Įspėjo, ko tikėtis, jei darbas iš namų tęsis dar porą metų: neigiamas pasekmes pajus visi

Nors prasidėjus naujiems metams daugelis užsibrėžia daugiau sportuoti, skaityti ar sveikiau valgyti, įmonės „Tęstinių mokymų centras“ vadovas ir asmeninio efektyvumo treneris Tomas Kaulinskas siūlo išmokti planuoti laiką. Mat kokybiškai tai darantys žmonės, anot jo, turi daugiau vidinės ramybės ir pasitenkinimo savo rezultatais nei tie, kurie nuolatos patiria įtampą, nerimą ar stresą bei be perstojo „gesina gaisrus“. Todėl T. Kaulinskas pasakoja, kaip savo laiką planuoti efektyviai.

Kodėl tai svarbu

T. Kaulinskas pranešime žiniasklaidai teigia, kad ypač svarbu yra suvokti priežastis, kodėl toks poreikis kyla apskritai. Mat, jo teigimu, tik išsiaiškinus pastarąsias, lengviau imtis esminių gyvenimo pokyčių. O juos įgyvendinti, pastebi ekspertas, tikrai verta, nes kasmet aktyvūs žmonės turi vis daugiau pačių įvairiausių galimybių, todėl natūralu, kad norisi tokiu potencialu pasinaudoti.

„Be to, nuolatos didėja mūsų veiklos tempas ir darbų kiekis, kuriuos turime padaryti. Kartu daugeliui aktyvių, ambicingų, rezultatų siekiančių žmonių reikia ne tik daug ir intensyviai dirbti, bet dar ir nesustoti mokytis. Juk daugelyje veiklos sričių dabar viskas keičiasi milžinišku tempu. Svarbu ir tai, kad žmonės nori jausti daugiau ramybės ir pasitenkinimo tuo, ką pasiekia. Priešingu atveju, mūsų veikla bei visas gyvenimas be planavimo dažniausiai ima byrėti: kelia didžiulį stresą, nesibaigiantį skubos jausmą. Todėl ir siekiame išmokti kokybiškai planuoti savo laiką“, – apie tokio Naujųjų tikslo populiarumo priežastis kalba T. Kaulinskas, jau 14 metų mokantis tai daryti kitus.

Siūlo įsipareigoti

Teisingas laiko planavimas gali išspręsti daugybę iššūkių, tačiau ir šioje srityje pastaruoju metu atsirado naujų išbandymų. Vienas jų – pandeminė situacija, kuri, pastebi T. Kaulinskas, ypač palietė profesinę žmonių veiklą.

„Nuolatos bendraudamas su klientais, kurie biurą iškeitė į nuotolį namuose, matau, kad daugelio iš jų darbo valandos pailgėjo 20–30 proc. Tačiau dažnam darbdaviui atrodo, jog viskas – atvirkščiai. Namie dirbama trumpiau nei biure. Teigiama šio pokyčio pusė – žmonės objektyviai per tą patį laiką padaro daugiau negu anksčiau. Tik vis daugiau atsiranda besiskundžiančių stipriai juntamu nuovargiu, krentančia darbine motyvacija. Jei tokia tendencija išsilaikys dar bent porą metų, visi masiškai susidursime su perdegimu darbe ir pastebimai sumažėjusiu produktyvumu“, – prognozuoja asmeninio efektyvumo treneris.

Todėl paklaustas, kaip tokioms neigiamoms pandemijos pasekmėms užbėgti už akių, T. Kaulinskas siūlo į laiko planavimą pažvelgti strategiškai. Toks principas, anot jo, leis ilgiau išlaikyti motyvaciją, kuri neretai prarandama jau vasarį, nors Naujųjų tikslai išsikeliami tik sausio pradžioje.

„Vieni, pasiryžę pokyčiams, sugeba siekti savo tol, kol nefinišuoja. Tuo metu kiti, kurie mato, kad po mėnesio ar dviejų sustos, galėtų imtis efektyviausio man žinomo sprendimo būdo – paprašyti kito žmogaus pagalbos. Geriausia, jei tai – autoritetas. Draugas ar šeimos narys, šiuo atveju, netiks. Tačiau vadovas, treneris, mokytojas, bičiulis, į kurį žiūrima su didesne pagarba, bus puikus pagalbininkas. Kai įsipareigojama prieš kitą, asmeniškai reikšmingą žmogų, noras įrodyti, kad „aš galiu“, tampa puikia varomąja jėga. O jei dar sutariama, kad kartą per mėnesį ar du bus atsiskaitoma už rezultatą, motyvacija išauga kartais“, – pažymi ekspertas.

Svarbi pagrindinė taisyklė

Suvokus laiko planavimo poreikį, išsiaiškinus priežastis bei numačius strategiją, T. Kaulinskas pataria pasinaudoti ir kitais efektyviais principais. Vienas jų – susidėlioti rytojaus darbus iš vakaro. Antraip, teigia ekspertas, ryte tai padaryti kokybiškai būna sudėtinga dėl laiko stygiaus.

„Taip planuojant verta išskirti 2–4 svarbiausius darbus, kuriuos būtinai reikia atlikti kitą dieną. Juk viskas negali būti vienodai svarbu. Visada yra išties reikšmingi darbai ir visi kiti. Efektyvūs žmonės yra tie, kurie padaro svarbiausius dalykus, o ne tie, kurie nori padaryti viską. Kitas patarimas neturintiems tinkamų laiko planavimo įpročių – pasinaudoti popierine darbo knyga, kuri juos tinkamai suformuos. Jokios išmaniosios programėlės čia nepadės. Tuomet, kai įpročiai jau suformuoti, galima imti bet kokią patogią priemonę iš daugelio, kas šiuo metu yra. Tačiau svarbu atsiminti pagrindinę taisyklę. Privalu išsiugdyti laiko planavimo įpročius, nuo kurių ir prasideda didieji pokyčiai“, – įsitikinęs T. Kaulinskas.

Tokiai nuomonei pritaria ir „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, primenanti, kad darbo kalendorius yra klasikinis laiko planavimo įrankis.. Anot E. Dapkienės, išmokę planuoti laiką, galėsime suvaldyti emocijas bei išvengti nuolatinės skubos, iš kurios dažnai kyla įtampa.

„Gyvename sudėtingomis sąlygomis, kai priežasčių stresui yra apstu. Vienas iš būdų šių priežasčių skaičiui sumažinti – kasdien raštu įsivardyti, kas trukdo atlikti darbus ar mažina motyvaciją. Taip pat svarbu prisiminti, kad, net ir negalėdami pakeisti situacijos, visada galime pakeisti savo požiūrį. Galiausiai, ir per griovį šokti reikia tik tada, kai jį prieiname. Kitaip tariant, išmokę valdyti ir planuoti savo laiką, galime išvengti daugybės nereikalingų neigiamų emocijų“, – akcentuoja „Maximos“ atstovė.