aA
Kai sakome „vyresni darbuotojai“, apie kokį amžių kalbame? Tokį klausimą uždavėme balandžio 16 dieną Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) renginyje dalyvavusiems personalo vadovams ir specialistams. Atsakymai buvo labai įvairūs – vieni įvardino, kad tai vyresni nei 50-ies darbuotojai, kiti minėjo vyresnius nei 45 metus, dar kiti įvardino, kad viskas priklauso nuo įmonės veiklos srities ir kad kai kur tai gali būti netgi 30 metų asmenys.
B. Gruževskis
B. Gruževskis
© DELFI montažas

Bendra Europos statistika vyresniems priskiria 55+ metų amžiaus darbuotojus. Mūsų nuomone, tokia sąvoka kaip „per senas“ apskritai neturėtų būti naudojama, nes ji diskriminuoja, taip pat ji visiškai priešinga įvairovės ir įtraukties skatinimui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Visuomenė senėja, darbingo amžiaus gyventojų mažėja

Prof. Boguslavas Gruževskis, LSTC darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, renginio metu kalbėjo apie demografinius pokyčius, vyresnio amžiaus darbuotojų įdarbinimo privalumus ir su tuo susijusias rizikas. Jo žodžiais, „senėjimas nėra išmislas, o visuomenės ateitis“. P. Gruževskis akcentavo, kad žmogaus amžius yra psichofiziologinė būsena, labai individuali kiekvienu atveju. Dėl to jis siūlė pirmiausia tai taikyti sau asmeniškai, o ne aplinkiniams.

P. Gruževskis pasidalino skaičiais ir prognozėmis, kurios aiškiai parodo, kad tiek pasaulyje (o ypač Europoje), tiek Lietuvoje yra aiški visuomenės senėjimo tendencija, darbingo amžiaus (15-64 m.) žmonių mažėja.

Pagal profesoriaus pateiktą statistiką, 2015 metais dominavo 45-59 metų amžiaus grupė, tačiau tuo pačiu jis įvardino dvi su šia grupe susijusias problemas: 1) darbo rinkoje juos keičia mažiau skaitlinga gyventojų grupė; 2) ši amžiaus grupė yra itin linkusi emigruoti.

Darbdaviai „nurašo“ net 30-mečius: nuo kada darbo rinkai esi per senas?
© DELFI / Andrius Ufartas

P. Boguslavas kalbėjo ir apie emigracijos–imigracijos problemas. Jis mini, kad nėra efektyvu, kai kiekvienas darbdavys atskirai įdarbinimui ieško imigrantų. Profesoriaus nuomone, tai turi būti institucionalizuota, turėtų būti kuriami specialūs valstybės lygmeniu šiuo klausimu besirūpinantys centrai.

P. Gruževskio nuomone, žvelgiant asmeniniu lygmeniu, žmogus niekuomet nėra per senas darbinei veiklai. Profesorius darbą įvardina kaip vieną iš žmogiškumo požymių, jis mini, kad bėgant metams žmogus tik keičia darbo pobūdį, galbūt ima dirbti neatlygintinai, tačiau vis tiek dirba.

Kalbėdamas apie darbdavių pasirinkimus, B. Gruževskis mini, kad organizacijos vertina ir turi įsivertinti tiek darbuotojo kainą, jo kompetenciją, tiek jo motyvaciją, tiek jo galimybes ir gebėjimus atlikti tam tikrą darbų kiekį.

Darbdaviai „nurašo“ net 30-mečius: nuo kada darbo rinkai esi per senas?
© DELFI / Domantas Pipas

Kalbėdamas apie vyresnio amžiaus kandidatų pranašumus, profesorius mini aukštą kvalifikaciją, didelę patirtį, stiprų atsakomybės jausmą, lojalumą darbdaviui, mažesnį poreikį būti pastebėtiems, daugiau turimo laisvo laiko. Tačiau kartu profesorius kviečia objektyviai įsivertinti ir tokias rizikas kaip sveikata (kurią galima, pavyzdžiui, dažniau tikrinti), darbo našumas ir aukštesni atlygio poreikiai (siūlo darbo sutartyje numatyti atlygio pokyčius, jei darbo rezultatas kinta), mokymosi ir adaptacijos galimybės (ilgesnės trukmės mokymai), profesinis ir teritorinis mobilumas ir kt.

Prof. Gruževskis įvardina, kad valstybėje kryptingų pastangų, susijusių su vyresnio amžiaus gyventojų įdarbinimu, trūksta. Kaip galimas priemones jis mini mokestines lengvatas darbdaviui, nuosavo verslo steigimo skatinimą ir pan.

„Per senas“ – iš kur kyla toks požiūris?

SOPA direktorė Jurgita Kuprytė su auditorija pasidalino, kas vyresniems darbuotojams labiausiai rūpi, kas juos neramina. Dažniausiai ieškantys darbo vyresni asmenys įvardina, kad jų niekas nenori, nes jie per seni. Iš kur toks požiūris?

Jei panagrinėsime publikuojamus darbo skelbimus, juose gana dažnai minimi tokie dalykai kaip jaunatviškumas, veržlumas, jaunas kolektyvas. Taigi jaunatviškumas komunikuojamas kaip dominuojanti vertybė. Tokius skelbimus skaitantis vyresnio amžiaus asmuo suvokia save kaip nebetinkamą, nepageidaujamą, nors gal ir ne visuomet įmonė taip mąsto ir tai nori pasakyti, tačiau vyresnio amžiaus žmonės į tokias žinutes reaguoja itin jautriai.

Boguslavas Gruževskis
Boguslavas Gruževskis
© DELFI / Karolina Pansevič

Kita priežastis, kodėl vyresni kandidatai jaučiasi nepageidaujami – aplikuodami į skelbiamą laisvą darbo vietą dažnai nesulaukia visiškai jokios reakcijos, atsakymo, jiems trūksta elementaraus grįžtamojo ryšio. Ir tuomet tampa nebesvarbu, kokia tikroji priežastis, toks kandidatas pirmiausia galvoja, kad juo nebuvo susidomėta tik dėl amžiaus.

Tai, kad skelbimuose dažnai prašoma kandidatuoti per sistemą, neretai nenurodomas joks konkretus kontaktinis asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti gyvai, pavyzdžiui, telefonu, taip pat nėra patrauklu. SOPA vadovė kvietė darbdavius pagalvoti apie per darbo skelbimus siunčiamas žinutes, kviesti kandidatuoti ir vyresnius asmenis, sudaryti galimybes esamiems darbuotojams rekomenduoti savo pažįstamus.

Apie netinkamus darbo skelbimus nemažai kalbėjo ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Karolis Čepas. Jis mini, kad darbo skelbimuose vis dar labai mėgstama tiksliai apibrėžti pageidaujamą amžiaus grupę, patirtį metais nuo-iki (ar tai reiškia, kad daugiau patirties turintis kandidatas jau nebėra tinkamas ir pageidaujamas?), dažnai darbo skelbimuose įvardijamas ir jaunatviškumas ar jaunatviška išvaizda. Kaip pavyzdį K. Čepas pasakoja apie darbo skelbimą, pagal kurį buvo ieškomas jaunatviškos išvaizdos indų plovėjas... Jis primena, kad Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai numato 14 draudžiamų diskriminacijos pagrindų, amžius yra vienas iš jų.

Darbdaviai „nurašo“ net 30-mečius: nuo kada darbo rinkai esi per senas?
© DELFI / Domantas Pipas

K. Čepas įvardino, kad pastebėjusi diskriminuojančias nuostatas jų tarnyba susisiekia su darbdaviu ir neretai šios nuostatos būna geranoriškai pakoreguojamos.

Ką apie dirbančius vyresnio amžiaus asmenis sako verslas?

Renginyje kalbėjusios atstovės iš verslo – Aistė Remeikė (Rimi Lietuva), Irena Balkūnė (Lietuvos geležinkeliai), Renata Dindė (Telemarketing Lietuva) ir Sandra Eidintienė (Reitan Convenience Lithuania) – pasidalino savo įmonių patirtimi dirbant su vyresniais žmonėmis. Rimi atstovė mini, kad vyresnių asmenų kvietimas dirbti ženkliai sumažino neužpildytų darbo vietų skaičių, padidino visų amžiaus grupių esamų darbuotojų pasididžiavimą savo darbdaviu.

Visos įmonių atstovės kalbėjo apie tai, kad nemaža dalis vyresnių darbuotojų dirba ne dėl ekonominių interesų. Darbas tokiems žmonėms svarbus kaip socializacijos galimybė.

Darbdaviai „nurašo“ net 30-mečius: nuo kada darbo rinkai esi per senas?
© Organizatorių nuotr.

Telemarketing atstovė pasidžiaugė, kad 10 geriausių jų įmonės darbuotojų vidutinis amžius yra 54 metai (tarp jų bent dviem darbuotojoms daugiau kaip 60 metų), jie maždaug dvigubai viršija keliamus pardavimo tikslus ir yra lojalūs savo įmonei – vidutinė šių darbuotojų darbo trukmė įmonėje yra 9 metai.

Įmonių atstovės paminėjo įdomų faktą apie tai, kaip įvairių grandžių vadovai įmonėse formuoja savo komandas, kaip atsirenka kandidatus. Specialistės pastebi, kad jauni vadovai linkę aplink save burti panašaus amžiaus (plius-minus 3-eji metai) komandą, tuo tarpu vyresnių vadovų kolektyvai amžiaus požiūriu labai įvairūs, 18-60+ m.

Įmonių atstovės taip pat pasakojo, kad neretai įmonių atstovai patys turi įvairių klaidingų nuostatų vyresnių darbuotojų gebėjimų atžvilgiu, kurios nepasiteisina. Kaip pavyzdžiai buvo paminėti elektroninės dokumentų valdymo sistemos ir e-mokymų sistemos diegimas – buvo nuogąstaujama, kad vyresniems darbuotojams bus per sudėtinga tokiomis sistemomis naudotis, tačiau praktika parodė, kad pagalbos išmokti jomis naudotis prireikė vos keliems asmenims.

Kaip savo pasidalinimą užbaigė Reitan Convenience Lithuania atstovė Sandra Eidintienė, svarbu ne amžius, ne lytis, o žmogaus vidinis noras, jo motyvacija.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(21 žmogus įvertino)
4.2857

Top naujienos

Delfi PliusVladimiras Laučius

Ekspertas: rusai jau šį rugsėjį pradės suprasti, ką su jais padarė Putinas

Rusija turi ekonominių išteklių kariauti dar porą metų, bet svarbus lūžis rusų sąmonėje...

Įtaria Europoje programuojant krizę: padėtį Lietuvoje sunkina viena aplinkybė

Europos Sąjungai bus sunku įveikti dabartinius ekonomikos iššūkius, jeigu nepasikeis jos kursas,...

Lopata užsipuolė įtakingą Kauno dinastiją: ar šie asmenys dabar tapo neliečiami?

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Raimundas Lopata sako, kad prezidentas turėtų imtis...

Karas Ukrainoje. Kryme – nauji sprogimai karo ekspertas: Putino tikslai pasikeitė (1)

Rusijos publicistas Andrejus Piontkovskis įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas siekia paliaubų.

Būsimo pirmoko mama pasidalino, kaip taupiai suruošė sūnų mokyklai: vietoj 350 eurų sumokėjo vos 50 (3)

Ruošiant vaikus naujiems mokslo metams labiausiai tėvų pinigines paplonina ne naujos...

Ekstremali situacija magistralėje „Via Baltica“ – iš vilkiko liejasi aliejus, apsunkintas eismas (1)

Kelyje A5 iš sunkvežimio cisternos ėmė lietis aliejus. Mašina sustojo degalinėje. Įvykio...

Įtemptos BMW gaudynės Kaune: aidėjo šūviai, automobilis atsidūrė griovyje, o vairuotojas pasipriešino (2)

Policijos departamentas informavo, kad Kaune policijos pareigūnai gaudė neblaivų vairuotoją....

Ernestas Naprys

Kaip situaciją mato milžiniškų pinigų valdytojas: atsibudome po baliaus, rusai užtaisė karą, bet rimtiems žmonėms galimybių dabar daugiau

Didžiausio Baltijos šalių privataus kapitalo investuotojo „BaltCap“ vadovaujantis partneris...