Apie visa tai pranešime žiniasklaidai pasakoja kelionių organizatoriaus „West Express“ renginių ir konferencijų skyriaus vadovė Eglė Jaugienė.
– Egle, susidaro įspūdis, kad karantino metu ne vieno darbuotojo motyvacija dirbti gerokai nukritusi. Kaip apibūdintumėte šį laikotarpį?
– Darbdaviams kilo išties nemažai galvosūkių. Vienas iš jų – komandos stiprinimas, darbuotojų motyvavimas, dirbant nuotoliniu būdu. Jeigu būtų žinoję, kaip staiga viskas pasikeis, tiek darbdaviai, tiek patys darbuotojai būtų stipriau pasiruošę permainoms. Tiek darbui nuotoliniu būdu, tiek sugalvoję, kokių motyvacinių priemonių imtis, kokią galbūt reikalingą psichologinę ar kitokią pagalbą darbuotojui suteikti. Tokie staigūs ir nežinia kiek truksiantys pokyčiai išgąsdino ne vieną. Ne vienoje įmonėje karantinas uždarė duris, nutraukė kolegų ryšį, suardė įprasto komandinio darbo ryšius, atsirado daugiau baimės, nežinios. Žmonės skirtingai reaguoja į pokyčius, tačiau visiems reikia palaikymo, pastiprinimo, tikėjimo, įvertinimo.
– Iki karantino įmonės gan nemažai dėmesio skyrė savo darbuotojų motyvacijai...
– Tikrai taip. Prieš karantiną kelerius metus buvo ypatingai jaučiamas darbdavių noras motyvuoti savo darbuotojus ne tik didesnėmis algomis, bet ir kelionėmis, bendromis veiklomis, įvairiomis programomis. Įmonės siekė turėti savo tradicijas, kasmetines išvykas, organizavo geriausiųjų apdovanojimus. Kompanijos netgi konkuruodavo viena prieš kitą, norėdamos savo darbuotojams suteikti kuo įdomesnes patirtis, netradicines keliones ir pramogas jose. Išskirtinis dėmesys buvo skiriamas įmonių gimtadieniams, Kalėdinio laikotarpio šventėms. Darbdaviai visais tradiciniais ir netradiciniais motyvavimo būdais, kelionėmis stiprino bendrą komandos dvasią. Ne paslaptis, kad net ir trumpas aplinkos pakeitimas bei turiningai drauge praleistas laikas gali daryti stebuklus.
Gerai subalansuota kelionė ne tik leidžia kompanijai pasiekti geresnių rezultatų, didina darbuotojų lojalumą, bet ir sutvirtina tarpusavio santykius, atsiranda bendrų patirčių, naujų pomėgių, prisiminimų.
Pati motyvacija žmogui padeda ne tik matyti perspektyvą, bet ir paskatina nebijoti pokyčių, didina savigarbą, pasitikėjimą, įtvirtina gabumus. Tikiu, kad investicijos į darbuotojus darbdaviams atsiperka su kaupu.
– Kaip stipriai karantinas pakoregavo verslo keliones?
– Verslai viso karantino metu ieškojo galimybių įvykdyti savo įsipareigojimus. Karantino metu nesustojo judėjimas keltais. Motyvacinės verslo kelionės, žinoma, buvo visiškai nutrūkusios. Karantinas pakoregavo įmonių planuotus pavasarinius renginius bei vasaros šventes ir Lietuvoje dauguma jų buvo atšaukti ar perkelti neribotam laikui. O juk vasara – kolegų išvykų, iškylų, sąskrydžių metas. Daugelis darbuotojų susitikimų ir kelionių laukė visus metus. Tai nelengvas laikotarpis, nes darbuotojų motyvaciją reikia išlaikyti visada, o kaip tai padaryti pasaulinės pandemijos metu, kuomet bet koks judėjimas ribojimas, nekalbant apie skrydžių nutraukimą?
– Dabar jau gyvename laisviau. Kokie šiandien yra apribojimai renginiams?
– Nuo birželio 1-osios iki 15-osios atvirose erdvėse vykstančiuose renginiuose gali būti ne daugiau kaip 300 dalyvių, uždarose erdvėse – ne daugiau 100. Vėlesniame vasaros laikotarpyje galimas dalyvių skaičius atvirose erdvėse vykstančiuose renginiuose didės iki 900 dalyvių, uždarose erdvėse – iki 350. Taigi, panašu, kad vėl po truputį galėsime džiaugtis šventėmis ir renginiais.
– Ar darbdaviai pradėjo vėl domėtis verslo kelionėmis, darbuotojų motyvacinėmis išvykomis?
– Susidomėjimas grįžo vos pradėjus švelninti karantino sąlygas. Darbdaviai supranta, kad darbuotojų produktyvumas tiesiogiai susijęs su motyvacija. Noras būti įvertintu darbuotoju ne tik didina darbo našumą, bet ir skatina sveiką konkurenciją. Šiandien mums džiugu, kad kelionių organizatoriai vėl turi darbo – net ir įmonės, nusprendusios dirbti nuotoliniu būdu iki rudens domisi vasaros pramogų kolektyvams galimybėmis, kad ilgai nesimatę kolegos susiburtų ir galėtų turiningai bei smagiai praleisti laiką drauge. Juk kartu patirti nuotykiai sutelkia bendradarbius į vieningą komandą, sustiprina jos dvasią, išryškina bendrumo jausmą. Išvykų užsakymų sulaukiame nemažai, o tai ir mus pačius motyvuoja dirbti geriau, atrasti geriausius sprendimus, pagalvoti apie įdomias patirtis, esančias netoli mūsų.
– Kokius darbdavių poreikių pokyčius motyvacinėms išvykoms pastebite šiandien?
– Matome atsiradusį naują poreikį darbuotojams daugiau socializuotis, nes nemažai pradėjusių ar dirbusių nuotoliniu būdu darbuotojų taip dirbs ir po karantino. Didžiausias susidomėjimas yra pačiomis įvairiomis aktyviomis veiklomis, renginiais visose Baltijos šalyse. Darbdaviams svarbus ne tik darbuotojų tarpusavio santykių atgaivinimas, motyvacijos pakėlimas, bet ir saugumas. Šiose šalyse lietuviai jaučiasi saugūs, į jas galima nuvykti autobusu, automobiliais, tad atkrenta skrydžio klausimai.
– Kaip suorganizuoti įsimintiną kelionę kolegoms?
– Įmonių vadovai klausia, kokios bendros pramogos gali tikti, tarkime, 50, 100 ar 500 žmonių kolektyvams. Suorganizuoti kelionę keliems žmonės ir keliems šimtams – labai skirtingos užduotys. Visuomet klausiame apie pastebėtus darbuotojų pomėgius, poreikius. Svarbu, kiek laiko gyvuoja įmonė, kiek laiko darbuotojai vidutiniškai joje pradirba, koks amžius, lytis, kas juos motyvuoja. Organizuojant tokias keliones atidžiai renkame informaciją, nes tik užsakyti bilietus, viešbučius ar pramogą seniai nebeužtenka. Yra daugybė organizacinių klausimų – sveikatos draudimai, pervežimo klausimai, kelionės sustygavimas, kad visi laiku turėtų visą reikalingą informaciją. Vietoje sutikrinti, ar niekas nepasikeitė, jei pasikeitė, turėti variantą B.
Taipogi, kokia apranga reikalinga, kokios šalies tradicijos ar kur geriausios maitinimo įstaigos. Be abejo, reikia pasirūpinti kultūrine programa. Organizuojant būtina apgalvoti, ar pasirinktas motyvacinis būdas, tarkime, kokia nors užduotis nesukels nepatogumų – galbūt išryškins darbuotojo sveikatos problemas ir panašiai. Tai yra tik kelios svarbios detalės, sudarančios kolektyvo kelionės organizavimą. Tai – nemažas darbas. Vadovai, kurie tokių kelionių organizavimą patiki savo darbuotojams, neretai dalijasi ne kokia patirtimi. Darbuotojai į kelionę juk vyksta tam, kad atsipalaiduotų, o ne jaustų įtampą, jei kas nors nepavyks.
Suorganizuoti gerą kelionę reikia ne tik daug laiko, bet ir žinių, praktikos, patirties, o šiandien dar ir naujausios informacijos apie kitų šalių skrydžius, saugumo reikalavimus, turistinių objektų lankymą, pramogų organizavimą, nes daug kas pasikeitė.
– Paminėkite, prašau, kelias įdomesnes darbuotojų kelionių po Baltijos šalis patirtis?
– Verslo komandos formavimo kelionėse mėgstami ne tik apsilankymai svečiose šalyse ir patirtys jose, bet patys įvairiausiai žygiai, maršrutai dviračiais, baidarėmis, irklentėmis, plaustais po mūsų ir kaimynines šalis. Organizuojame kūrybines stovyklas pačiose netikėčiausios vietose, tarp jų – aerodrome, kalėjime, Šiaurės Amerikos indėnų kaime ar plaukiant keltu į Nidą. Nakvynių vietų neretai tenka paieškoti ilgėliau, nes dažnai jų norima netradicinių. Pastebėjome, kad labai mėgstamos egzotiškų patiekalų degustacijos. Žinome vietų, kurs galima ragauti brandintą kumpį, sukirsti cepelinus su grikiais ir špinatų padažu, apelsinų sriubą, baltus šaltibarščius, agurkų džemą, mėlynių girą, morkų kavą ir daugelį kt. įdomių patiekalų.
Aktyvios pramogos populiarios vyriškoje kompanijoje – adrenalino suteikiantis nusileidimas su vasarinėmis ledrogėmis, skrydis lynu, galimybė pajausti, ką reiškia būti apie 200 km/h greičiu pučiančio vėjo „išmestam“ į orą ir panašiai. Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse yra begalė įdomių vietų, pramogų, stovyklų, reikia tik žinoti. Kelionė prasideda nuo idėjos. O tuomet prasideda įdomiausias ir daugiausiai žinių reikalaujantis etapas – sulipdyti kelionę nuo iki. Manau, su tuo sutiks visi kelionių organizatoriai, mylintys savo darbą.
– Kokia situacija su kelionėmis į tolimesnes šalis?
– Nemenkas kelionių organizatorių iššūkis pastaruoju metu buvo ir vis dar yra nuolat kintanti skrydžių informacija. Galime pastebėti, kad šiuo metu padėtis laisvėja visoje Europoje – atsiranda vis daugiau judėjimo galimybių, ne tik keliaujant po Lietuvą, Latviją ir Estiją. Oro linijų bendrovės atnaujino reguliarius skrydžius iš Vilniaus oro uosto: „Lufthansa“ – skraidina iš/į Frankfurto oro uostą, „AirBaltic“ – iš/į Rygos, Talino ir Oslo oro uostus, „Wizz Air“ – iš/į Oslo, Dortmundo, Eindhoveno oro uostus. Netrukus bus atnaujinti ir kiti reguliarūs šių ir kitų oro linijų skrydžiai. Birželį bus galima nuskristi į Paryžių, Berlyną, Bilundą, Amsterdamą, Kopenhagą, Nicą. Liepą tikimės atsidarys dar daugiau krypčių. Reikia suprasti, kad atsiranda nauji reikalavimai ne tik kelionėms, bet ir keliautojams. Šalys, į kurias keliaujama ar pro kurias keliaujama taip pat turi savo saugumo reikalavimus. Juos reikia žinoti ir tikslinti iki paskutinės kelionės minutės.
– Tikėkimės, kad daugiau tokių etapų, kuomet yra baimė keliauti ar negalėjimas keliauti, kur panorėjus, nebebus.
– Kelionės yra užburianti, vis giliau įtraukianti savo naujomis patirtimis, veikla. Dauguma žmonių mėgo, mėgsta ir mėgs keliauti, nepriklausomai nuo aplinkybių. Vieni keliauja toliau, kiti arčiau, bet judėti yra mūsų prigimtis. Tikėkimės, kad kuo toliau, tuo bus mažiau baimių, daugiau optimizmo, ir, aišku, saugių ir prasmingų kelionių.
Dėkoju už pokalbį.
