Konkurencija dėl skaitmeninių technologijų specialistų didelė visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva, rašoma pranešime spaudai. Skaičiuojama, jog vien IT specialistų pastaruosius dvejus metus Lietuvai kasmet trūko apie 3-4 tūkst. Natūralu, kad skaitmeninę transformaciją ir verslo plėtrą galės užtikrinti tos įmonės ir šalys, kurios pritrauks ir išlaikys gabiausius rinkos talentus. Tad ko iš danų galėtų pasimokyti Lietuva?
Danus lenkia tik JAV ir Australija
Naujausias „Boston Consulting Group“ (BCG) atliktas tyrimas rodo, kad Danijoje skaitmeninių technologijų srityse dirbantys žmonės yra laimingiausi Europoje. Tyrimo pagrindu BCG ir „Digital Hub Denmark“ parengtoje ataskaitoje „2020 m. skaitmeninių technologijų specialistų darbo laimės indeksas“ (angl. 2020 Digital Talent Global Work Happiness Index“) nurodoma, kad pagal šį rodiklį Danija yra pirmoji Europoje ir trečioji pasaulyje, nusileisdama tik Jungtinės Amerikos Valstijoms ir Australijai.
Tyrime vertintas specialistų, dirbančių bent vienoje iš 11 su skaitmeninėmis technologijomis susijusių darbo sričių, pvz. programinės įrangos kūrimas, robotika, mobiliųjų programėlių kūrimas, skaitmeninis marketingas ir pan., pasitenkinimas darbu.
Nagrinėjant, kaip specialistai jaučiasi savo darbe, atsižvelgta į 17 skirtingų faktorių, tarp kurių – finansinis atlygis, asmeninio ir profesinio gyvenimo pusiausvyra, karjeros galimybės, socialinė aplinka ir pan.
Net 83 proc. apklaustųjų Danijoje teigė, kad yra arba „patenkinti“ arba „labai patenkinti“ savo darbu. Tad kokiomis ypatingomis darbo sąlygomis išsiskiria ši sąlyginai nedidelė Europos Sąjungos valstybė?
Svarbiausia – asmeninio ir profesinio gyvenimo pusiausvyra
Iš visų tyrimo dalyvių, net 57 proc. nurodė, kad asmeninio ir profesinio gyvenimo pusiausvyra yra svarbiausias pasitenkinimą darbu užtikrinantis elementas. Toliau rikiuosi finansinis atlygis (47 proc.) ir įdomus darbo turinys (41 proc.).
Lyginant su kitomis Europos šalimis, Danijoje dirbantys skaitmeninių technologijų specialistai ypatingai gerai vertina savo organizacijos tikslus ir asmeninę įtaką. Tai reiškia, kad tokioje aplinkoje žmonės jaučiasi galintys prisidėti prie reikalingų pokyčių. Šiuo atžvilgiu tyrimo rezultatai ganėtinai stebina, mat 70 proc. apklaustųjų skaitmeninių technologijų specialistų dirba didesnėse nei 100 darbuotojų įmonėse, o tai reiškia, jog įtakoja realius pokyčius toli gražu ne tik pradedančiuose startuoliuose, bet ir išsivysčiusiose korporacijose.
Savo asmeninę įtaką Danijoje palankiai vertina 74.4 proc. apklaustųjų ir pagal šį rodiklį lenkia tokias šalis kaip Vokietija (64.7 proc.) ir Prancūzija (67.1 proc.).
„Įtakos sprendimams ir procesams suteikimas darbuotojas yra svarbi Danijos darbo kultūros dalis. Tikime savo darbo kultūra ir „plokščia“ organizacijų hierarcija, kuri ir nulemia darbuotojų pasitenkinimą darbu, motyvaciją, o drauge – ir novatoriškus sprendimus, kurie taip reikalingi skaitmeninių technologijų sektoriuje“, – sako „Digital Hub Denmark“ direktorė Camilla Rygaard-Hjalsted.
Šeimai palanki darbo vieta svarbiau už atlygį
Įdomu tai, kad Danijos specialistams mažiau nei kitiems tyrime dalyvavusių šalių dalyviams rūpi finansinis atlygis – tik 34 proc. apklaustųjų pažymėjo šį aspektą kaip vieną svarbiausių. Tuo tarpu JAV šis rodiklis siekia net 54 proc. Danijoje dirbantiems specialistams taip pat ženkliai labiau nei kitų šalių apklaustiesiems svarbus „šeimai palankus darbo modelis“.
Tiesa, tokie aukšti tyrimo vertinimai šį kartą nustebino ir pačius danus.
„Nesitikėjome, kad Danija gaus tokį aukštą reitingą. Daugeliui tarptautinių talentų, lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis šalimis, Danija tarsi praslysta pro akis. Tačiau pastebime tendenciją, jog tie, kurie suranda savo nišą Danijoje, darbiniu gyvenimu yra labai patenkinti, o tai ypatingai aktualu turint omeny tarptautinę konkurenciją dėl geriausių skaitmeninių technologijų specialistų“, – pažymi C. Rygaard-Hjalsted.
Danijos startuolyje dirbanti lietuvė – jaučiuosi atradusi save
Tą patvirtina ir Danijoje gyvenanti bei dirbanti lietuvė Eglė Padeginskaitė.
„Darbe esu labai ambicinga, bet džiaugiuosi matydama, kad Danijos darbo kultūra orientuota į darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Tą galiu patvirtinti ir savo pavyzdžiu. Niekada nejaučiau spaudimo, kad darbas man būtų svarbiausias gyvenimo prioritetas, – sako jau 11 metų Danijoje gyvenanti lietuvė, – Socialinė gerovė Danijoje yra labai pažengusi. Pavyzdžiui, po studijų nebuvo spaudimo iškart ieškoti darbo, gavau valstybės paramą“.
Eglė pasakoja, kad po studijų Danijoje ketino grįžti į Lietuvą, tačiau sėkminga praktika virto darbo pasiūlymu, nuo kurio ir prasidėjo jos karjera Danijoje, trunkanti iki šiol.
Šiuo metu ji dirba Danijos startuolyje „Platypus“, užsiimančiu žmogiškųjų išteklių technologijos plėtra ir yra atsakinga už kuriamo produkto augimą.
„Darbo kultūra Danijoje iš tiesų išsiskiria savo lankstumu, neformalumu, požiūriu į darbuotoją. Šie ypatumai ypač ryškūs startuolių kultūroje. Mano dabartinėje darbovietėje yra net gi vadinamosios „neribotos atostogos“. Tai reiškia, kad reikalui esant galime pasiimti daugiau atostogų dienų nei yra numatyta įstatymuose“, – sako E. Padeginskaitė.
Konkurencija skaitmeninių technologijų specialistų laimei Danijoje netrukdo
Įdomu tai, kad remiantis ES statistikos tarnybos duomenimis Danija yra tarp daugiausia skaitmeninių gebėjimų turinčių šalių Europoje, 2019 metais populiacijos dalis, turinti aukštesnius nei vidutinius skaitmeninius gebėjimus buvo beveik pusė (49 proc.). Palyginimui, Lietuvoje tik trečdalis (32 proc.).
Vertinant Europos kontekstą tai reiškia, kad ir konkurencija tarp šių kompetencijų specialistų skaitmeninių technologijų srityje Danijoje turėtų būti viena intensyviausių. Visgi tyrimas rodo, jog šalis sukūrusi sąlygas įsitvirtinti joje tarptautiniams rinkos dalyviams kartu keitė ir darbo kultūrą šiame sektoriuje, todėl nepaisant skaitmeninių technologijų specialistų gausos šalyje, visi randa būdų čia įsitvirtinti ir darbe jaučiasi laimingi.
