Kaip teigia KTU Mechatronikos instituto Biomechatronikos laboratorijos vadovas Aurelijus Domeika, nors darbdaviai jau seniai stengiasi užtikrinti sveikesnę darbo aplinką, paskelbus visuotinį karantiną problemų, susijusių su mūsų sveikata, pradėjo daugėti.

„Karantino laikotarpiu sumažėjo visų mūsų fizinis aktyvumas, todėl padidėjo lėtinių nugaros ir sąnarių susirgimų skaičius. Nors karantinas laikinas, pasaulyje tokia situacija yra susijusi su išaugusiu sėdimojo darbo vietų namuose skaičiumi. Dėl to dalis žmonių judesių tampa monotoniški, sumažėja jų įvairovė, tuo pačiu mažėja ir bendras fizinis aktyvumas“, – pranešime žiniasklaidai sako A. Domeika.

Šioms problemoms spręsti KTU 2022 metais ketina atidaryti fizinių ir technologinių mokslų eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centrą „M-Lab“, kuriame daug dėmesio bus skiriama darbo aplinkai ir žmogaus gerovės bei produktyvumo tyrimams.

Nuo aplinkos priklauso darbo rezultatai

Tyrimai rodo, jog sėdimas darbas, jei žmogus nėra pakankamai fiziškai aktyvus, gali sukelti sveikatos problemų. „Eurobarometro“ duomenimis, 46 proc. europiečių teigia, kad nėra fiziškai aktyvūs, o 14 proc. sportuoja retai.

„Pastaruoju metu nemažai Lietuvos įmonių pradėjo rūpintis darbuotojų sveikata – jiems yra kuriamos ergonomiškos darbo vietos, skatinamas fizinis aktyvumas. Taip pat raginama atsisakyti žalingų įpročių, koreguoti mitybos įpročius“, – teigia A. Domeika.

Vienoje iš 9 „M-Lab“ centro laboratorijų – DAIGAS LAB – bus kuriama įranga, kuri padės stebėti žmonių sveikatą. Pagrindinė vizija – kurti įrangą ir priemones, kurios užtikrins sveikesnę darbo erdvę, sumažins lėtinių ligų riziką ir didins darbo produktyvumą.

„Tokia įranga galėtų būti naudojama namuose ar biure dirbant nuotoliniu būdu. Laboratorijoje kursime ne tik stebėsenos, bet ir traumų, lėtinių ligų profilaktikos išmaniąsias technologijas, kurios padės užtikrinti asmenų sveikesnę darbo erdvę ir padidinti jų fizinį aktyvumą bei pagerinti gyvenimo kokybę“, – sako mokslininkas.

„Skandinavijos šalyse daug dėmesio ir lėšų skiriama sveikai darbo aplinkai. Naudojamos ergonomiškesnės darbo priemonės, rūpinamasi darbuotojų sveikata ir sveikatos stiprinimo darbo vietoje. Gera darbuotojų sveikata yra susijusi su daugeliu veiksnių: emocine būsena, pasitenkinimu darbu, ergonominėmis darbo sąlygomis. Aplinka, kuri mus supa darbo metu daro labai didelę įtaką ne tik rezultatams, produktyvumui, bet ir bendram darbuotojo pasitenkinimui“, – pasakoja A. Domeika.

Retas turi geras darbo sąlygas namuose

Ateityje nuotolinių priemonių, kurios leistų užtikrinti sveikesnę darbo aplinką, poreikis augs, todėl svarbu atliepti šiuos poreikius.

„Aš manau, kad ateityje atsiras daugiau darbdavių, kurie skatins darbuotojus iš dalies dirbti nuotoliniu būdu, nes kai kuriais atvejais rezultatas nuo to nenukenčia, be to, nuotolinis darbas gali būti ir viena iš motyvacinių priemonių. Tačiau, mano nuomone, turėtų būti sudarytos sąlygos darbuotojui prireikus atvykti ir į darbo vietą“, – sako pašnekovas.

Vis dėlto, A. Domeika pastebi, kad namų erdvė retai pritaikyta nuolatiniam darbui. Pasak jo, pandemijos metu išryškėjusios problemos šiek tiek pakoregavo planuojamas veiklas „M-Lab“ laboratorijų centre veiksiančioje „Daigas LAB” laboratorijoje, tad dalis laboratorijoje planuojamų tyrimų bus nukreipti ne tik į darbo aplinkos gerinimą biure, bet ir namuose.

„Bus atliekami biomechaniniai, fiziologiniai tyrimai, pavyzdžiui, įvairių judesių ir laikysenos analizė, sveikatingumo tyrimai, raumenų ir smegenų aktyvumo tyrimai. Jie bus skirti nustatyti sąsajas tarp fizinės savijautos ir darbingumo bei padėti žmonėms, dirbantiems ir biuruose, ir nuotoliniu būdu, sumažinti lėtinių ligų išsivystymo ar traumų riziką“, – paaiškina A. Domeika.

Laboratorijoje atliekamų tyrimų rezultatai leis ištirti skirtingas žmogaus reakcijas į skirtingą aplinką ar priemones.

Motyvuoja renkantis darbą

Anot A. Domeikos, vis dažniau naujai statomuose biuruose galima rasti laisvalaikio, maitinimosi ar poilsio zonas, o tai tiesiogiai prisideda prie geresnės darbuotojo sveikatos ir psichologinės savijautos.

„Kai žmogus darbo vietoje gali surasti viską, ko jam gali prireikti darbo dienos metu, jis jausis geriau. Aš manau, kad tokia aplinka tikrai teigiamai veikia darbo kokybę. Pavyzdžiui, esu girdėjęs atsiliepimų iš IT srities specialistų – norėdami pritraukti puikius darbuotojus darbdaviai stengiasi sudominti ne tik dideliu atlyginimu, bet ir motyvuoti sukuriant jaukią ir sveikatai palankią darbo aplinką“, – teigia A. Domeika.

Jis pabrėžia, kad aplinka – dažnas veiksnys, kuris daro įtaką darbovietės pasirinkimui: „Tikrai ne tik darbo užmokestis lemia darbo vietos pasirinkimą – aplinka turi būti jauki ir sveikatai palanki“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (39)