Nuotolinis darbas skatina kūrybiškumą
Tyrimą apie aplinkos poveikį darbuotojų savijautai atlikusi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė prof. dr. Rūta Kazlauskaitė (tyrimas atliktas drauge su kolege, ISM universiteto doc. dr. Ieva Augutyte-Kvedaravičiene), pastebi, kad pastaruoju metu itin daug diskutuojama apie kūrybiškumą nuotolinio darbo kontekste. Vyrauja nuomonė, jog nuotolinis darbas slopina kūrybiškumą, nes nesuteikia galimybių bendrauti su komandos nariais bei bendradarbiais, kurios yra laikomos vienomis pagrindinių kūrybiškumo sąlygų. Nors tyrimų šioje srityje atlikta nedaug, visgi jie rodo, kad nuotolinis darbas sąlygas kūrybiškumui sudaro, rašoma universiteto pranešime spaudai.
„Pavyzdžiui, JAV atliktas tyrimas parodė, kad tomis dienomis, kai darbuotojai dirbo nuotoliniu būdu ir turėjo atlikti kūrybiškumo reikalaujančias užduotis (jų buvo prašoma pateikti pasiūlymų įvairių problemų sprendimui), jie pademonstravo geresnius rezultatus, nei dirbdami įprastinėje darbo vietoje įmonės biure. Be to, tomis dienomis jie geriau atliko ir savo įprastas užduotis bei buvo labiau patenkinti darbu. Tad organizacijos turėtų suteikti darbuotojams paramą darbui namuose reikiamos aplinkos susikūrimui ar ieškant kitų nuotolinės darbo vietos sprendimų, kaip, pavyzdžiui, šiuo metu populiarėjantis bendradarbystei skirtų patalpų naudojimas“, – sako mokslininkė.
Kūrybiškumą skatina žaismingos darbo erdvės
Kalbėdama apie kūrybiškumą skatinančius veiksnius, mokslininkė juos skirsto į asmeninius ir darbo aplinkos. „Tarp asmeninių galima paminėti asmenybės bruožus (pvz. atvirumas patirčiai), vidinė motyvacija, pasitikėjimas savo kūrybiniais gebėjimais, vertybės, nuotaika, pasitenkinimas darbu ir kitos nuostatos. Aplinkos veiksnius, darančius įtaką kūrybiškumui, galima suskirstyti į tris grupes: su darbu / užduočių atlikimu susiję veiksniai, socialinė aplinka ir fizinė aplinka“, – sako mokslininkė.
Ji taip pat pamini, jog atlikti tyrimai rodo, kad kūrybiškumui teigiamą poveikį daro ir tokie su darbu susiję veiksniai, kaip aiškių tikslų žinojimas, laisvės ir autonomijos suteikimas darbuotojams, atliekamų užduočių sudėtingumas. Kalbant apie socialinę aplinką, yra svarbūs santykiai su bendradarbiais, komandos nariais ir vadovu bei jų parama, grįžtamasis ryšys. Įtakos gali turėti ir santykiai su klientais.
Pasak profesorės, kuriant fizinę aplinką svarbu atsižvelgti į tokius kūrybiškumui svarbius veiksnius, kaip aplinkos atitikimas darbuotojo poreikiams – vienoms užduotims reikia privatumą suteikiančios erdvės, kitoms bendradarbiavimui ir bendravimui tinkamų patalpų.
„Kūrybiškumą galima skatinti ir įvairių simbolių pagalba suteikiant aplinkai daugiau žaismingumo, o darbuotojams leidžiant personalizuoti savo darbo vietą. Kūrybiškumą galima skatinti ir įrengiant biure eksperimentavimui tinkamas patalpas, pasitelkiant įvairias estetines priemones. Pavyzdžiui, teigiamas emocijas ir gerą nuotaiką keliančias erdves ar elementus, parenkant tinkamą apšvietimą, sienų spalvas. Padėti gali ir sąlygų atminties atstatymui sudarymas. Tam ypatingai tinka įvairūs natūralūs gamtos ar ją imituojantys elementai (augalai, nuotraukos su gamtos vaizdais, vaizdai pro langą, t.t.)“, – sako ISM universiteto mokslininkė.
Kūrybiškumui didžiausią įtaką turi motyvacija
R. Kazlauskaitės ir ISM universiteto doc. dr. Ievos Augutytės-Kvedaravičienės drauge su „Darnaus miesto laboratorija“ atlikta modernių biurų darbuotojų apklausa taip pat parodė šių fizinės (vidinė biuro aplinka, pasitenkinimas ja, audio privatumas, vaizdas pro langą) bei socialinės aplinkos (socialinis klimatas) veiksnių teigiamą poveikį kūrybiškumui. Visgi, daugiausiai įtakos kūrybiškumui turėjo darbuotojų motyvacija, ypač kognityvinė, kurią skatinti galima suteikiant darbuotojams daugiau galimybių darbe įgyti naujų žinių ir gebėjimų bei pavedant atlikti sudėtingesnes užduotis.
„Svarbu suprasti, kad kūrybiškumą labiau lemia minėtų veiksnių visuma nei atskiri veiksniai. Tad organizacijoms svarbu išsiaiškinti, koks veiksnių komplektas tinkamiausias jų darbuotojų atžvilgiu priklausomai nuo jų darbo pobūdžio. Atlikti tyrimai rodo, kad tos pačios priemonės gali daryti skirtingą poveikį darbuotojams. Pavyzdžiui dirbančius protinį darbą labiau motyvuos bei jų kūrybiškumą skatins sudėtingų užduočių atlikimas, tuo tarpu atliekančius fizinį darbą labiau motyvuos bei kūrybiškumą skatins rutininiai darbai. Panašiai darbo turinio saugumas darys teigiamą poveikį dirbantiems fizinį darbą, o dirbantiems protinį darbą toks saugumas darys neigiamą poveikį kūrybiškumui“, – sako R. Kazlauskaitė.
