Kita pandemijos pusė – darbo vietos be ribų: kodėl darbdaviai neturi bijoti darbostogų?

Pandemija užvėrė duris, bet atvėrė langus. Darbdaviai Lietuvoje sutinka, jog šis posakis puikiai iliustruoja tai, kaip per pastaruosius metus pasikeitė darbo organizavimas. Jei karantino metu ofisų durys daug kur ilgą laiką buvo užrakintos ir dauguma įsitaisė namuose, tai šiandien, dėl pakitusių darbuotojų įpročių ir paties darbdavių požiūrio, darbo vietos neturi sienų.

Todėl jau nieko nestebina, kad darbuotojai vis dažniau leidžiasi į darbostogas (angl. workation), o verslas džiaugiasi jų duodamais dividendais: išaugusia kolegų motyvacija, produktyvumu ir netgi lojalumu įmonei. Anot ekspertų, darbostogų tendencija ateityje tik dar labiau ryškės.

Sprendimas kilusiam galvosūkiui

Verslo konsultantės, bendrovės „Triple O Consulting“ vadovės Justės Pakėnaitės-Dailydkės teigimu, pasaulinė pandemija tapo visiškai nauja patirtimi ir lietuviams, iš esmės pakeitusi darbo organizavimą. Pasak jos, iki tol retas darbuotojas turėjo privilegiją tuo pačiu metu dirbti ir keliauti. Tačiau šiandien pandemija darbo rinką transformavo ir tokia praktika jau tampa įprasta.

„Naujo suvokimo darbostogas savo darbuotojams siūlo IT sektorius, reklamos agentūros, teisininkų kontoros. Ši darbo organizavimo praktika išpopuliarėjo dar iki pandemijos, tačiau ji buvo organizuojama kitaip. Įprastai darbdavys pats parinkdavo kelionės kryptį, pasirūpindavo visomis išvykos išlaidomis. Tokios tradicinės darbostogos vis dar vyksta, negalima sakyti, kad verslas jų nebeorganizuoja. Tačiau dabar darbuotojai turi alternatyvų. Jie patys gali laisvai nuspręsti, iš kurios pasaulio vietos nori darbuotis. Be to, darbostogų išlaidas įprastai darbuotojai šiuo metu dengia patys, todėl belieka tik su darbdaviu suderinti tokios išvykos laikotarpį bei kitus formalumus“, – pažymi J. Pakėnaitė-Dailydkė.

Anot J. Pakėnaitės-Dailydkės, darbostogų formato pasikeitimui neabejotinai didžiausią įtaką padarė pandemija, su savimi atsinešusi tiek naujų galimybių, tiek ir iššūkių. „Žvelgiant iš vienos pusės, karantinas darbuotojams suteikė daugiau laisvės. Jie patys galėjo derinti darbą iš namų ir poilsį, o tai įprastą darbinę kasdienybę nušvietė visai kitomis spalvomis. Tiesa, kartu su tuo kilo ir iššūkių, kadangi tapo sunkiau išlaikyti motyvaciją dirbti ne biure, kuris išties įpareigoja. Todėl darbdaviams kilo nemenkas galvosūkis: kaip išlaikyti darbo efektyvumą, tačiau to nepadaryti komandos noro vykdyti užduotis sąskaita“, – akcentuoja ji.

Pasitikėjimas lemia lankstumą

Būtent šios aplinkybės ir išeities ieškojimas, anot programinės įrangos kūrimo įmonės „Coherent Solutions“ žmogiškųjų išteklių Lietuvoje vadovės Simonos Kerpiškienės, paskatino atsigręžti į darbostogas.

„Toks lankstus darbo organizavimas, kai galima derinti darbą iš bet kurios vietos ir savo asmeninį laiką, atėjo ir įsitvirtino labai natūraliai. Pandemija parodė, kad galima pasitikėti savo darbuotojais, net kai jų nėra biure. O jeigu tokia suteikiama laisvė dar ir prideda motyvacijos bei turi teigiamos įtakos efektyvumui, belieka tik pasinaudoti šia abipuse nauda. Todėl nereikia stebėtis, jog šiandien Lietuvos verslas darbo organizavimo požiūriu tapo gerokai lankstesnis“, – kalba S. Kerpiškienė.

Tuo pačiu ji atkreipia dėmesį, kad asmeninės darbostogos nėra tik vienas iš nuotolinio darbo variantų. „Tai – galimybė derinti šeimos ir savo laisvą laiką su darbinėmis pareigomis. Darbuotojas turi laisvę rinktis, kur jis jaučiasi produktyviausiai, kokios sąlygos darbui yra priimtiniausios. Tuo tarpu mes kaip darbdavys ugdome pasitikėjimą komanda, todėl suteikiame laisvę planuoti savo laiką, rinktis darbo vietą savarankiškai. Pasinaudodami jomis, darbuotojai dirba efektyviau, yra labiau motyvuoti ir lojalesni, o įmonė sumažina išlaidas biurų išlaikymui“, – apie privalumus kalba S. Kerpiškienė.

Tuo metu J. Pakėnaitė-Dailydkė priduria, kad suteikta didesnė laisvė darbuotojams iš tiesų gali duoti akivaizdžios naudos. Jie, išvykę į darbostogas, jaučiasi labiau atsipalaidavę, laimingesni, patiria mažiau streso, o perdegimo atvejų – retėja: „Keisdami aplinką ir veiklas, pažindami naujas kultūras, darbuotojai plečia akiratį, didina kūrybiškumą, todėl tinkamas bei kryptingas tokių išvykų organizavimas gali atnešti visokeriopą naudą. Taip auga ir komandos įsitraukimas, noras dirbti, o neigiami darbo kasdienybę galintys lydėti veiksniai, savo ruožtu, mažėja“.

Svarbus balansas

S. Kerpiškienė akcentuoja, kad nors darbostogos iš tiesų gali duodi pridėtinę vertę, jas verslas taip pat privalo organizuoti apgalvotai, kad būtų išvengta naujai kylančių rizikų.

„Suteikdami laisvę dirbti iš norimos vietos, turime nepamiršti ir ryšio išlaikymo tarp darbuotojo, jo kolegų bei darbdavio, nes vėliau atkurti jį gali būti itin sudėtinga. Tam tikslui darbdaviai šiandien vis dažniau taiko hibridinį darbą, kai dalį laiko darbuotojas gali dirbti iš norimos vietos, o likusią – iš biuro. Pavyzdžiui, mes darbostogas suteikiame iki 183 kalendorinių dienų per metus. Tokias darbostogas rinktis gali visi darbuotojai nepriklausomai nuo išdirbto laikotarpio. Be to, leidžiame vykti į bet kurią norimą pasaulio vietą, jei darbuotojas gali užtikrinti darbo sąlygų tęstinumą bei atsižvelgiant į konkrečių įsipareigojimų klientui bei mokestinės sistemos reikalavimus. Be abejo, labai atsakingai vertiname darbuotojų saugumą darbostogų metu“, – akcentuoja S. Kerpiškienė.

Anot jos, norint išlaikyti darbuotojų motyvaciją bei lojalumą, laisve pagrįsta darbo kultūra turėtų išlikti ne tik kalbant apie darbostogas, bet ir apskritai visame biure: „Neformali ir kolegiška darbo aplinka šiandien yra ne ką mažiau svarbūs kriterijai tiek esamiems, tiek potencialiems darbuotojams. Todėl būtina galvoti, kaip jiems suteikti galimybę tiek patogiai atlikti užduotis, tiek ir užsiimti bendromis veiklomis, taip sustiprinant bendrą komandinį jausmą“.