Remiantis tyrimo rezultatais, didžiausia dalis apklaustų lietuvių (30 proc.) pageidauja visą vasarą trunkančių atostogų. Kiek mažiau žmonių (27 proc.) tenkintų reguliarios kelių savaičių trukmės atostogos kas mėnesį ar du. Dešimtadalis teigė norintys ilgesnių savaitgalių. Poreikį atostogauti ištisus metus turi tik 5 proc. tyrimo dalyvių, tarp kurių didžiausia dalis vyrų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Be to, atostogoms kas antras respondentas galėtų skirti iki 500 Eur.
Realybėje dauguma lietuvių atostogauja vieną ar du kartus per metus (atitinkamai 31 proc. ir 37 proc.). Tris, keturis ar daugiau kartų atostogas sau gali leisti tik 18 proc. apklaustų žmonių, o 14 proc. tyrimo dalyvių teigia išvis neatostogaujantys.
„Ilgų ar dažnų atostogų poreikis galimai rodo, kad žmonių neuždega jų kasdienė veikla. Antra, įnėrę į kasdienius darbus, jie negeba atsikvėpti, skirdami laiko sau ir šeimai. Gali būti, kad darbas jiems kelia nusivylimą, todėl dar labiau išryškėja natūraliai jaučiamas nuovargis. Esame įpratę ignoruoti dėsningumą, jog įtempčiau dirbdami, turime kokybiškiau ilsėtis“, – komentuoja psichologas, psichoterapeutas, „Žmogaus studijų centro“ partneris Justinas Burokas.
Paklausti, kokios yra gerų atostogų sudedamosios dalys, lietuviai tyrimo metu dažniausiai minėjo atitrūkimą nuo kasdienės rutinos (65 proc.), šiltą orą (63 proc.) ir gamtą (56 proc.). Respondentams taip pat svarbu saulė (46 proc.), skanus maistas (34 proc.) ir atradimai (30 proc.).
„Žmonės ilgisi atsipalaidavimo, nes dažnu atveju stokoja kasdienių būdų, kaip valdyti užvaldančias nerimą keliančias mintis. Aktyvus poilsis – vairavimas, slidinėjimas ir pan. – gali padėti išvalyti galvą, tačiau reikėtų nepamiršti, kad jis taip pat eikvoja energiją. Todėl tam tikra prasme būtina atrasi laiko ir nieko neveikimui, o keliones planuoti taip, kad liktų laiko ir atsipūsti“, – apie daugeliui įprastą aktyvų poilsį kalba psichologas.
„Belieka padėkoti tėvams, išmokiusiems, esą ilsėtis yra gėda. Tuomet skyrę laiką sau, jaučiame įtampą – už kampo laukia nepadaryti darbai. Tenka iš naujo mokytis tinkamai poilsiauti“, – sako psichologas. J. Burokas siūlo universalų ir kiekvienam prieinamą streso mažinimo receptą – laikas gryname ore, meditacija ir lengva mankšta.
Lietuviai neskiria laiko kasdieniam poilsiui
Psichologo teigimu, žmonės dažnai darbo stresą linkę pakeisti intensyvių kelionių stresu. Pasak J. Buroko, atostogos yra reikalingos išeikvotų energijos šaltinių atstatymui, todėl intensyvus režimas reikalauja kasdienių poilsio akimirkų. Psichologui atitaria ir IKEA dizainerė Eimantė Nemanė, teigianti, jog lietuviai vis dar mažai dėmesio skiria kasdieniam atokvėpiui.
„Dauguma tyrimo respondentų teigė, kad geriausia kelionių ir poilsio kryptis yra į gamtą – lietuvišką pajūrį ar paežerę, sodybą už miesto. Kas dešimtas teigia, kad galėtų atostogauti ir namie. Taigi esant tokiems poreikiams, atostogų jausmą galima susikurti kasdien, tiesiog reikėtų pasirūpinti tinkama infrastruktūra“, – sako dizainerė.
Pasak jos, lietuviai ganėtinai gerai susitvarkę turimas sodybas ar sodo namelius – 86 proc. respondentų, turinčių sodybas, teigė, kad jos tinkamos poilsiui. Tačiau situacija su balkonais, artimiausia pabuvimo gryname ore vieta mieste, problema didesnė.
