aA
Europos Komisija ištransliavo iškalbingą žinutę Lietuvai – prognozuojama, jog 2050 m. mūsų šalies gyventojai bus vieni seniausių Europoje. O tai tik dar labiau sustiprina jau ir dabar esančius iššūkius – darbo jėgos trūkumą, didesnes pensijų išlaidas, neišvengiamą poreikį ilginti pensinį amžių ir kitas geresnes ar blogesnes šalutines pasekmes, apie kurias galima daug diskutuoti.
Aušra Bytautienė
Aušra Bytautienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Tačiau tai yra akivaizdus faktas, kurio nepakeisi. Kalbėti tik apie tai, kad visuomenė sensta, ir žiūrėti į tai tik iš šios dienos perspektyvos, bergždžias reikalas. Turėtume ne išgyventi, kaip tai blogai, bet užduoti klausimą, kokį pasaulį tai kuria ir kaip skatinti palankias sąlygas žmogaus adaptacijai jame.

Apskritai pats amžius nėra bėda. Mąstymas yra bėda, tiksliau, jo siaurėjimas. Jei pasižiūrėtume į senąsias Europos šalis – ten seni žmonės išlieka judrūs labai ilgai tiek savo gyvenimo būdu, tiek mąstymu.

Svarbiausias klausimas, kurį sau turėtų užduoti organizacijų personalo vadovai ir įvairių grandžių vadovai – kaip išlaikyti bei skatinti žmogaus lankstumą? Organizacijai būtina tai palaikyti, stiprinant nuolatinį augimą, kuris taptų žmogaus gyvenimo būdu. Prie to puikiai prisideda mokymosi, persikvalifikavimo galimybės bei nebijojimas keisti požiūrį į patį darbą, adaptuotis prie realijų.

Aušra Bytautienė: nebereikės visiškai išeiti į pensiją
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Įprastinis ilgus dešimtmečius veikęs modelis „mokykla-karjera-pensija“ netrukus taps sunkiai įgyvendinamas, nes ilgėjant gyvenimo trukmei reikės ir pajamų pragyventi. Tai jau sprendžia besiplečianti trumpalaikiais projektais, lanksčiomis darbo formomis pasižyminti darbo rinka (vadinamoji „gig economy“). Darbo rinka tampa lankstesnė, todėl nebereikės visiškai išeiti į pensiją arba atsiras daugiau galimybių prireikus vėl sugrįžti į darbą.

Aišku, nė kiek ne mažiau svarbus pačių darbuotojų vaidmuo. Kiekvienas turi suvokti, jog tam, kad būtų reikalingas darbo rinkai, turi mokytis visą gyvenimą. Ir tai net ne amžiaus, o žmogaus asmeninių savybių klausimas. Tik kažkodėl taip jau yra, kad, kol esame jaunesni, mokymasis tarsi natūralus, o vėliau ši „pareiga“ pasimiršta.

Kitaip tariant, amžių kaip kriterijų, ypač žiūrint į ateitį, išvis reikia eliminuoti. Kol kas nė vienas tiksliai nežinome, kas iš tiesų bus tais 2050-aisiais. Gal dar blogiau, o gal geriau nei prognozuojama. Bet tendencijos, kad kai kurių darbo vietų visai neliks, realios. Tik čia irgi nereikia sutirštinti spalvų.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Taip, dėl dirbtinio intelekto, robotizacijos kai kurios profesijos taps nereikalingos, bet tai tikrai nepakeis žmogaus. Štai „Cognizant“ priklausančio centro „Center For the Future of Work“ ekspertai sako, kad tarp prognozuojamų ateities profesijų nėra tiktai itin technologiški ir daug IT žinių reikalaujantys darbai. Be abejo, tokių yra nemažai, tačiau yra daug vadinamųjų „minkštųjų kompetencijų“ profesijų, besiremiančių išskirtinai žmogiškomis savybėmis.

Analitiniai, komunikavimo įgūdžiai, gebėjimas bendradarbiauti su kitais žmonėmis, yra ir bus gyvybiškai svarbūs kiekvienam žmogui ir verslo išlikimui. Čia galėtų būti ir vyresnio amžiaus darbuotojų stiprybė bei galimybės. Jų per gyvenimą sukaupta išmintis, patirtis, gebėjimas bendrauti, susitarti, kantrybė ir dėmesingumas gali tapti privalumu prieš dirbtinį intelektą.

Šiame kontekste reikšminga ir paties darbuotojo, ir įmonės, ir visos valstybės atsakomybė ruošti žmones pokyčiams, skatinti domėtis skirtingomis sritimis, būti lankstiems. Ir tai visai nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. Patirtys atsiperka. Kol patirtis naudojama naujiems dalykams kurti, ji yra vertybė. Kai ji „užkonservuojama“, tada jau bėda.

Aušra Bytautienė: nebereikės visiškai išeiti į pensiją
© DELFI / Andrius Ufartas

Net jeigu pažvelgtume į senstančios visuomenės fenomeną iš šios dienos perspektyvos, visgi turbūt per daug dažnai jaunam žmogui prikabinamos „super galios“. Jei pasižiūrėtume į dabartinius pensinio amžiaus darbuotojus, tarp jų gana ryškiai išsiskiria dvi grupės – tie, kurie nėra linkę mokytis nieko naujo ir yra pasenę būtent savo mąstymu, ir kita grupė, kurie viskuo domisi, yra atviri naujoms idėjoms, technologijoms ir jie yra itin lankstūs, išmintingi bei vertinami. Liūdna, jog dažniausiai pagal blogesnį variantą linkstama vertinti visą visuomenės grupę.

Tam tikro stereotipinio mąstymo dar pasitaiko ir tarp įmonių vadovų. Neretai galima išgirsti sakant, kad geriausi darbuotojai yra 30–40 m. ar 35–45 m. amžiaus. Visgi tuo apsiriboti nederėtų. Čia gerai tinka pavyzdys apie planšečių pardavimus JAV. Kadaise, kai tik jos buvo išleistos į rinką, tikėtasi, kad vienareikšmis pirkėjas bus jaunas žmogus, besidomintis naujovėmis ir technologijomis. Bet pasirodė, kad lygiai taip pat noriai jas perka ir gerokai vyresni žmonės, nes ši technologija supaprastina jų kasdienybę. Tad tam tikros „klišės“ anaiptol ne visada pasiteisina.

Nebereikia abejoti – pensinis amžius gali tapti antruoju aktyvaus gyvenimo tarpsniu. Dirbsime, panašu, nors ir ilgiau, bet lanksčiau ir įdomiau. Tikėtina, kad Lietuvoje po trisdešimties metų matysime daug dirbančių, aktyvių ir puikiai save realizuojančių vyresnių darbuotojų. Tik reikia keisti požiūrį.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(174 žmonės įvertino)
3.0517

Darbdavį pribloškė merginos įžūlumas: be jokio įspėjimo pabėgo iš darbo (749)

Pasitaiko, kai užmezgus naują pažintį ar net ir po ilgalaikių santykių kuri nors pusė...

Ekspertai piešia optimistinį ateities scenarijų: dirbsime ilgiau ir gyvensime solidžiau (119)

Penktadienio, kaip išvadavimo nuo ilgos savaitės darbo kančių, įvaizdis puikiai suprantamas...

Svajonių darbą galima rasti ir Lietuvoje: dirba 4 dienas per savaitę už tą pačią algą, tik su viena sąlyga (74)

Lietuvoje specialistai tampa vis reiklesni – vien tik geras atlyginimas „nebepaperka”...

Dalis lietuvių džiaugiasi išaugusiais atlyginimais: kam ir kiek pakilo alga (39)

2019-aisiais pakilusia alga džiaugėsi 23,4 proc. šalies gyventojų, tačiau dalis jų algą...

„Galvų medžioklės“ profesionalas: atlyginimo nurodymas skelbimuose kai kuriems žmonėms pakenkė (280)

Kaip greičiau susirasti darbą? Ko šiemet laukti ieškantiems naujų karjeros galimybių? Kaip...

Top naujienos

Tragiška žinia apie Bryanto žūtį sukrėtė krepšinio bendruomenę (47)

Krepšinio bendruomenę sukrėtė tragiška žinia. Sraigtasparnio avarijoje JAV žuvo legendinis...

Nausėdos ir konservatorių „koalicija“ – nuoskaudas pamiršo ilgam ar tik iš reikalo (87)

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai ( TS–LKD ) kartu su prezidentu Gitanu...

Lietuvis aplankė itin reklamuojamos egzotiškos šalies paplūdimį: kai pamačiau, kas čia vyksta – iš naujo įsimylėjau Palangą (98)

Vos pamatę pigius kelionių pasiūlymus – lietuviai iškart puola juos pirkti, kartais tam net ima...

Lietuvė griežtai saugomoje JAV laboratorijoje narplioja branduolinių ginklų paslaptis (68)

Tikėtina, kad gyvenime neteks prisiliesti prie branduolinių ginklų. Tuo įsitikinusi lietuvė bent...

Rado paaiškinimą tragiškiems 15-mečių skaitymo įgūdžiams Lietuvoje: mūsų vaikai nemoka naudotis kompiuteriu (193)

Praėjusių metų gruodžio pradžioje paskelbti PISA tyrimo rezultatai sukėlė nemažą diskusijų...

Skelbiama apie krepšinio žvaigždės Kobe Bryanto mirtį (59)

Užsienio žiniasklaida skelbia, jog sraigtasparnio avarijoje žuvo NBA žvaigždė Kobe Bryantas .

Jasikevičius – apie Ulanovą šokiravusį derinį ir unikalias Timinsko blauzdas (21)

Šarūnas Jasikevičius vėl pasigedo auklėtinių energijos rungtyniaujant Lietuvos krepšinio...

Užkalnis: kokiems restoranams linkiu užsidaryti? (110)

Nusibodo, kai žmonės daro dalykus bet kaip. Nusibodo. Prakeikta naujoji hipsterių, tūkstantmečio...

Adomaitis atsiprašė teisėjų ir siūlė nesmerkti dėl emocijų nei žaidėjų, nei trenerių (17)

Dainius Adomaitis buvo toks įsiutęs, kad net griebėsi kėdės. „Kreivai ji stovėjo, norėjau...

Europos pakraštyje situacija kaista, Turkija įtampą perkėlė į naują lygį (98)

Po to, kai 1974 m. Turkija įsiveržė į Kiprą, jai ėmė trūkti karinės ginkluotės. Čia...