aA
Išsekę, nusivylę ir abejingi – beveik pusė Lietuvos dirbančiųjų jaučiasi perdegę darbe. Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) perdegimą šiemet pripažinus profesiniu sindromu, paaiškėjo, kad prie perdegusių darbuotojų mūsų šalyje save linkę priskirti 49 proc. darbo rinkos dalyvių.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Spinter tyrimų“ atlikta apklausa atskleidė, kad šalies darbuotojų situacija iš esmės atitinka pasaulines tendencijas.

„Lietuvoje perdegusių darbuotojų dalis yra mažesnė, negu, pavyzdžiui, JAV, kur pernai perdegimo sindromu skundėsi ar bent kartais taip jautėsi apie 67 proc. žmonių, dirbančių visą darbo dieną. Tačiau tokiai nedidelei, globalioje ir labai konkurencingoje rinkoje intensyviai dalyvaujančiai šaliai ir kas antras perdegęs darbuotojas yra nerimą kelianti problema, kurios sprendimo sisteminiu lygiu tikrai reikėtų imtis nedelsiant“, – pranešime žiniasklaidai sako BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė.

PSO perdegimą vertina kaip profesinį sindromą, sukeltą ilgalaikio streso. Pasak J. Krikščiūnės, ne veltui perdegimo sindromas yra laikomas šių laikų epidemija. Deja, jis nėra paprastai ir lengvai identifikuojamas. Dar sudėtingesnė situacija susidaro tada, kai ir pats dirbantysis neigia, kad blogai jaučiasi būtent dėl ilgalaikio streso sveikatai sukeltų padarinių.

„Darbo rinka pastaruoju metu keičiasi tikrai stipriai – daugėja ne tik laisvai samdomų darbuotojų, bet ir tų, kurie taip perdega darbe, jog galiausiai bent kuriam laikui atsiriboja nuo bet kokios darbinės veiklos. Netrūksta istorijų apie tai, kaip aukštas ir puikiai apmokamas pareigas be didelių paaiškinimų palieka geri specialistai ir talentingi vadovai. Ir ne todėl, kad nori keisti darbą, bet tam, kad apskritai nuo jo atsitrauktų, verstų naują gyvenimo puslapį. Organizacijos tokius „protestus“ ilgą laiką buvo linkusios sieti su Y kartai būdingu elgesio modeliui, tačiau panašu, kad problema yra rimtesnė ir gilesnė, nei tiesiog momentinė žmogaus užgaida staiga pakeisti gyvenimą iš esmės“, – atkreipia dėmesį J. Krikščiūnė.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Reprezentatyvios apklausos duomenimis, Lietuvoje perdegę dažniau jaučiasi moterys nei vyrai, atitinkamai 56 proc. ir 44 proc. visų darbo prasme perdegusių apklausos dalyvių.

Kita pastebima tendencija yra tai, kad perdegimo sindromas dažniau vargina tuos, kurių darbas susijęs su aukštomis pareigomis bei didesne profesine atsakomybe: sindromas būdingas aukštesnio išsilavinimo ir didesnių pajamų atstovams.

„Apklausos rezultatai parodė, kad didžiausia, arba 55 proc. perdegusių darbuotojų dalis yra būtent vadovų grupėje. Po jų rikiuojasi specialistai ir tarnautojai – 50 proc., taip pat darbininkai – 48 proc. Nedaug atsilieka ir smulkieji verslininkai, iš kurių 45 proc. jaučiasi perdegę darbe. Iš aktyvių darbo rinkos dalyvių kol kas geriausiai atrodo ūkininkai, čia „tik“ kas trečias jaučiasi perdegęs profesine prasme“, – teigia žmogiškųjų išteklių ekspertė.

Jei jaučiate nuolatinį nuovargį ir neturite energijos, verta sunerimti: papasakojo, kur slypi priežastis
© DELFI / Domantas Pipas

Jos nuomone, perdegimo sindromas darbo rinką ateityje turėtų apimti plačiau, nes nemaža dalis jaunimo dar nedirba, o būtent jie laikomi labiausiai neatspariais perdegimo darbe sindromui.

„Užsienyje atliekami tyrimai šiuo klausimu nedžiugina, nes pastebima, kad būtent vadinamosios tūkstantmečio arba Y kartos atstovai yra ypač jautrūs perdegimo sindromui. Jie darbo rinkai ir organizacijų kultūrai jau padarė didžiulę įtaką, priversdami prisitaikyti prie išsilavinusių, drąsių, entuziastingų, bet ir užsibūti vienoje vietoje ilgai neketinančių darbuotojų. Tačiau labai tikėtina, kad išbandymai geriausiu atveju dar tik įpusėjo. Neradę, ką jiems pasiūlyti ir kaip su šiais darbuotojais susikalbėti, darbdaviai iššūkių neišvenks ir ateityje“, – konstatuoja J. Krikščiūnė.

Jos nuomone, organizacijoms kuo toliau, tuo labiau verta daugiau dėmesio skirti savo darbuotojų savijautai, taip pat atidžiau stebėti ir laiku identifikuoti nerimą keliančius ženklus: pasyvumą, abejingumą, atitolimą nuo darbo reikalų, kai kuriais atvejais – išaugusį negatyvumą. Svarbu suprasti, kad tai kur kas daugiau nei vieno konkretaus žmogaus asmeninė problema: kartu su darbuotojo profesinio efektyvumo smukimu kris ir padalinio ar net visos organizacijos efektyvumas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(18 žmonių įvertino)
4.4444

Kaip elgtis, kai darbdavys verčia išeiti iš darbo: jei to nežinote, prarandate itin daug (26)

Klasikinis atleidimo scenarijus: darbuotojas iškviečiamas ant kilimėlio ir verčiamas pasirašyti...

Iš atostogų grįžote nepailsėję? Kokią klaidą daro dauguma lietuvių (2)

Vasara jau artėja prie pabaigos. Nemažai dirbančių Lietuvos įmonėse jau grįžo iš ilgesnių ar...

Lietuviai atsakė, kas jiems yra normalus kolega (2)

Darbuotojai Lietuvoje iš kolegų tikisi pagalbos tobulėjant profesinėje srityje, o estai viliasi...

Vis daugiau Lietuvos darbdavių savo darbuotojus apdovanoja papildomais laisvadieniais

2017 metais Darbo kodekse pakeista atostogų skaičiavimo tvarka atvėrė duris naujiems darbuotojų...

Norite keisti darbą, bet vis dar abejojate: profesionalė patarė, nuo ko pradėti (11)

Bręstant pokyčiams profesinėje ar asmeninėje srityje, jiems ryžtis ir juos priimti nėra lengva....

Top naujienos

Lietuvis pavėžėjas pasidalijo įsimintiniausiomis kelionėmis: nuo išgėrusių mamyčių, merginų pasiūlymų iki studentų be drabužių (65)

„Kiekviena kelionė yra individuali ir savotiškai smagi: būna, žmonės nori pasidalinti savo...

Beprotiškiausias Pirmojo Pasaulinio karo frontas: tai, ką kariai iškentė, neturi precedento (24)

Nors purvinas ir siaubingas apkasų karas Vakarų fronte tapo bene populiariausiu Pirmojo pasaulinio...

Gidė Gruzijoje: tik atvykusiems į šalį rusams daug kas paaiškėja turistų srautas iš Lietuvos auga

Šią vasarą, po dar vieno Rusijos-Gruzijos santykių paaštrėjimo buvo prognozuojama, kad Gruzijos...

Rinktinės lyderiai norėjo kitokios pergalės prieš Rusiją: turėjome laimėti 30 taškų specialiai Krepšinis.lt iš Espo (71)

Domantas Sabonis ir Marius Grigonis dviese surinko 59 naudingumo balus – tik dešimčia mažiau...

Savaitę užbaigsime gražiais, vasariškais orais (1)

Sekmadienio dieną debesų padangėje sukiosis nemažai, tačiau saulės spindulių taip pat netrūks....

Klaidos iš ritmo neišmušė: Sabonio ir Grigonio duetas nutildė Rusijos rinktinę (513)

Šeštadienio vakarą Espo „Metro“ arenoje, Suomijoje, vykusiose kontrolinėse rungtynėse savo...

Nesisklaidantis klaidų spiečius verčia Adomaitį griebtis pokyčių treniruotėse specialiai Krepšinis.lt iš Espo (19)

Ar laimi, ar pralaimi, Lietuvos rinktinė nekeičia savo blogo įpročio. Po pergalės prieš Rusiją...

„Karklėje“ šėlstančius festivaliautojus labiausiai nustebino kainos: galėtume čia ir gyventi (30)

Į „Karklės“ festivalį atvykę festivaliautojai įvertino ne tik muziką, tačiau ir kainas,...

Tokių žmonių Lietuvoje – vos keturi: vyras savo darbu dalina laimę kitiems (9)

Pakalbinti Virginijų Baltrušaitį pasiūlė žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Jis prasitarė...