Verslas konstatuoja: buvę privalumai tampa minusais – mažėja pasitenkinimas darbu, sudėtingiau megzti darbinius santykius

Virtualių susitikimų platformos pandeminiu laikotarpiu tapo pagrindiniu įrankiu, leidžiančiu palaikyti kontaktą su bendradarbiais, klientais ir partneriais, netgi tais, kurie gyvena kitoje šalyje. Mažesnės laiko sąnaudos, patogumas tuo metu atrodė neginčytini privalumai, visgi pastarieji tyrimai rodo – virtualus bendravimas pradėjo varginti. Galbūt dėl šios priežasties verslo atstovai pripažįsta, kad vis dažniau vietoje susitikimų per kompiuterių ekranus nusprendžiama krautis lagaminus verslo kelionei.

Skaičiai byloja verslo kelionių naudai

Augantį verslo kelionių poreikį atskleidė finansų bendrovės „American Express“ kartu su tarptautine kelionių valdymo įmone „American Express Global Business Travel“ šiemet atliktas tyrimas. Jo metu apklausti virš 500 Jungtinėse Amerikos Valstijose veikiančių įmonių atstovai, bendrovėse užimantys vadovaujančias pozicijas.

82 proc. jų nurodė, kad verslo kelionės vaidina svarbų vaidmenį jų profesiniame tobulėjime ir padeda jiems geriau atlikti savo darbą. Tai, kad gyvi susitikimai lemia didesnį pasitenkinimą darbu, pripažino 83 proc. apklaustųjų.

Tyrimas atskleidė, kad bendravimui su partneriais ir klientais persikėlus į virtualią erdvę, tapo sudėtingiau užmegzti vertingus verslo santykius. Tai pripažino 63 proc. respondentų.

Tad nepaisant sutaupomo laiko, net 86 proc. apklausoje dalyvavusių organizacijų atstovų pripažino atnaujinę verslo keliones ar tai planuojantys padaryti artimiausiu metu.

Pokalbiai tapo dalykiški

Draudimo brokerių bendrovės „Legator“, turinčios tarptautinių klientų ir partnerių Vokietijoje, Belgijoje, Anglijoje bei Lenkijoje, Šiaurės Lietuvos plėtros vadovas Ignas Volbikas teigia, kad, kaip ir daugelis karantino metu, įmonės darbuotojai buvo priversti bendrauti nuotoliu.

Jis pripažįsta, kad iš pradžių šis pokytis atrodė naudingas, nes pavykdavo sutaupyti laiko, skiriamo verslo kelionei, taip pat pastebėtas išaugęs darbo našumas. Visgi pandemijai užsitęsus, iškilo nenumatytų iššūkių – ėmė trūkti emocinio ryšio su partneriais ir klientais, o pokalbiai tapo itin dalykiški.

„Gyvai susitikus su tarptautiniais klientais yra kur kas lengviau prieiti prie tinkamo rizikos suvaldymo sprendimo, o bendraujant su partneriais – paprasčiau kurti naujus projektus ir produktus. Be to, kelionių metu galima užmegzti naujų pažinčių ir taip įgyti naujų klientų. Kiekvienam verslui, veikiančiam tarptautinėje rinkoje, šie aspektai yra svarbūs“, – tikina įmonės Šiaurės Lietuvos plėtros vadovas.

Grįžta susitikti akis į akį

Prieš kelis mėnesius įsigaliojus ES skaitmeniniam COVID pažymėjimui bei daugelyje šalių laisvėjant su COVID-19 susijusiais reikalavimais, šią vasarą bendrovės darbuotojai grįžo prie komandiruočių ir pasiekė apie 60 proc. ikipandeminio verslo kelionių skaičiaus.

„Jei prieš pandemiją vykdavome į 4-5 keliones per mėnesį, tai šiuo metu vykstame į 2-3 per tą patį laikotarpį. Tam įtaką turėjo vėl pradėtos rengti konferencijos ir padažnėję susitikimai, kurių metu su partneriais dalinamės apie kylančius iššūkius ir kartu ieškome optimaliausių sprendimų būdų“, – sako I. Volbikas.

Jam antrina sporto prekių prekybos tinklo „Sportland“ vadovas Juras Vėželis. Bendrovės, turinčios parduotuves Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, vadovo teigimu, kelionės verslo tikslais ikipandeminiu laikotarpiu taip pat buvo įprasta įmonės praktika. Dažniausiai prekybos tinklo darbuotojai keliavo į Taliną ir Rygą, nes ten įsikūrę įmonės padaliniai, tačiau tekdavo keliauti ir į kitas užsienio valstybes.

„Kadangi per pandemiją mūsų fizinių parduotuvių veiklos situacija dažnai keitėsi, teko nuolat spręsti daug įvairiausių klausimų, tad, kaip ir visi kiti verslai, pasitelkėme į vaizdo pokalbių platformas. Pastebėjau, kad taip buvo lengviau suburti kolegas ir klausimų aptarimas padažnėjo, tačiau labai trūko gyvo bendravimo. Manau, kad gyvas bendravimas, kūno kalbos jautimas, galimybė rinktis susitikimo aplinką padeda efektyviau spręsti kylančias problemas įmonėje“, – tikina pašnekovas.

Atsigaunantis segmentas

Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, verslo keliautojams yra svarbus patogus didžiųjų žemyno aviacijos centrų pasiekiamumas ir į juos vykstantys jungiamieji skrydžiai. Analizuojant keleivių srautų duomenis į keletą populiarių tokio tipo maršrutų, ryškėja tendencija, kad pastaraisiais mėnesiais verslo keleivių skaičius auga visose kryptyse.

„Nors esamas verslo keliautojų srautas, lyginant su iki pandemijos buvusiu laikotarpiu, kol kas dar sumažėjęs beveik perpus, tačiau kai kuriais atvejais mėnesinis augimas siekia keletą procentų. Tarkime, keleivių srautai tarp Vilniaus ir Varšuvos, kuri irgi yra svarbus verslo jungiamųjų skrydžių centras, per paskutinį laikotarpį augo net ketvirtadaliu. Rugsėjį, palyginti su vasaros pradžia, keleivių srautas iš Vilniaus į Londono Sičio oro uostą augo beveik 7 proc. Kaip žinia, tai yra daugeliui žinomas ir bene tikslingiausiai į verslo segmentą nutaikytas skrydis“ , – pasakoja Lietuvos oro uostų atstovas.

Pasak jo, šiuo metu iš šalies oro vartų yra siūloma 20 tiesioginių skrydžių krypčių, aktualių verslo atstovams. Oro linijų bendrovės siūlo reguliarius skrydžius į Europos finansų ir verslo centrais laikomus miestus, tarp jų – Frankfurtas, Briuselis, skirtingi Londono oro uostai.