Su „dramblio kambaryje“ efektu šiandien susiduria daugybė įmonių – laiku nesureagavus gresia nuostoliai

Nuotolinio ir hibridinio darbo pasekmė – silpnesni darbuotojų socialiniai ryšiai. Personalo valdymo profesionalų asociacija (PVPA) pastebi, kad šiuo metu ypač daug įmonių susiduria su iššūkiu, kaip dirbant naujomis sąlygomis susigrąžinti komandiškumą.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad silpnėjantis bendrumo jausmas mažina darbuotojų motyvaciją ir įsitraukimą. Ieškant būdų, kaip susigrąžinti kolektyvo komandiškumo pojūtį, patariama inicijuoti susitikimus – diskusijas, kuriose patys darbuotojai įvardintų savijautą, problemas, poreikius ir lūkesčius, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Darbas komandoje didina darbuotojų motyvaciją ir produktyvumą

PVPA direktorė Aušra Bytautienė pastebi, kad dirbant nuotoliniu būdu didesnės žmonių dalies įsitraukimas į darbo užduotis sustiprėjo, bet dalyvavimas bendroje organizacijos veikloje sumenko, o kartais apskritai išnyko. „Tokia pati tendencija ir komandose: darbuotojai įsitraukę į savus darbus, paskirtas užduotis, bet kiek jiems rūpi artimiausi kolegos?“ – problemą įžvelgia A. Bytautienė.

Kūrybingumo verslui konsultantė Indrė Kontrimienė atkreipia dėmesį, kad žmonės – socialios būtybės, kurioms būtinas bendravimas. „Mes neurologiškai ir biologiškai esame sukurti žmogiškam ryšiui, nes bendraujant su kitais žmonėmis organizme išsiskiria oksitocinas ir serotoninas, taip patiriame laimės jausmą. Bendraudami vieni kitus motyvuojame, pakrauname, todėl svarbu būti komandoje“, – sako I. Kontrimienė.

Pašnekovė priduria, kad labai nedaug žmonių gali dirbti visiškai savarankiškai, nes ilgainiui pritrūksta motyvacijos. „Dirbdami komandoje, kuria pasitiki, darbuotojai turi daugiau tikslų, pasiekia geresnių rezultatų. Konsultacijų įmonės „Bain and Company“ tyrimo duomenimis, motyvuotų, įkvėpimą jaučiančių darbuotojų produktyvumas – daugiau nei dvigubai didesnis nei tų, kurie tiesiog jaučiasi patenkinti darbu“, – sako verslo konsultantė.

Tiesa, pasak A. Bytautienės, nuotolinis darbas kai kurias komandas net sustiprino. „Teko girdėti ne vieną pavyzdį, kai tarptautinėse kompanijose, kuriose komandas sudaro darbuotojai iš įvairių šalių, nebeliko jausmo, kad svarbesni yra tie, kurie dirba pagrindinėje kompanijos būstinėje. Informacija ir susitikimai tapo visiems pasiekiami vienodai ir ne pagrindinėje būstinėje dirbantys kompanijų žmonės pasijuto stipresne komandos ir kompanijos dalimi“, – pasakoja PVPA vadovė. Anot pašnekovės, reikia ieškoti būdų, kaip tokio įtraukties efekto neprarasti įsitvirtinus naujiems komandos bendravimo modeliams.

Sprendimų paieškai reikia inicijuoti diskusijas

Komandiškumo jausmo susigrąžinti neįmanoma, jei komanda pati to nenori. I. Kontrimienė atkreipia dėmesį, kad sprendimų svarbu ieškoti kiekvienai komandai individualiai, nes jas sudaro skirtingi žmonės su skirtingais poreikiais ir universalaus recepto nėra. „Komanda turi skirti laiko tai apkalbėti. Svarbūs klausimai – kaip norime dirbti, ar reikia gyvo bendravimo, kiek reikia gyvų susitikimų ir kokių? Svarbu kalbėtis“, – pabrėžia I. Kontrimienė.

PVPA direktorė pažymi, kad stiprinant komandiškumo jausmą, reikėtų pasitelkti priemones, kurios skatina bendravimą ne vien apie darbą. „Reikia pokalbių ir apie tai, kaip jaučiasi komandos nariai, kuo gyvena. Tačiau svarbu nepamiršti ir aiškiai kalbėti apie bendrus komandos tikslus, kartu parodant, kad tikslų siekiame, tačiau tai darome žmogiškai, atsižvelgdami į vieni kitų poreikius“, – atkreipia dėmesį A. Bytautienė.

Pasak verslo konsultantės I. Kontrimienės, dabar daug įmonių susiduria su „dramblio kambaryje“ efektu: dalis darbuotojų jaučiasi nesmagiai, nepatogiai, bet nedrįsta apie tai kalbėti, todėl svarbu sudaryti sąlygas atviram, betarpiškam bendravimui. „Nuo to, kaip žmogus jaučiasi, priklauso, kiek ilgai norės toliau būti šiame darbe. Inicijavus diskusijas, identifikavus problemas, metas galvoti, kaip jas išspręsti. Ieškoti bendrų idėjų, bendro vardiklio“, – pataria I. Kontrimienė.

Patarimai, kaip stiprinti komandiškumo jausmą:

1. Sudaryti sąlygas sprendimo ieškoti pačiai komandai. Inicijuokite komandos formavimo renginį, kuriame pagrindinis klausimas – kaip formuoti komandiškumą. Tokiu būdu ne primesite komandai sprendimus, o leisite jiems patiems įsigilinti ir pajausti, kodėl tai problema. Taip komanda pati suras atsakymus, kuriuos vėliau norėtųsi įgyvendinti.

2. Kurti psichologiškai saugią aplinką. „Google“ projekto „Aristotle“ duomenimis, psichologinis saugumas – svarbiausia efektyvios komandos savybė. Ar darbuotojai turi galimybę išsakyti savo idėjas ir nuomonę be baimės būti sukritikuoti ir nuvertinti? Sukurkite saugią erdvę, kurioje neformalūs pokalbiai apie darbuotojams reikšmingus klausimus vyktų nuolat.

3. Kalbėkitės apie komandos augimą ir bendrą tikslą, prasmę. Darbo prasmingumas – vienas svarbiausių motyvacijos kriterijų. Išorinė motyvacija, kaip atlyginimas, priedai, gyvybės draudimas ir panašiai, nėra tokie reikšmingi, kaip savirealizacijos, asmeninio tobulėjimo galimybės ir prasmingumo jausmas.