aA
Trumpa pertraukėlė darbo metu – kaip gaivaus oro gurkšnis: padeda nurimti, susikaupti, atkurti emocinę pusiausvyrą. Tačiau kai kurie vadovai mano, kad pertraukos – laiko švaistymas, o geriausi darbuotojai dirba nepertraukiamai. Kaip yra iš tikrųjų?
Parodykite šį straipsnį savo bosui: paaiškino, kodėl pertraukėlės darbe tiesiog būtinos
© Shutterstock

Stresas ir nuovargis darbo vietoje – daugumai pažįstamas derinys, kurio išvengti norėtų kiekvienas dirbantysis. Tarptautinės personalo valdymo ir atrankų kompanijos „Soprana Personnel International“ vadovė Diana Blažaitienė sako, kad yra labai paprastas, bet efektyvus sprendimas šiai problemai spręsti – nuolatinės 5–10 minučių pertraukėlės.

„Trumpos pertraukėlės darbe nėra laiko švaistymas, atvirkščiai – padidina darbingumą, padeda pailsėti protui ir lengviau rasti geresnius sprendimus, efektyviau įveikti stresą. Darbdavių keliami reikalavimai aukšti, todėl darbuotojams reikia pakankamai motyvacijos ir sugebėjimo išnaudoti visą savo potencialą“, – teigia personalo atrankų ekspertė.

Kolegos
Kolegos
© Shutterstock nuotr.

Tiek mokslininkai, tiek ekspertai sutaria, kad aukščiausių rezultatų pasiekia tos įmonės, kuriose mikroklimatas ir darbo sąlygos yra geriausios. Žmogus yra sukurtas dirbti efektyviai, bet ne nenutrūkstamai. Tikėtina, kad dirbdamas be pertraukų net ir geriausias darbuotojas kada nors išsikvėps dėl nuolatinio nuovargio.

Reikia „įkrauti savo baterijas“

Trumpos pertraukėlės padeda efektyviai organizuoti darbo procesą. Griežtai nusistačius kiek laiko dirbę ar kiek darbų padarę turėsite pertraukėlę, dirbsite produktyviau ir būsite motyvuoti darbus atlikti greičiau. Naudojant tokį metodą komandos dirba efektyviau, nes mažiau laiko yra nuoboduliui ar antraeiliams dalykams, o tai padeda palaikyti griežtą discipliną ir siekti geresnių rezultatų.

„Tam tikru momentu darbuotojai turi nustoti dirbti, kad „įkrautų savo baterijas“. Trumpos pertraukėlės darbo dienos metu gali padidinti protinius resursus, tokius, kaip dėmesingumas, atidumas, atsakingumas, kurie yra būtini siekiant užtikrinti gerą darbo kokybę“, – teigia D. Blažaitienė.

Darydami pertraukas turite daugiau laiko apgalvoti savo tikslus ir darbo strategiją. Galite įvertinti tai, kas jau padaryta ir ar dirbate geriausiai kaip galite. Jei ne – galite keisti darbo eigą ar procesą. Net ir trumpas poilsis padeda pamatyti dalykus „naujomis akimis“, todėl po pertraukos daug lengviau rasti atsakymus ir sprendimus į iškilusius klausimus.

Diana Blažaitienė
Diana Blažaitienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Net ir trumpa pertrauka pagerina produktyvumą. Vos dešimčiai minučių atsitraukus nuo darbo, galva spėja „persikrauti“ ir pailsėti. Tačiau ekspertė įspėja, kad norint, kad pertrauka būtų efektyvi, reikia tinkamai ją suplanuoti. „Nereikėtų pertraukos metu kalbėti apie darbo problemas, kurios jums kelia stresą ir nepasitenkinimą. Tokiu metu smegenys tik dar labiau pervargsta ir visiškai nepailsi. Darbuotojas atsiduria užburtame trikampyje – naudoja savo pertrauką nuo darbo, pakalbėti apie darbą“, – pataria D. Blažaitienė.

Pertrauka ir kūnui, ir sielai

Papildomų ir specialių pertraukų tikslas – išsaugoti darbuotojų darbingumą, gerinti darbo našumą ir kokybę, apsaugoti darbuotojus nuo pervargimo, kad būtų išvengta profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe. Privalomos ir papildomos pertraukos visiems darbuotojams yra numatytos ir Darbo kodekse, tačiau tikrai ne visi darbdaviai paiso tokių reikalavimų.

Pertrauka reikalinga ne tik galvai, bet ir kūnui. Šis punktas ypač svarbus biuruose dirbantiems darbuotojams. Nuo sėdėjimo vienoje vietoje ir mažo judrumo labiausiai kenčia stuburas ir kaklas, o nuo žiūrėjimo į kompiuterį – akys. Tad ekspertė rekomenduoja atsikelti pasivaikščioti ar net prasimankštinti, kad išvengtumėte stuburo skausmų ar kitų ligų ateityje.

Atsitraukus nuo darbo bent kelioms minutėms, sumažėja stresas ir padidėja budrumas. Išėjimas į lauką, perėjimas į kitą kambarį ar bet koks kitas aplinkos pakeitimas automatiškai atitraukia mintis nuo darbo. Pagal galimybes ekspertė rekomenduoja pajudėti ir suaktyvinti kraujotaką ir taip pakelti energijos lygį kūne. Galima pamedituoti, tačiau paprasčiausiai būdas – pabendrauti su kolegomis kitose nei dirbate erdvėse.

Parodykite šį straipsnį savo bosui: paaiškino, kodėl pertraukėlės darbe tiesiog būtinos
© Corbis / Scanpix

Ekspertė pataria komandų ar įmonių vadovams skatinti savo darbuotojus daryti pertraukėles. Tokiu būdu bus palaikoma ne tik gera atmosfera darbo vietoje, bet ir darbuotojai bus laimingesni, sveikesni bei produktyvesni.

Sumažėja streso hormono kiekis

Dianai Blažaitienei pritaria „OfficeGym“ vadovas, sporto ir sveikatingumo treneris Deividas Vaškelis, organizuojantis mankštas biuruose.

Parodykite šį straipsnį savo bosui: paaiškino, kodėl pertraukėlės darbe tiesiog būtinos
© Organizatorių nuotr.

„Paprastas sprendimas neužsisėdėti – trumpos, 10–15 min. fizinio aktyvumo pertraukėlės kelis kartus per dieną. Jos veikia netgi efektyviau nei valandos trukmės treniruotė po 8 sėdimo darbo valandų, juolab, palaiko aktyvų cukraus įsisavinimą visos dienos metu“, – sako D. Vaškelis.

„OfficeGym“ kineziterapeutas Edvinas Brasas dirbantiems sėdimą darbą prie kompiuterio pataria bent kartą per pusvalandį atsistoti nuo kėdės, prasukti klubus, pratempti sustingusius raumenis ir toliau tęsti darbus: „Mūsų kūnui reikalinga „persijungti“ iš ramios būsenos į dinaminę, todėl trumpos mankštos nauda yra didžiulė. Suaktyvėja kraujotaka, smegenys gauna daugiau deguonies, gerokai sumažėja streso hormono kortizolio kiekis“.

Edvinas Brasas
Edvinas Brasas
© Asmeninio albumo nuotr.

Vakarų kompanijose įprasta organizuoti trumpas, grupines treniruotes. Lietuvoje šis vis dar fenomenas įsigali pamažu, pirmiausia didesnėse ar užsienio kapitalo įmonių. „Personalo vadovai tokias mankštas netgi laiko vienu iš veiksmingiausių komandos formavimo (angl. team building) būdų. Visi įsikrauna teigiamų emocijų, trumpam atitrūksta nuo darbų ir turi bendrą, malonią patirtį“, – sako D. Vaškelis.

Deividas Vaškelis
Deividas Vaškelis
© Asmeninio albumo nuotr.

Tokių mankštų atsiradimas daugeliu atveju siejamas su kompanijos vertybėmis. Suprasdami, kad pagrindinę vertę kuria žmonės, jie negaili resursų, kad pagerintų savo darbuotojų emocinę ir fizinę sveikatą. E. Brasas pastebi, kad IT sektorius pirmauja pagal tokių paslaugų užsakymus.

„Kai kurių sričių specialistai, kaip IT, daugiau laiko leidžia prie kompiuterio nei kitų profesijų atstovai. Nuolatinis sėdėjimas ir įtampa, akivaizdžiai daro įtaką laikysenai, prastėja sveikatos rodikliai. Didelės kompanijos į tai reaguodamos organizuoja mankštas savo darbuotojams, šviečia apie jų teikiamą naudą“, – sako E. Brasas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
2.9000

Patarė, į ką atsižvelgti renkantis darbdavį: vien mokamas atlyginimas – dar ne viskas (8)

Renkantis darbą privačiame sektoriuje, kas antras Lietuvos gyventojas prioritetą teikia įmonėms,...

Pagalba verslui: informacija apie profesinių mokyklų tinklą ir jų teikiamas paslaugas – vienoje vietoje (1)

Profesinio mokymo sistemos teikiamų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių atitikties klausimas...

Diana Nausėdienė: žmonės su negalia gali būti naudingi darbo rinkoje, mokytis, dirbti ir užsidirbti (24)

Penktadienį Diana Nausėdienė lankėsi Mažeikiuose įsikūrusiose specialiosiose dirbtuvėse...

Verslas konstatuoja: buvę privalumai tampa minusais – mažėja pasitenkinimas darbu, sudėtingiau megzti darbinius santykius

Virtualių susitikimų platformos pandeminiu laikotarpiu tapo pagrindiniu įrankiu, leidžiančiu...

Netikėti tyrimo rezultatai: atskleidė, kokiam darbdaviui lojalesni darbuotojai (9)

Tyrimas skirtas personalo srities darbuotojams geriau suprasti vyraujančias darbo rinkos...

Top naujienos

Ekspertai apie „bandomąjį projektą“ Vokietijos mieste: tai tik pradžia, būkit pasiruošę (120)

Žinia, jog Vokietijos katalikybės sostine laikomame Kelne nuo šiol aidės muedzino šauksmas,...

Po lietuviškomis etiketėmis – baltarusiškas alus: tokių prekių pirkimą vadina karo finansavimu mūsų lėšomis (108)

Socialiniuose tinkluose gyventojai ėmė piktintis tuo, kad parduotuvių lentynose parduodamas...

Savaitę užbaigsime rudeniška dargana: saulės nesitikėkite

Šiandien išliksime šiauriau Lietuvos slenkančio ciklono įtakoje. Vyraus debesuotas su...

Vaidas Mikaitis | D+

Europos šalis, kurią prisijungti atsisakė net SSRS: dabar ji mėgstama dėl pigaus alkoholio ir sekso (8)

Lietuvai įstojus į ES, ilgą laiką buvo akcentuojama, kad štai mes, periodiškai apsikeisdami su...

Su siaubu prisimena slaptas orgijas prie Vilniaus: jis man vis kartojo „ateisi išpažinties pas kunigėlį“ (63)

Iš vieno Aukštaitijos kaimo į Vilnių su draugu atvykęs penkiolikmetis jaunuolis tikėjosi, kad...

Julija Leimonė | D+

Kauno elito šėlionės „Metropolyje“ perspjautų ir šias dienas: nesibaigiantys baliai su pusnuogėmis šokėjomis – tik viena iš detalių

1899-ieji, Kaunas . Tarp Rusijos ir Vokietijos imperijų bręsta įtampa, vėliau išvirsianti į...

Lietuvoje skursta kas penktas: palygino, kiek gauna 20 tūkst. turtingiausių ir didžioji dauguma (587)

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie...

ES kova su narkotikų platintojais: kai kurios nusikaltėlių veikimo schemos darosi vis aiškesnės (52)

Nei pandemija, nei buvusios krizės ne tik nesutrukdė organizuoto nusikalstamo grupuotėms vykdyti...

„Šok su žvaigžde“ eteryje – dramatiška kova dėl išlikimo ir netikėtumas: aikštelę paliko pirmoji pora (62)

Šeštadienio vakarą su žiūrovais vėl sveikinosi pasaulį ir Lietuvą užbūręs projektas „...

Aprašė ypatingą naktį motelyje: išvesk mane iš doros kelio (18)

Noriu vesti tave iš proto. Vilkėti raudoną suknelę ir tapti deginančia lava, naikinančia visas...