Personalo atrankos bendrovės „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas tinklaraščiui Euroblogas.lt teigia, kad esant šiandieninei situacijai į pokyčius darbo rinkoje rimtai turėtų žiūrėti ir valdžia.

Tiltus tarp darbo beieškančių specialistų ir įmonių tiesiančios bendrovės atstovas pastebi, kad technologijų lūžis pasaulyje įvyko taip greitai, kad ne visi vyresnės kartos žmonės spėjo koja kojon judėti į priekį su pokyčiais.

A. Francas sutinka, kad darbo rinkoje vis dar giliai įsirėžęs įsitikinimas, kad vyresnio amžiaus žmonės nėra tokie imlūs technologijų pokyčiui, o ne visiems vyresnės kartos atstovams dar pavyksta įsisąmoninti, kad mokytis ir galvoti apie pokyčius darbe teks visą gyvenimą.

„Technologinis lūžis įvyko labai greitai, ir kai kuriems vyresnio amžiaus žmonėms buvo sunkiau įsikabinti į tą pokytį“, – pastebi pašnekovas.

Todėl A. Francas žmonėms, kuriems iki pensinio amžiaus yra likę daugiau nei dešimtmetis, siūlo tęsti mokymąsi ir gilinti savo žinias technologijų srityje.

Ką daryti, jei iki pensijos liko 15 m. ir nesupranta technologijų

„Bet dėmesį šiam klausimui turėtų skirti ir valstybė. Ką darysime su daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie bus nepažangūs technologijose, bet kuriems dar likę kokie 15 m. iki pensijos? Ar turėsime tokią situaciją kaip Japonijoje, kur daug vyresnio amžiaus žmonių nusamdyti tik tam, kad metro parodytų, į kurią pusę eiti“, – svarstė pašnekovas.

Žinoma, personalo atrankos įmonės atstovas teigė, kad vyresnių amžiaus žmonių kuo ilgesnis išlaikymas darbo rinkoje naudingas ne tik pačiai valstybei, bet ir pačiam asmeniui.

„Vyresnių žmonių įtraukimas į darbo rinką turi ir asmeninę naudą pačiam gyventojui. Jie jaučiasi geriau būdami tarp jaunesnių ir labiau myli savo gyvenimą. Žmogui gali būti labai sunku, jei jam dar iki pensijos 15 metų, o jis negali paskutinius penkerius metus susirasti darbo. Todėl tai turėtų būti ir valstybės užduotis – užtikrinti, kad tie žmonės būtų sugrąžinti į rinką“, – kalbėjo A. Francas.

Čia reikalingas ir visuomenės požiūris. Pavyzdžiui, pasak pašnekovo, Vakaruose įprasta, kad restoranų padavėjais dirba vyresnio amžiaus žmonės.

„O mes turime kažkokių stereotipų, kad tik jaunas žmogus gali aptarnauti restorano svečius ir atnešti gėrimą. Tačiau juk vyresnis padavėjas gali tapti ir labai geru pašnekovu, nes turi daugiau gyvenimiškos patirties“, – įsitikinęs darbo rinkos specialistas. Pasak jo, stereotipus iš savo galvos apie darbuotojo amžių turėtų iškratyti ir darbdaviai.

Geras specialistas gali būti bet kokio amžiaus

Pasiteiravus, ar vis dar jaučiamas stiprus darbdavių nusistatymas dėl žmogaus tinkamumo darbui pagal jo amžių, A. Francas pastebėjo, kad vis dėlto paskutinį lemiamą tašką darbo atrankoje deda kandidato profesionalumas.

„Teko susidurti su situacija, kur tėvas ir sūnus dalyvavo konkurse į panašias IT pozicijas. Abu gavo darbus. Todėl galima sakyti, kad 20–25 m. amžiaus skirtumas iš tiesų nieko nelemia. Jei specialistas yra stiprus, domisi technologijomis, neatsilieka nuo naujienų, visą laiką mokosi, jis bus reikalingas darbo rinkoje. Ir čia nesvarbu, jei jis šiek tiek ir lėčiau prisitaiko prie naujovių ar turi savo būdų tobulėti. Geras specialistas yra geras specialistas“, – akcentavo tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas.

A. Francas siūlė pagalvoti ir apie profesijas, kur ilga patirtis yra didelis privalumas. Pavyzdžiui, medicinos srityje: „Ar vyresnio amžiaus gydytojas yra blogesnis? Kaip tik jis gali būti net geresnis, nes yra daug matęs ir žinos, kaip reaguoti tam tikrose situacijose“.

Pasak jo, kiekvienas profesionalas, kuris sugeba išlaikyti jaunatviškumą, teigiamą ir pozityvų mąstymą, siekia tikslų, sugeba būti komunikabilus, bus patrauklus darbdaviams. Ir nesvarbu, kiek metų jam jau sukakę.

Taip pat A. Francas pastebėjo, kad priimdami darbą vyresnio amžiaus darbuotojus darbdaviai tikisi didesnio lojalumo.

„Taip pat jie pasižymi ramesniu būdu sprendžiant konfliktus ir išlaikant šaltą protą. Gyvenimiška patirtis taip pat išlieka privalumu. Per daug metų jie sukaupia reikalingą patirtį, kaip reaguoti tam tikrose situacijose ir jiems nereikia visko mokytis iš naujo“, – kalbėjo jis.