Mokėti praktiką atliekantiems jaunuoliams ar ne – išsakė svarius argumentus

Praktika įmonėje – ne tik vienas efektyviausių būdų pirmosios darbo patirties ieškantiems jauniems žmonėms pažinti verslą iš vidaus, bet ir proga įmonėms pačioms sudominti bei išsiugdyti lojalius talentus. Radvilė Kalnaitė, „Nestlé Professional“ Komercijos vadovė Baltijos šalims, karjerą didžiausioje pasaulyje maisto ir gėrimų bendrovėje pradėjo nuo praktikos. Specialistė dalinasi patarimais, kaip įmonės gali atskleisti potencialių specialistų stipriąsias puses ir pažadinti jų norą tobulėti.

Nors daugelyje universitetų praktikos programa yra privaloma, vis daugiau studijas baigiančių būsimų specialistų patirties versle ieško patys. Konsultavimo platforma „Tallo“ 2021 m. apklausė 2400 mokyklas ir universitetus baigiančių jaunuolių. Surinkti duomenys rodo, kad net 92 proc. jų turi susidėlioję karjeros planą, ir pagrindinių įgūdžių – gebėjimą kritiškai mąstyti, analizuoti, spręsti problemas, kokybiškai ir rezultatyviai bendrauti – tikisi įgyti ne universitete, o darbovietėje.

„Praktika leidžia geriau pažinti save, suprasti, kokios sritys labiausiai traukia, kas įdomu, kokios asmeninės savybės yra stipriosios ir kokias reikia patobulinti. Taip pat tai puiki galimybė iš arčiau susipažinti ir su pačia įmone, nes karjeroje svarbi ne tik užimama pozicija, bet ir įmonės vertybės, vizija bei organizacinė kultūra”, – teigia R. Kalnaitė.

Jos profesinė karjera prasidėjo dar studijuojant, tuomet R. Kalnaitė įsidarbino rinkodaros vadybininke didžiausioje Lietuvoje sėdmaišių gaminimo įmonėje „Pušku Pušku“.

„2016 metais ISM vadybos ir ekonomikos universitete tuomet studijavau Tarptautinį verslą ir komunikaciją, norėjau įgyti patirties tarptautinėje įmonėje, todėl pati susisiekiau su „Nestlé“ Personalo komanda, kuri vėliau mane pakvietė interviu praktikai „Nestlé Professional“ skyriuje. Tuo metu nežinojau, bet praktika šioje įmonėje – yra iniciatyvos „Jaunimo aljansas“ (angl. „Alliance for YOUth“), padedančios jauniems žmonėms įsilieti į profesionalų gretas, dalis“, – pasakoja R. Kalnaitė.

Kodėl būtinas noras augti

Atlikusi praktiką, R. Kalnaitė įmonėje tapo pardavimo įrangos bei skaitmeninės rinkodaros specialiste, jai teko giliau nerti į jau pažįstamą skaitmeninę rinkodarą ir tuo pat metu susipažinti su viena iš bendrovės veiklos sričių – kavos aparatų segmentu.

„Mokiausi programuoti įrangą, įsigilinau į kavos aparatų techninius aspektus, analizavau duomenis. Buvo labai įdomu iš analizės duomenų daryti išvadas bei teikti pasiūlymus, kaip efektyviau naudoti kavos aparatus ir kaip efektyvinti techninio serviso atliekamus darbus. Vėliau supratau, kad ateityje norėčiau iššūkio, susijusio su verslo valdymu. Žinojau, kad kone visi vadovai turi pardavimų patirties, todėl, norėdama jos įgyti, priėmiau sprendimą pakeisti darbovietę – tapau „Sony Mobile Communications“ rinkodaros ir pardavimų vadove Lietuvoje bei Latvijoje“, – apie motyvuotą karjeros vingį pasakoja R. Kalnaitė.

Sukaupusi naujos patirties, ji sulaukė skambučio iš buvusios „Nestlé“ – kolegos pasiūlė dalyvauti konkurse į komercijos vadovės poziciją.

„Atrankos procesas buvo ilgas, tačiau aš jau turėjau ne vien patirties, bet ir žinių, kaip kurti bei išlaikyti santykius su verslo partneriais, kaip motyvuotai parduoti. Sudalyvavusi trijuose skirtingo lygio interviu ir atlikusi keletą išsamių testų gavau dabartinę komercijos vadovės poziciją“, – kalba R. Kalnaitė.

Pašnekovės patirtis rodo, kad praktikantui, kuris tikisi prisijungti prie bendrovės ilgam, pirmiausia svarbios ne konkrečios žinios, o požiūris ir iniciatyva.

„Techninės žinios, pavyzdžiui, apie produktus, industriją, kurioje veikia įmonė, ar pačią bendrovę yra lengvoji dalis. Tinkamą praktikanto motyvaciją vadinu „augimo mąstymu“, kai žmogus žino, jog gali nuolatos tobulėti: trokšta įgyti kuo daugiau patirties, sugeria informaciją ir pritaiko žinias praktikoje. Jeigu esi linkęs padėti kitiems, rodyti iniciatyvą, o dar turi minčių kaip pagerinti procesus įmonėje – tampi svajonių darbuotoju“, – teigia R. Kalnaitė.

Talentų ugdymas – ne prabanga

Šiandien didžiosios įmonės praktikantus kviečia į apmokamą praktiką, tačiau klaidinga laikytis nuostatos, jog jaunųjų talentų ugdymas įmonei yra brangiai kainuojantis malonumas, tai – būtinybė. Pasak R. Kalnaitės, geriausius talentus, kurie prisideda prie ilgalaikių pokyčių komandoje, prisitraukia tie vadovai, kurie nebijo jais pasitikėti ir yra atviri praktikanto patirčiai ir poreikiams.

„Abipusis pasitikėjimas, gebėjimas padėti praktikantui augti, suteikti kaip įmanoma daugiau žinių praktikos metu, yra svarbiausi geros praktikos elementai. Jaunuosius talentus įkvepia tokie vadovai, kurie išdrįsta įtraukti praktikantus į didesnius projektus ir suteikia jiems daugiau atsakomybės. Iš patirties žinau, kad geras praktikos vadovas yra toks, kuris skatina, palaiko, duoda įgyvendinamų iššūkių, visada skatina tobulėti. Tuo pačiu labai svarbus jo palaikymas, ypač tada, kai netyčia suklysti – juk gavai vertingos patirties“, – vardija R. Kalnaitė.

Pasak jos, vadovas turi gebėti aiškiai išsakyti tikslus, o tada – leisti darbuotojui pačiam pasirinkti būdą, kaip to tikslo siekti.

„Geriau užduoti klausimus, o ne siūlyti atsakymus. Galbūt kartais tai reiškia, kad pasirinktos priemonės nebus teisingos, tačiau patirtis specialistui padės suprasti, kodėl tam tikra strategija neveikia. Ugdant jaunesnius darbuotojus itin svarbu būti kantriems ir priminti sau, kad tai – pirmieji ugdytinio žingsniai. Praktikantai dažniausiai neturi patirties, jiems ypač trūksta minkštųjų įgūdžių, todėl mokymų metodus reikia pritaikyti pagal jų lygį, duoti jiems daugiau laiko, pasakoti plačiau ir išsamiau, nei kitiems darbuotojams“, – pataria specialistė.

Pašnekovė pastebi, jog praktikos vadovas turėtų pateikti daug atsiliepimų jaunesniems darbuotojams, nes jiems be galo svarbu gauti grįžtamąjį ryšį. Geri atsiliepimai skatina dėti daugiau pastangų.

Mokyti savo pavyzdžiu

R. Kalnaitė sako, kad jaunuosius talentus labiausiai motyvuoja būtent įmonės vertybės ir prasmė. Jeigu įmonėje komandos atmosfera gera, tačiau asmeninės praktikanto vertybės nesutampa su bendrovės vertybėmis, jis tikrai neliks tokioje organizacijoje.

„Mes „Nestlé“ turime posakį – mokyti savo pavyzdžiu. Tai taip įprasta mūsų organizacijos kultūroje, kad dažnai net neįvardiname, kaip neišskirtinumo. Požiūris, kad vadovauti reikia ne deleguojant užduotis, o motyvuojant savo pavyzdžiu, yra labai įkvepiantis ir veiksmingas“, – teigia R. Kalnaitė.