Linos teigimu, iš tiesų, mes kiekvienas jaučiame, kad savyje turime didesnį potencialą, negu sugebame išreikšti. Ir tai didele dalimi yra ta mūsų varomoji jėga, vis primenanti, kad galime daugiau. Tai taikliai iliustruoja poeto Dean Young citata: „Mumyse gyvena paukščiai, netapkime jų narvais.”
Tęsdama šią mintį, Lina kalba, radus būdą, kaip tuos paukščius išleisti, o ne blokuoti juos savo baimėmis ar atidėliojimais, jie išskris ir parodys visą potencialą.
Pasukus pokyčių keliu, dažnas pasineria į visą virtinę galvą apsukančių klausimų: „kokia ta mano kryptis?”, „ar verta kažką keisti?”, „ar man pavyks?”. Pranešime žiniasklaidai L. Danienė kalba, kad tų minčių niekur vyti nereikia, priešingai – jas priimti.
Paieškų metu dažnai save pernelyg išdaliname bei pradedame tapatintis su pervargimu. Kaip atrasti tą kelią ir užtikrintai juo eiti, kad kelio pabaigoje lauktų tikrieji subrandinti norai? Lina pateikia pavyzdį apie tai, kaip nepasimesti galvoje skambančių balsų gausoje ir pateikia kelis patarimus, kaip į pastaruosius įsiklausius išgirsti savąjį.
Visų pirma, pažvelgti į savo dabartinę darbo vietą. Netgi tuo atveju, jeigu galvoji, kad netenkina nei vieta, nei pati organizacija, nei žmonės. Pažvelgti ir atrasti neišnaudotų galimybių. Tinklalaidėje profesinio augimo konsultantė pasidalina trimis riešutėliais, kurie gali padėti atrasti kelią, suteikiantį antrą šansą.
Taip pat, ji akcentuoja – nors aplinkybės keičiasi, pavyzdžiui, darbo vieta, tačiau mes visada išliekame savimi.
„Tai, kas mums svarbu, kas mus domina, yra mūsų varomoji jėga, kuri veda per gyvenimą. Taigi į kiekvieną naują poziciją mes ateiname, kartu atsinešame visa tai. Mūsų ašis, gebėjimai ir stiprybės nesikeičia. Jie tik auga. Taigi, keisdami veiklą, savo gyvenimą keičiame tik 10 proc.”, – sako L. Danienė.
Taigi, kaip visame tame triukšme išgirst save? Ir kaip išgirdus save imtis vadovaujančios vaidmens? Svarbiausia – nepamiršti, kad visi anksčiau ar vėliau susiduriame su iššūkiais. Tiesa ta, kad visi einame sunkiuoju keliu, kuriame mūsų laukia ne tik smagūs atradimai, bet ir nesėkmės. Todėl labai svarbu tai ne tik priimti, bet ir išmokti paprašyti pagalbos bei patarimo kito tuo pačiu keliu keliaujančio pakeleivio.
„Pakanka nueiti ir su kažkuo pakalbėti. Nereikėtų atsiriboti, kas dažnai nutinka, kai mes pasimetame, „užsisukame”. Vos tik pradedame su kitais kalbėtis, atvirai savo tiesas, tuomet galime labai racionaliai, iš šalies įvertinti, kaip gi yra iš tikrųjų”, – tinklalaidėje kalba L. Danienė.
