. Taip pat pasisekė, kad turėjome laisvą vietą barberiui, o ji tą vietą ir užėmė“, – kalbėjo A. Pocius.

Iš aplinkinių jis jau sulaukė gerų atsiliepimų bei pagyrų įdarbinus karo pabėgėlę. „Panevėžiui tikrai reikia užsieniečių. Kas jau išbandė Tanios paslaugas – visi liko patenkinti. Ji labai kruopšti ir yra geras žmogus. Su klientais bendrauja rusų ir anglų kalbomis“, – sakė jis.

Sezoninis darbas

Prasidėjo sezoninių darbuotojų paieška. Be abejo, didysis pikas prognozuojamas balandį. Dabar intensyviai pastiprinimo dairosi žemės ūkio sektorius. Darbdaviai tikino mielai priimsiantys ir nuo karo bėgančius ukrainiečius – daugelyje darbų galima apsieiti be lietuvių kalbos.

Dembavos medelyno vadovas Gytis Kuliešius teigė, kad čia darbai niekada nesibaigia. Visgi daugiausia darbo rankų prireiks rudeniop, atėjus obuolių skynimo metui.

„Tuo metu reikia tris kartus daugiau žmonių negu dabar. Ir tada į pagalbą ateina ukrainiečiai. Šiuo metu mes turime nuolatos su traktoriumi dirbantį vieną ukrainietį. Jis įsidarbino pas mus jau nuo praėjusių metų gruodžio. Kartu su juo atvyko ir dukra, kuri per tuos porą mėnesių darbo nerado, todėl jau ketino grįžti į Ukrainą, tačiau kaip tik prasidėjo karas. Tuomet darbą pasiūlėme mes“, – sakė medelyno vadovas.

G. Kuliešius skaičiavo, jog laikinai galės priimti 60 darbuotojų. Ar tai bus vien ukrainiečiai, tikino nežinantis, nes atsiranda norinčių tokių darbų imtis lietuvių. Taip pat grįžta anksčiau dirbusieji.

„Tautybė mums nėra svarbi, todėl priimsime visus, kas norės. Sąlygos taip pat vienodos. Mes darbo užmokestį mokame nuo priskintų obuolių kiekio, todėl tie, kas daugiausia dirba, tie ir užsidirba daugiausia“, – kalbėjo G. Kuliešius.

Tiesa, iš Ukrainos atkeliavę tėtis su dukra karo siaubiamoje šalyje paliko didelę šeimą, kuri į Lietuvą atvykti atsisakė. „Siūliau jų šeimai išnuomoti butą, kad galėtų visi kartu gyventi. Siūliau ir atvežti juos nuo pasienio. Tačiau nežinau dėl kokių aplinkybių jie atsisakė ir liko Ukrainoje“, – atviravo vadovas.

Priėmė į gimnaziją

Panevėžyje – vis daugiau karo pabėgėlių iš Ukrainos. Daugelis jų – nevengia darbo, todėl patys ieškosi, kaip ir kur užsidirbti. Dalis ukrainiečių jau surado darbo vietą, o kita dalis – laukia sezoninių darbo pasiūlymų.

Braškių augintojas Jonas Zaborskis atskleidė, kad sezono metu ūkyje ketina įdarbinti nuo 40 iki 80 darbuotojų.

„Planuojame įdarbinti – nepriklausomai ar ukrainietis, ar afrikietis, ar lietuvis. Visi žmonės lygūs, todėl, jei tik bus norinčių ir motyvuotų dirbti – tikrai priimsime. Kreipsimės į darbo biržą, kuri padės mums surasti darbuotojus. Sezonas pas mus dar neprasidėjo, nes laukiame, kada baigsis pavasarinės šalnos. Braškės mūsų ūkyje auginamos natūraliomis sąlygomis, be jokių priedangų, todėl anksčiau sodinti daigų negalime. Na, o dėl darbuotojų skaičiaus, jei rasime tiek žmonių, kurie galės dirbti visą darbo dieną, tuomet jų priimsime apie 40. Tačiau remiantis praėjusių metų patirtimi, kada gamtinės sąlygos buvo tikras iššūkis, dėl didelių karščių žmonės galėjo dirbti tik po keturias valandas per dieną. Jei taip bus ir šiemet, tada reikės iki 80 darbuotojų.“

Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis mokykloje įdarbino ukrainietę mamą 0,5 etato mokytojo padėjėjo pareigybėms užimti.

„Ji – mama, kuri atvedė savo vaiką mokytis į mūsų mokyklą. Išsikalbėjome ir paaiškėjo, kad moteris propaguoja sveiką gyvenseną, todėl įdarbinome ją puse etato mokytojo padėjėja. Taigi, dabar ji vaikams veda mankštas, jogos elementus, taip pat prižiūri ukrainiečių vaikus, kurių šiuo metu turime keturis, o nuo kito pirmadienio bus jau septyni. Mokykloje renkame paramą – lėšas, labdarą. Surinkome daugiau kaip tūkstantį eurų. Naujoji kolegė padėjo mums išskirstyti tą paramą ukrainiečių šeimoms. Tikrai galiu sakyti, jog ji dirba daugiau nei pusę etato. Esame labai ja patenkinti. Ukrainietė – profesionali ir pareiginga.“