Viena didžiausių bėdų, kai darbe žmonės patiria psichologinį smurtą, yra baimė apie tai kalbėti. Kita bėda – kolegų „nesikišimas“, nes „nesinori veltis“. Kai mes tylime, uždegame žalią šviesą smurtautojui toliau tęsti smurtavimą.

Kitas svarbus momentas – nemokame stabdyti, nežinome, ką ir kaip pasakyti tam ar tiems kolegoms, kuris nekalba, šaiposi („tipo juokauja“) arba tiesiogiai smurtauja.

Kodėl taip vyksta? Kodėl psichologinis smurtas egzistuoja? Priežasčių yra daug. Tai gali būti baimė pasipriešinti, kad „tik nebūtų blogiau“, nemokėjimas pasakyti „STOP“ ir apginti save ar kitą asmenį; galvojimas, kad tai savaime praeis. Taip pat gali turėti įtakos noras išvengti konflikto, nepasitikėjimas savimi ir jausmas, kad esi prastesnis (-ė) ir t.t., t.t.
Vega Dikčienė

Psichologinis smurtas – tai patyčios, nekalbėjimas, priekabiavimas, pašaipa, grasinimai, rėkimas, kvailinimas, gąsdinimai, nepagrįsti kaltinimai ir t.t. Psichologinis smurtas gali būti vienkartinis ar labai trumpalaikis veiksmas, kuris yra labai nemalonus ir nepagrįstas elgesys kito žmogaus atžvilgiu.

Mobingas – tai laike išsitęsęs, pasikartojantis psichologinis smurtavimas. Viskas prasideda nuo psichologinio smurto ir jei jis nestabdomas, gali užsitęsti. Kaip taisyklė, smurtautojas ieško sau šalininkų, prie jo gali prisijungti kiti asmenys. Tada smurtauja jau ne vienas asmuo, o visa grupė. Atkreipkite dėmesį: jei kolegos mato, kad jų kolega patiria psichologinį smurtą ar mobingą ir nieko nesako arba ramina sakydami „nekreipk dėmesio“, „duok durniui kelią“ ir pan., tai dar labiau sustiprina patiriančio smurtą žmogaus kančias.

Kaip stabdyti psichologinį smurtą ir mobingą? Atsakant į šį klausimą, visų pirma, reikia suprasti, kad pasipriešinti smurtautojui nėra lengva ir tam reikalingi įgūdžiai. Nepakanka atsakyti tuo pačiu arba pasiduoti, nors tokį mūsų elgesį dažniausia padiktuoja mūsų senosios žinduolio smegenys. Jose yra užprogramuotos trys automatinės, neapgalvotos gynybinės reakcijos: pulti, bėgti arba sustingti. Tai tiktų jei gyventume laukinėje gamtoje tarp gyvūnų, bet žmonių aplinkoje, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, mažai kuo padeda. Žmogus turi turėti daugiau gebėjimų apginti save.

Visų pirma, atminkime, kad neturėtume tylėti ir laukti, kol smurtautojas pats susipras. Žinoma, nuo pat pirmo nesusipratimo ar emocinio pliūpsnio nemanau, kad verta kreiptis į teismą ar informuoti vadovą – pradžioje galime kolegai asmeniškai pasakyti, kad tai, ką jis sako ar daro, sukelia jums nemalonius jausmus ir nepadeda bendradarbiauti, todėl jūs kviečiate bendrauti be asmeninių užgauliojimu ir spręsti problemą diskutuojant. O jei tai nepadeda (kaip sako mano klientai, dažniausiai tai neveikia ir dar labiau susistiprina smurtavimą), galime:

* Vadovaujantis taisykle, kad bet koks smurtas turi būti nutrauktas tuo metu, kai jis vyksta – aiškiai sakyti STOP. Kartais užtenka aiškiai pasakyti STOP, pavyzdžiui, „Sustok, gana, man nemalonu, kai taip elgiesi/ kalbi. Norėčiau pasikalbėti ir išspręsti mūsų nesutarimus kolegiškai (dalykiškai). Kai taip elgiesi, aš jaučiuosi patiriantis (-i) smurtą ir man tai kelia didelę įtampą“.

* Kai neužtenka pasakymo, neužvilkinkite, nes tai pakenks jūsų sveikatai. Fiksuokite smurto apraiškas. Aprašykite faktais, kas vyksta, kada ir kaip vyksta, kas dar dalyvauja ar mato. Kreipkitės pagalbos į tiesioginį vadovą, o jei smurtauja jūsų vadovas – į jo vadovą ar kitą už kompanijos emocinę sveikatą atsakingą asmenį. Paprašykite tarpininkauti sprendžiant šį klausimą. Būkite dalykiškai geranoriški ir venkite asmeninių atsakomųjų užgauliojimų.

* Jei pokalbiai su vadovu nepadeda, o psichologinis smurtas ar mobingas vis tęsiasi – kreipkitės į aukštesnio lygio vadovą.

* Jei tai taip pat nepadeda – kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją ar kitas institucijas, kuruos atsakingos už darbuotojo teisių ginimą.

Pabaigai noriu apibendrinti: nesvarbu kas vyksta ir kaip vyksta, gerbkime žmogų, bet netoleruokime psichologinio smurto. Gebėjimas apsiginti ir apginti kitą asmenį mus darys stipresnius ir mažiau patirsime darbe nereikalingos psichologinės įtampos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją