– Kas tai yra – darbuotojų „nuoma“?
– Darbuotojų „nuoma“ Lietuvoje vadinama Laikinuoju įdarbinimu. Tai yra tokia darbo santykių forma, kuomet Laikinasis darbuotojas įdarbinamas Laikinojo įdarbinimo įmonėje su tikslu juos siųsti dirbti kitos įmonės (darbo naudotojo) naudai. Laikinojo įdarbinimo (darbuotojų „nuomos“) veikla gali užsiimti tik įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos sąrašą, kuris skelbiamas čia.
Terminas „Laikinasis įdarbinimas“ yra vertinys iš temporary staffing, „darbo nuoma“ yra vertinys iš staff leasing. Skirtingose šalyse ši ekonominė veikla yra vadinama skirtingai, šiek tiek skiriasi jos įstatyminis reguliavimas. Bet iš esmės tai ta pati veikla. Tikimės ateityje bus pakeistas veiklos pavadinimas, nes dažnai ji nieko neturi bendro su laikinumu. Dažnai darbuotojai dirba ir pagal neterminuotas darbo sutartis, tai koks tada gali būti „laikinas” neterminuotas darbas.
– Ar tokia įdarbinimo galimybė egzistavo anksčiau, ar atsirado tik dabar, ištikus krizei?
– Ši galimybė niekada nebuvo draudžiama. 2011 05 19 priimtas LR Įdarbinimo per Laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas, kurio nuostatos 2017 07 01 perkeltos į LR Darbo kodeksą.
Laikinojo įdarbinimo rinka pastaraisiais metai neaugo. Laikinieji darbuotojai Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) duomenimis sudaro tik apie 0,2 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Lietuva pagal šį rodiklį stipriai atsilieka nuo vakarų Europos valstybių, kur šis rodiklis dažnai viršija 2 proc.
Tiesa, praėjus kelioms karantino savaitėms, matome, kad Laikinojo įdarbinimo įmonių sąraše – apie 20 naujų.
– Kodėl verta „nuomotis“ darbuotojus iš kitų įmonių, o ne ieškoti ir darbinti patiems?
– Kai kurios įmonės turi kintamą darbo krūvį, priklausomai nuo sezoniškumo ar kitų procesų, Kitos naudojasi įdarbinimo paslauga, kaip ir kitomis profesionaliomis paslaugomis (teisininkų, auditorių, konsultantų). Tokiu būdu įmonės gali maksimaliai susikoncentruoti į savo pagrindinę veiklą.
Darbo santykių klausimais perleisti atsakomybę rūpintis įdarbinimo įmonei, kuri užtikrins darbuotojų suradimą, pakeitimą kitu darbuotojui susirgus, darbuotojų apmokymą, įdarbinimą, darbo užmokesčio mokėjimą, atostogų apskaitą, ligų kompensacijas, teisingą mokesčių su darbo santykiais administravimą ir laiku sumokėjimą.
– Esu verslo savininkas. Niekuomet nesusidūriau su darbuotojų „nuoma“. Kokius žingsnius turiu žengti?
– Rekomenduojame kreiptis į LĮĮA arba į bet kurį LĮĮA narį tiesiogiai. Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacija vienija tik skaidrų verslą vykdančias įmones ir siekia, kad darbo santykiai būtų lankstūs ir naudingi tiek verslui, tiek patogūs bei priimtini darbuotojui, kad darbuotojai dirbtų saugiai ir gautų laiku sutartą atlygį, už darbuotoją būtų laiku mokami mokesčiai bei socialinis draudimas.
– Esu darbuotojas. Noriu būti laikinai padirbėti kitoje įmonėje. Kur kreiptis? Ką turėčiau žinoti?
– Sekti darbo skelbimus viešojoje erdvėje arba tiesiogiai kreiptis į Laikinojo įdarbinimo įmonę. Tokių darbdavių sąrašą galima rasti mano aukščiau minėtoje VDI nuorodoje. Turite žinoti, kad jūsų faktinis darbdavys (įmonė, su kuria pasirašysite darbo sutartį ir kuri mokės jums atlyginimą) ir darbo naudotojas (įmonė, kurioje faktiškai dirbsite) bus skirtingos, tačiau nuo to nenukentės nei jūsų darbo užmokestis, nei darbo sąlygos. Darbo naudotojas už darbuotojo suradimo ir administravimo paslaugą atsiskaitys su įdarbinimo įmone tiesiogiai, jums tai nieko neturi kainuoti ir turite gauti tokį patį atlygį, kokį gauna tiesiogiai įdarbintas žmogus už tokį patį darbą.
– Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį įmonei, kuri „nuomoja“ darbuotoją?
– Visų pirma įmonė, norėdama užsiimti laikinojo įdarbinimo veikla turi užsiregistruoti Valstybinėje darbo inspekcijoje. Kai įmonė bus įrašyta į tokių įmonių sąrašą, galės darbuotojus įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis. Ir darbuotojo sutikus, jį siųsti dirbti į darbo naudotojo įmonę. Prieš siunčiant taip pat privaloma atlikti darbuotojų saugaus darbo instruktažą būsimoje darbo vietoje bei užtikrinti kitų kaip darbdaviui įstatymų numatytų prievolių įvykdymą.
Būtų gerai pasitikrinti, ar viešai skelbiamuose šaltiniuose (pvz., rekvizitai.lt), norinti darbuotojus „nuomotis“ įmonė neturi ilgalaikių, nuolatinių įsiskolinimų. Kitaip rizikuojate, kad jums nesumokės, o jums teks sukti galvą, kaip sumokėti darbuotojui.
– Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį įmonei, kuri „nuomojasi“ darbuotoją?
– Visų pirma, turi pasitikrinti, ar siūlanti darbuotoją įmonė gali užsiimti šia veikla. Jei taip, tai įprasta pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, kur numatomos visos sąlygos koks reikalingas darbuotojas (su kokiomis žiniomis, patirtimi ar be jų), kokioms funkcijoms atlikti, kokį mokate darbuotojui darbo užmokestį už tokį darbą ir mokestis laikinojo įdarbinimo įmonei už paslaugą. „Besinuomojanti” įmonė turi pravesti instruktažus darbo vietoje apie darbuotojo saugų darbą ir tada gali įprastai pradėti dirbti kaip su tiesiogiai įdarbintu darbuotoju.
– Situacija tokia: dėl krizės įmonė negali vykdyti veiklos. Kokias išeitis ji gali pasiūlyti savo darbuotojams?
– Prastova, dalinė prastova, darbo santykių nutraukimas arba, jei įmonė pagal tvarką įrašyta į VDI sąrašą, darbuotojo „nuoma“. Ar jam apsimoka sutikti dėl „nuomos“ palyginti su kitomis išeitimis? Iš esmės, čia klausimas, ką žmogui naudingiau rinktis, kai dėl krizės įmonėje nėra darbo?..
– Kur kreiptis, jeigu išnuomotas darbuotojas jaučia, kad su juo įmonėje neteisingai elgiamasi?
Pirmiausia turi kreiptis į tiesioginį vadovą. Jei taip nutiktų, kad nepavyksta išspręsti nesklandumų, nedelsiant informuoti savo darbdavį – Laikinojo įdarbinimo įmonę. Įdarbinimo įmonė visada rūpinasi darbuotojais ir sprendžia visus iškilusius nesklandumus.
Krizės laikotarpiu „nuomotis“ paprasčiau
Dėl pandemijos skubiai priimtame LR Vyriausybės nutarime numatyta, kad įmonė, kurios veikla dėl karantino veiklos turi būti stabdoma, išimties tvarka, per 1 darbo dieną gali būti įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.
Pagrindinis kriterijus – įmonės veikla negali būti sustabdyta ar apribota, neturi būti iškelta bankroto byla. Tai leidžia darbdaviams, kuriems šiuo metu trūksta darbuotojų, kiek paprasčiau „išsinuomoti“ darbuotojus iš kitos bendrovės.
Vienintelės šalyje internetu pilnai įdarbinančios platformos Workis.online vadovas Jurgis Kovas sako, kad šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę visus interviu procesus įgyvendinti nuotoliniu būdu.
„Platformoje darbdavys gali paskelbti darbo pasiūlymą, atsirinkti tinkamus darbuotojus. Vėliau darbuotojai peržiūri saugaus darbo įvadinius instruktažus, o darbo sutartis pasirašoma internetu. Platformos darbuotojai sutvarko įdarbinimo dokumentus. Susirasti darbuotoją ir pasirašyti darbo sutartį galima per vieną valandą. Tai yra itin patogus būdas darbdaviams, kuriems šiuo metu darbuotojo reikia itin skubiai. O darbuotojams nereikia pergyventi dėl atlyginimo. Atlikęs darbą, pinigus jis gauna bet kuriuo atveju, nes mokame tiesiogiai mes. Kada klientas atsiskaito su mumis, jau yra mūsų galvos skausmas, – paaiškina Jurgis Kovas. Ir primena – Europos sąjungos šalyse už įdarbinimo paslaugas iš kandidato imti pinigus draudžiama. Už tai moka įmonė, į kurią kandidatas eis dirbti. Tačiau rinkoje vis dar yra nesąžiningų žaidėjų.“
Anot J. Kovo, dėl dabartinio ekonominio neapibrėžtumo ir nestabilumo, trumpalaikių darbų poreikis išaugs: verslui tai saugus būdas įdarbinti darbuotoją skubiai, reikalingam laikotarpiui.
Norintys dirbti, aktyviai ieško galimybių
„Šiuo metu kas savaitę platformoje surandame per 100 naujų žmonių darbui prekių pristatymo paslaugą teikiančiose ar gamybine veikla užsiimančiose bendrovėse. Daugiausia darbiname žmones, kurie dėl susidariusios situacijos liko be darbo – parduotuvių, restoranų, barų darbuotojai arba studentai“, – pasakoja J. Kovas.
Saviizoliacijos reikalavimai sąlygojo tai, kad staigiai išaugo prekių pristatymo paslaugą teikiančių įmonių veikla, kai kurių gamyklų darbo apimtys. Didžioji dalis darbo sutarčių buvo sudaryta Vilniuje, tačiau išaugęs darbuotojų poreikis pastebimas visoje Lietuvoje.
„Pastebime itin didelį dėl laikino darbo galimybių besikreipiančiųjų skaičių, nes dalis darbuotojų priversti išeiti nemokamų atostogų arba yra atleidžiami. Išaugusį darbuotojų poreikį bendrovėms galime patenkinti itin greitai, todėl verslas gali susikoncentruoti į pagrindinę savo veiklą, o ne papildomų darbuotojų paiešką“, – pasakoja Jurgis Kovas.
Workis.online duomenimis, per kovo mėnesį įdarbinimas internetu augo apie 230 proc.
Siekia apsaugoti vyresniuosius darbuotojus
Dalyje bendrovių naujų darbuotojų reikia ne tik dėl augančios paklausos, bet ir dėl to, kad norima apsaugoti vyresnio amžiaus, aukštesnei rizikos grupei priklausančius darbuotojus.
„Dalis mūsų klientų ėmėsi papildomų apsaugos priemonių ir suteikė galimybes vyresniems nei 60 metų darbuotojams likti namuose, bet gauti pilną darbo užmokestį. Tokie atsakingo verslo pavyzdžiai išties džiugina. Pastebime, kad vyresnio amžiaus žmonės, kurie priklauso aukštesnei rizikos grupei mažiau kandidatuoja į dabar siūlomas laikino darbo pozicijas “, – prognozuoja J. Kovas.
