„Panašias tendencijas pastebime ir Lietuvoje. Nors siūlomas atlyginimas kandidatui yra svarbiausias, dažnai atrankų metu sulaukiame klausimų apie papildomas naudas. Pasakymas, jog darbuotojams suteikiama galimybė dirbti iš namų, nereiškia, jog darbas ir jo valandos yra lankstūs. Taip pat ir su gerove – nepakanka, kad įmonė deklaruoja ją kaip vertybę. Žmonės nori matyti realius pavyzdžius, kurie rodo, jog įmonei rūpi kiekvieno darbuotojo sveikata bei gerovė“, – pranešime žiniasklaidai teigia personalo sprendimų įmonės „Manpower“ Lietuvos padalinio vadovė Živilė Švežauskienė.

Lūkesčius diktuoja ir sveikas gyvenimo būdas

Net 54% apklaustų darbuotojų sako, kad sveiko maisto pasirinkimas darbe jiems yra svarbus, o emocinė ir fizinė būklė yra prioritetas.

Darbuotojams neužtenka dirbti namuose ant sofos ar turėti kavos aparatą biure. 6 iš 10 apklaustųjų teigia, kad norėtų turėti sporto salę darbe arba gauti sporto klubo abonementą. Vasarą ypač dažnai kompensacija už kurą, ar viešojo transporto bilietus keičia miesto dviračių, ar elektrinių paspirtukų abonementai.

„Ir Lietuvoje pačiupti apelsiną, išgerti vaisių kokteilį, tapo daug populiariau nei pirkti šokoladuką, ar bandelę iš aparato. Iš klientų girdime, jog reguliariai į biurą užsakinėjami vaisiai, organizuojamos komandinių treniruočių sesijos. Vieni šią dalį užpildo „teambuilding“ metu, kiti ieško ilgalaikių sprendimų, pvz.: keliasi į verslo centrus, kurie turi sportui skirtas erdves bei dušus“, – pastebi Ž. Švežauskienė.

Anot tyrimo, 25% apklaustųjų nori, kad darbdaviai skirtų dėmesį ir emocinei būklei. Anot Ž. Švežauskienės, apsilankymo pas psichologus, ar kitų specialistų konsultacijų poreikis itin iškilo streso ir perdegimo kontekste. Todėl darbuotojai vis dažniau tikisi, kad šios paslaugos būtų finansuojamos organizacijos, taip siekiant mažinti patiriamą stresą darbe bei užkirsti kelią pervargimui.

Skirtingas lankstumo poreikis

„Kiekvienas lankstumą darbe suvokia individualiai. Kažkam tai darbas iš bet kurio pasaulio taško, kitam darbas bet kuriuo paros metu. Hibridinis ir nuotolinis darbas tapo norma, į kurią darbdaviai privalo atsižvelgti labiau nei bet kada anksčiau“, – teigia „Manpower“ Lietuvoje vadovė.

Tyrimo rezultatai rodo, kad labiausiai – net 64% – darbuotojai už tą patį atlygį norėtų pereiti prie keturių dienų darbo savaitės. 45% apklaustųjų nurodė, jog jiems svarbu pasirinkti savo darbo pradžios ir pabaigos laiką. Siekiant geresnio darbo ir poilsio balanso sutrumpintą darbo savaitę už mažesnį atlyginimą sutiktų dirbti 18% apklaustųjų. O darbo vietą (biurą ar namus) pagal savo kasdienius poreikius norėtų rinktis 35% darbuotojų.

„Jau kelis metus iš eilės stebime, kaip įmonės planuoja pereiti prie keturių dienų darbo savaitės. Tačiau daugumai nepavyksta realizuoti šios idėjos. Reikia laipsniško pasiruošimo, kuriant naujus, sveikus įpročius svarbiausiose srityse. Mūsų ilgametė patirtis rodo, jog drastiški pokyčiai stipriai atsiliepia darbuotojų savijautai. Viena dažniausiai daromų klaidų – organizacijos neišsiaiškina lankstumo modelio poreikio“, – pabrėžia Ž. Švežauskienė.
Ž. Švežauskienė

Ji pataria, pirmiausia atlikti vidinį tyrimą, kuris parodytų, ar tikrai 4 darbo dienų modelis yra toks žavus jūsų darbuotojams. Svarbu nepamiršti, jog laikotarpiu, kai susiduriama su rekordiniu darbuotojų trūkumu, organizacijos sugebančios įsiklausyti ir prisitaikyti taps darbo rinkos lyderėmis.

„Jei darbuotojai vis dėlto nori 4 darbo dienų modelio ir gauti tą patį atlyginimą – pradėkite nuo mažų žingsnių. Pavyzdžiui, trumpinkite penktadienių darbo laiką po 1 valandą per mėnesį. Taip pat, bandykite neplanuoti tai dienai jokių susitikimų. Ilgainiui penktadienis taps tuščiu kalendoriaus langu. Svarbiausia neperspausti ir neskubėti – tokie pokyčiai reikalauja laiko ir disciplinos“, – pataria Ž. Švežauskienė.

Šiais metais „ManpowerGroup“ kartu su pirmaujančia elgsenos pokyčių technologijų įmone „Thrive“ ištyrė daugiau nei 5000 įmonių, skambučių centrų darbuotojų bei darbo ieškančių asmenų penkiose šalyse – Australijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Tyrimo tikslas – sužinoti, ko trokšta darbuotojai ir padėti darbdaviams įžvalgas paversti veiksmais, kad organizacijos ir asmenys būtų pasiruošę sėkmingai veikti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)