Į diskusiją apie DK veikimo principus susirinkę Valstybinės darbo inspekcijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, darbdavių ir darbuotojų atstovai išsakė pastebimus pranašumus ir trūkumus, pabrėžė teigiamas puses ir aptarė, kurias DK nuostatas ateityje reikėtų aktyviau plėtoti.
„Darbo kodeksas pristatė keletą naujovių, kurios yra tikrai svarbios patiems darbuotojams. Pavyzdžiui, jame numatyta, kad minimali alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, todėl darbuotojų, gaunančių minimalų atlyginimą, skaičius Lietuvoje mažėja, o darbo užmokestis šalyje apskritai auga.
Įmonėse, kuriose dirba 50 darbuotojų ir daugiau, randasi darbo apmokėjimo sistemos, gerėja sąlygos šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimui, nes buvo įtvirtinta galimybė dirbti nuotoliniu būdu, padidėjo darbo sutarčių įvairovė, atsirado penki nauji darbo laiko režimai“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius apžvelgė DK normų taikymą ir pateikė įžvalgas apie darbo ginčų komisijas.
„Daugiausia neaiškumų ir problemų, taikant DK, kyla dėl darbo ir poilsio laiko reglamentavimo, pvz., dėl budėjimo, naktinio darbo ir pan. Taip pat ūkio subjektai aktyviai konsultuojasi dėl darbo sutarčių sudarymo, jų turinio, būtinų sąlygų, dėl darbo grafikų sudarymo, dėl darbo laiko režimo ir darbo laiko normos", – teigia valstybinis darbo inspektorius J. Gricius.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad DK išplėtė darbo ginčų komisijų kompetencijas: dabar darbo ginčai nagrinėjami ir dėl tokių klausimų, kaip atleidimo iš darbo teisėtumas, dėl kolektyvinio darbo ginčo ir pan. Per pirmuosius DK gyvavimo metus darbo ginčų komisijos sulaukė 24 proc. daugiau reikalavimų nagrinėti darbo ginčą. Vadinasi, šie DK pakeitimai pasiteisino“, – kalbėjo jis.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė kalbėjo: „Gerai, kad atsirado prievolė nustatyti darbo užmokesčio sistemas, nes darbuotojams svarbu, kad ši sistema būtų skaidri ir aiški, visi žinotų, kaip įmonėje apmokamas darbas, bet yra problemų su šios nuostatos įgyvendinimu: ne visur, kur privalu, jos randasi, arba jei yra, tai jos nėra kokybiškos, arba atsiranda tik formaliai, nesuderinamos su darbuotojais ir t. t.“
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narys Vytautas Vidmantas Zimnickas išskyrė DK nuostatas, reglamentuojančias darbo tarybas. Socialinės partnerystės plėtojimo prasme tai yra geras instrumentas, kurio galimybių ribos dar tik pradedamos suvokti.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė atkreipė dėmesį, kad priėmus naująjį DK darbdaviams buvo sudaryta galimybė lanksčiai organizuoti darbo laiką.
„DK nebeliko apibrėžtos 8 valandų darbo dienos, todėl darbdaviams pritaikius suminę darbo laiko apskaitą ir lankstų grafiką, ne visada pavyksta tiksliai apskaičiuoti darbo laiką. Be to, labai daug darbuotojų skundžiasi padidėjusiais darbo krūviais ir neapibrėžtomis darbo normomis“, – darbuotojų atstovams kylančias problemas įvardijo K. Krupavičienė.
Teisinius DK taikymo aspektus trumpai apibūdino Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir teisės skyriaus teisininkė Agnė Bundzinskaitė: „Ūkininkai, nevyriausybinės žemdirbių ir kaimo gyventojų organizacijos, atstovaujančios bendriems visų kaimo žmonių interesams jau įžvelgia konkrečius darbo kodekso privalumus ir trūkumus. Darbdaviai teigiamai vertina naujas darbo sutarčių rūšis, supaprastintą darbo sutarčių sudarymą, lankstesnį darbo laiko reguliavimą, darbo ne visą darbo dieną įtvirtinimą, įspėjimo terminų trumpinimus bei išeitinių išmokų sumažinimą.
Tuo metu darbuotojai kaip didžiausius naujojo darbo kodekso pliusus įvardina ilgalaikių darbo išmokų instituto atsiradimą, profesinių sąjungų ir darbo tarybos atskyrimą, lankstesnį darbo ir poilsio režimą.“
Apibendrindami diskusiją, jos organizatoriai teigia, kad tiek darbdaviai, tiek darbuotojai aktyviau domisi DK nuostatomis ir įgyvendinimu, efektyviau sprendžiami darbo ginčai. Formuojantis DK taikymo praktikai, vis labiau bus galima išryškinti teigiamus arba neigiamus naujo DK poveikio socialinėje ir ekonominėje erdvėse rezultatus.
