aA
Tyrimai rodo, kad šv. Valentino diena darbo vietose neretai tampa nemalonia patirtimi, rašoma pranešime spaudai. Klijuodami širdutes ir dovanodami dovanas, bendradarbiai kartais leidžia sau peržengti ribas ir seksualiai priekabiauja prie kolegų. Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė griauna penkis mitus apie seksualinį priekabiavimą darbe ir pataria, kaip elgtis darbdaviams.
Seksualinis priekabiavimas
Seksualinis priekabiavimas
© Shutterstock nuotr.

Mitas: Jeigu priekabiautojas nesupranta savo veiksmų kaip priekabiavimo, tai nėra priekabiavimas

Priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kuriuo pažeminamas žmogaus orumas ir sukuriama bauginanti aplinka. Seksualinio priekabiavimo formų yra keletas: verbalinis, neverbalinis, fizinis, kibernetinis (angl. cyber). Taip pat gali skirtis priekabiavimo pobūdis – nuo palyginus subtilaus (gašlūs žvilgsniai, juokeliai, komentarai) iki akivaizdaus (fizinis priekabiavimas, seksualiniai pasiūlymai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog nėra būtina, kad pats priekabiautojas vertintų savo veiksmus kaip priekabiavimą. Aiškinantis situaciją, svarbu kaip tokius veiksmus suprato asmuo, nukentėjęs nuo priekabiavimo. Todėl darbo vietose darbdaviai turėtų aiškiu ir viešu būdu nubrėžti ribas tarp priimtino ir nepageidaujamo elgesio.

Mitas: Seksualinis priekabiavimas darbe yra retas reiškinys

ES Pagrindinių teisių agentūros atlikta apklausa parodė, kad 35 proc. moterų Lietuvoje yra patyrusios seksualinį priekabiavimą darbo vietoje, Švedijoje šis skaičius siekia 81 proc. Tirdami rezultatus, mokslininkai pabrėžia, kad toks atotrūkis nereiškia, jog Švedijoje dažniau priekabiaujama nei Lietuvoje, tiesiog mūsų šalyje priekabiavimo atpažinimas yra gerokai mažesnis.

2017 m. per pasaulį nusiritęs #MeToo judėjimas atskleidė didelį šios problemos mastą bei parodė, kad – aukų kaltinimas (kai sakoma „pati kalta“, „pati išprovokavo“) vis dar labai gajus. Toks visuomenės požiūris didina bejėgiškumo ir kaltės jausmą bei gilina šią problemą.

Moteris ir vyras
© Shutterstock nuotr.

Mitas: Seksualinio priekabiavimas – išpūstas reikalas

Tyrimai rodo, kad priekabiavimas gali sukelti fizinę ir psichologinę žalą, t. y. menkinti aukos savivertę, sukelti depresiją, galvos skausmus, kūno svorio pakitimus, nuovargį. Dėl to kyla grėsmė nukentėjusio asmens darbo kokybei bei karjeros galimybėms – net 8 iš 10 moterų, patyrusių priekabiavimą, pakeičia darbo vietą per dvejus metus. Įrodyta, kad net tokios priekabiavimo formos, kaip nepadorių juokelių mėtymas, gali turėti tokias pačias rimtas pasekmes kaip ir vienas sunkus priekabiavimo atvejis, kuriuo metu gali būti panaudojamas nepageidaujamas fizinis kontaktas. Seksualinis priekabiavimas gali neigiamai paveikti ir bendrą įmonės motyvaciją, produktyvumą.

Mitas: Moterys pačios išprovokuoja priekabiavimus savo elgesiu, apranga ar veiksmais.

Seksualinį priekabiavimą dažniausiai patiria moterys, o priekabiautojais dažniausiai būna vyrai. Teiginys, jog moterys pačios išprovokuoja priekabiavimą, yra tolygus aukų kaltinimui. Analizuojant konkrečius priekabiavimo atvejus, pastebima, kad priekabiautojo veiksmai nepriklauso nuo nukentėjusiosios elgesio ar aprangos – net ir labai aiškų ribų brėžimą priekabiautojai dažnai yra linkę interpretuoti kaip teigiamą atsakymą.

Moterų kaltinimas dėl patirto nepageidaujamo elgesio kyla ir visuomenėje vyraujančių lyčių stereotipų – mergaitėms dažnai sakoma būti kuklioms, neprieštarauti, patylėti. Todėl darbdaviai turėtų drąsinti moteris bei aiškiai įvardinti, kokie bendradarbių veiksmai yra žeidžiantys, atviriau kalbėtis apie seksualinio priekabiavimo problemą darbo aplinkoje.

Mitas: Seksualiai priekabiauja tik vyrai

Moterys taip pat gali būti aukštesnėje subordinacijos pusėje ir prisidėti prie seksualinio priekabiavimo kultūros. Svarbu paminėti, jog seksualinis priekabiavimas – lyčių nelygybės sukelta problema, dėl kurios dažniau nukenčia moterys, bet vyrai taip pat gali tapti aukomis.

Protėvių patarlė, kad žuvis pūva nuo galvos, puikiai tinka ir seksualinio priekabiavimo darbe atvejais: jei įmonės vadovas(-ė) užsiima seksualiniu priekabiavimu arba palaiko žmogaus orumą žeminantį klimatą tarp darbuotojų, tuomet pokyčiai dar sunkiau pasiekiami. Lietuvoje galiojantys teisės aktais įpareigoja darbdavius kurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų žeminančių veiksmų ir priekabiavimo. Darbdaviai turėtų supažindinti darbuotojus su lygių galimybių politika, darbo etikos taisyklėmis, pasitelkti mokymus ir kitus ilgalaikius metodus kovai su priekabiavimu darbo aplinkoje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(43 žmonės įvertino)
2.7442

Žvilgsnis į šiuolaikinį biurą: tylos ir poilsio zonos, dušai, greta esantys darželiai ir restoranai

Konkurencijai dėl geriausių specialistų darbo rinkoje tampant vis nuožmesnei, įmonės reikiamų...

Geriausio hibridinio darbo modelio beieškant – įmonės vardija labiausiai pasiteisinusius sprendimus

Galimybė dalį laiko dirbti iš namų, dalį – biure, tapo neatsiejama šių laikų organizacijų...

Kritimas iš didelio aukščio – viena iš dažniausių žūties darbe priežasčių: apie ką įmonių vadovai kalba nenoriai (1)

Pandemija nukreipė visų dėmesį, tačiau net ir šiuo neeiliniu laikotarpiu nelaimingi atsitikimai...

Tradicijas vertinantys „Senukai.lt“ biuro darbuotojai randa laiko ir penktadieniniams pusryčiams, ir krepšiniui (25)

Pandemija nežymiai pakoregavo bendrovės „Kesko Senukai Digital“ Vilniaus biuro darbuotojų...

Įvertino, kokia įmonė yra patraukli dirbti: ne skambios akcijos svarbiausia – tegul pirma susitvarko savo kiemą (1)

Lietuvos gyventojų nuomone, svarbiausios vertybės, lemiančios, ar įmonė laikytina patrauklia...

Top naujienos

D+Daiva Žeimytė-Bilienė, laida „Iš esmės“

Generolas prabilo ir apie patį blogiausią scenarijų: Aljansas apgins save, savo išlikimą ginklu

Rusijos pajėgos prie Ukrainos yra didžiausia karinės galios koncentracija Europoje nuo Antrojo...

D+Edgaras Savickas

Pirmieji lietuviški NFT jau sulaukia dėmesio: patarimai sugalvojusiems investuoti

Populiariausioje nekeičiamų žetonų platformoje „OpenSea“ galima rasti bent penkias lietuvių...

Savaitės pabaigai – galinga vėjo porcija

Šeštadienio naktį vienam ciklonui iš Lietuvos pasitraukus, orai šiek tiek nurims, tačiau ramybė...

M.A.M.A 2021 apdovanojimuose išdalintos statulėlės: Jaručio triumfas ir padėka mylimajai bei „Kunigundos“ sėkmė (60)

Penktadienio vakarą Kauno „Žalgirio” arenoje nuaidėjo 11-oji M.A.M.A 2021 apdovanojimų...

Kėlinį Milane atsilaikęs „Žalgiris“ ir toliau šį sezoną lieka be pergalių išvykose (64)

Gerokai „nukraujavusiam“ Kauno „Žalgiriui“ (3-16) nepavyko nutraukti 5 iš eilės...

M.A.M.A tiesioginiame eteryje – netikėtas Luko Griciaus ir Naglio Bieranco bučinys bei žinutė, kurią pora siunčia tėvams (66)

Kauno „Žalgirio“ arenoje penktadienį nugriaudėjusių M.A.M.A apdovanojimų scenoje itin...

Socialinėje erdvėje – mįslingas vieno iš valstiečių lyderių pareiškimas (44)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Seime narys Kęstutis Mažeika vėlų penktadienio...

Grupės „Dinamika“ narė Irma Jurgelevičiūtė: nespėsime sureaguoti, kai pradėsime vaikščioti pasiremdami lazdelėmis (44)

Penktadienį Kauno „Žalgirio“ arenoje vykstančiuose M.A.M.A apdovanojimuose galima sutikti...

Mantas Bertulis – apie nusuktas kameras Luko Griciaus ir Naglio Bieranco bučinio metu: TV3 – homofobai? (8)

Kauno „Žalgirio“ arenoje penktadienį vykusių M.A.M.A apdovanojimų scenoje – itin karštas...

M.A.M.A 2021 apdovanojimų ceremonijai Erica Jennings pasirinko figūrą išryškinančią perregimo audinio suknelę (2)

Kauno „Žalgirio“ arena penktadienio vakarą tapo karščiausiu podiumu. Čia raudonuoju kilimu...