Informacija darbuotojų iš Ukrainos ieškantiems darbdaviams: kur juos patogiausia rasti ir kokių specialistų įdarbinimas stringa labiausiai

Kasdien girdime apie vis daugiau šalies įmonių, skelbiančių, kad gali įdarbinti nuo karo bėgančius žmones. Tačiau personalo valdymo specialistai pastebi, kad vis dar neretai darbdavių lūkesčiai nebūtinai sutampa su realiomis iš Ukrainos priverstų bėgti žmonių galimybėmis. Iš kitos pusės – operatyviau įdarbinti ukrainiečius dar vis trukdo neturėjimas bendros aiškios sistemos, jungiančios darbdavius su dirbti pasirengusiais karo pabėgėliais. Jau priėmusios ukrainiečius įmonės dalinasi pirmaisiais atsiliepimais ir patarimais, kaip paskatinti sklandesnį įdarbinimą.

Darbdavių lūkesčiai nebūtinai pamatuoti

Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) vadovė Aušra Bytautienė, sako, sveikintina, jog darbdaviai gali ir nori priimti į darbą karo pabėgėlius, net suprasdami ir prisitaikydami, kad įdarbina neaiškiam laikotarpiui, galbūt labai laikinai. Tačiau yra keli svarbūs „bet“.

„Pastebime, kad nemaža dalis darbdavių dar ne iki galo suderina savo lūkesčius su atvykusiųjų situacija. Verslas dažniausiai nori rezultato čia ir dabar: paruošę darbo vietas jie nuoširdžiai tikisi besidarbinančiųjų sulaukti greitai. Tačiau turime suprasti, kad atvykę žmonės turi tiek psichologinių, tiek buitinių iššūkių, kuriuos turi išspręsti pirmiausia. Mėnesį stebėjome situaciją, kai didelė dalis atvykusiųjų negali arba kol kas neskuba darbintis, nes arba tiki, kad dar pora savaičių ir jau vyks namo, arba neturi kam palikti prižiūrėti vaikų ar priežiūros reikalaujančių senolių. Juk tarp atvykusiųjų daugiausia yra darbingo amžiaus moterų su vaikais. Šią savaitę ženkliai didesnis karo pabėgėlių skaičius rimtai užsiėmė darbo paieškomis. O kalbant apie vaikų užimtumą, taip, atsiranda vis daugiau gražių iniciatyvų, bet kol kas jos pavienės, bendros sistemos, leidžiančios greitai ir patogiai spręsti vaikų užimtumo klausimą, dar nėra“, – sako Aušra Bytautienė.

Kitas svarbus aspektas – bendros sistemos, jungiančios darbdavius su nuo karo pabėgusiais ukrainiečiais, trūkumas.

„Dabar dažniausiai darbdaviai dalinasi savo siūlomomis darbo vietomis per Užimtumo tarnybą, skelbia informaciją žiniasklaidoje, darbo skelbimų portaluose. Taip pat įmones, galinčias priimti ukrainiečius, mes, PVPA, kartu su Raudonuoju Kryžiumi, nukreipiame į „Scobo“ platformą. Tačiau ukrainiečius suvesti su šiais darbdaviais operatyviai neretu atveju vis dar sudėtinga. Geriausiai žmonės pasiekiami tuomet, kai atvyksta ir registruojasi, tačiau tuo metu jiems labiausiai rūpi, kur jie nakvos. Tuo momentu ne iki darbų. O paskui žmonės išsibarsto ir tikrai nebėra visi pasiekiami, kai kurie vis dar nežino, kur ir kaip registruotis. Bet kuriuo atveju, kol kas darbdaviai turi apsišarvuoti kantrybe, leisti žmonėms integruotis bendruomenėje, o norinčiųjų darbintis tikrai sulauks, svarbu žmogiškai suprasti atvykusiuosius“, – komentuoja A. Bytautienė.

Dauguma karo pabėgėlių gyvena viltimi greitai sugrįžti

„Eglės sanatorijos“ personalo vadovė Vilma Baltrušienė pasakoja, kad jų įmonė jau įdarbino septynias moteris ukrainietes. Keturios iš jų dirba Birštone ir Druskininkuose padavėjomis bei pagalbinėmis darbuotojomis, viena – vyresniąja virėja Druskininkuose. Taip pat Druskininkuose jau yra įdarbinta fizioterapijos pagalbinė darbuotoja ir bendrosios praktikos slaugytoja, kartu pradėtas jos kvalifikacijos pripažinimo procesas.

„Darbuotojų iš trečiųjų šalių turėjome ir anksčiau, todėl jų įdarbinimui buvome pasiruošę. Pagrindinis iššūkis mums – tai pirmi įdarbinimai, kuomet darbinamas žmogus atvyksta kartu su šeima. Šiuo atveju svarbu pasirūpinti tinkamomis sąlygomis visai šeimai“, – pasakoja V. Baltrušienė.
Ji taip pat papildo, kad sanatorijoje šiuo metu yra laikinai apgyvendinta 30 šeimų. Dvi įdarbintos ukrainietės yra iš atvykusių ir prieglobstį radusių sanatorijoje.

„Žmonės bėga nuo karo, bet stipriai gyvena viltimi, kad jis pasibaigs ir jie galės grįžti. Dauguma jų atvyko į Lietuvą neturėdami jokio pasirinkimo ir iš anksto paruošto plano, todėl tokiomis aplinkybėmis, prieš įsidarbinant, labai svarbu su šiais žmonėmis pasikalbėti, juos pažinti, suprasti jų situaciją, kad visi geri mūsų norai ir ketinimai nevirstų nesusikalbėjimų ir nusivylimų banga“, – patirtimi dalinasi V. Baltrušienė.

Ji sako, kad papildomai ruošti įmonės komandos prieš įdarbinant ukrainiečius nereikėjo. Tuo metu ukrainiečiams numatyti papildomi mokymai, visai komandai – bendri renginiai.

Labiausiai stringa medicinos darbuotojų įdarbinimas

„Kadangi darbuotojus iš trečiųjų šalių (virėjus, masažuotojus) darbinome ir anksčiau, ukrainiečiams papildžius kitas komandas, jie rado aplinką, kurioje nėra kalbinio barjero. Reguliariai įmonės vadovas mūsų socialinių tinklų grupėje gyvos transliacijos metu pasidalina naujienomis ir atsako į darbuotojų klausimus. Dėl atvykstančių klientų darbuotojus sanatorijoje skatiname mokytis rusų, vokiečių kalbų, todėl daliai jų susikalbėjimo barjero taip pat nėra. Šiuo metu planuojami lietuvių kalbos mokymai naujai prisijungusiems darbuotojams iš Ukrainos, taip pat augant šiai, darbuotojų iš trečiųjų šalių, grupei, planuojame bendrus pažintinius renginius, kad labiau pažintume vieni kitus, sužinotume kultūrinius papročius bei įpročius“, – dalinasi pašnekovė.

V. Baltrušienė sako, kad kol kas labiausiai stringa medicinos srities darbuotojų įdarbinimo klausimai, mat jų laukia ilgesnė kvalifikacijos pripažinimo procedūra, teks mokytis lietuvių kalbos. Anot V. Baltrušienės, dauguma besikreipiančių šiuo metu gyvena viltimi greitai sugrįžti, todėl neskuba tvarkytis dokumentų.

Pabėgėliai darbo ieško ir socialiniuose tinkluose

PRO BRO grupės, valdančios prekinį ženklą „Švaros broliai“, personalo vadovės Elvyros Vinikės teigimu, jų įmonėje šiuo metu įdarbintos keturios Ukrainos pilietės. Jos dirba patalpų valytojomis.

„Dalis darbuotojų susirado mus per Užimtumo tarnybą, kita – per draugų bei pažįstamų rekomendacijas. Taip pat jaučiame susidomėjimą ir įmonės talpinamais skelbimais įvairiose „Facebook“ grupėse“, – pasakoja E. Vinikė.

Ji sako, kad įdarbinimo procedūra iš valstybės reguliavimo pusės tikrai labai paprasta palyginus su tuo, kaip buvo iki šiol. Tačiau atsiranda papildomų klausimų dėl įmonės dokumentacijos – pirmiausia, reikia pasirūpinti jos vertimu.

„Kilo klausimų ir dėl banko sąskaitų, medicininio patikrinimo, mokestinės sistemos. Viską pirmiausia aiškinomės patys, o vėliau pasidalinome su mūsų naujomis darbuotojomis. Kadangi dirbant patalpų valytoja per vieną dieną gali tekti aplankyti kelis objektus, susidūrėme su dar viena labai natūralia kliūtimi, kad ukrainietėms sunku orientuotis Vilniuje, tad vadovams tenka organizuoti jų judėjimą iš vieno objekto į kitą. Kol kas viskas vyksta tikrai sklandžiai. Matome, kad žmonės yra dėkingi už suteiktą galimybę ir nori dirbti. Kultūriškai irgi esame panašūs, tad ir darbo kultūra labai stipriai nesiskiria. Be abejo, didžioji dalis tikisi labai greitai grįžti namo, tad šis darbas jiems yra laikinas“, – pasakoja pašnekovė.

E. Vinikė sako didesnių kliūčių priimant nekvalifikuotus darbuotojus nemato, tačiau įdarbinant ukrainiečius pagal turimą kvalifikaciją atsiranda daugiau klausimų dėl kalbos, mūsų šalies teisinės bazės, rinkos supratimo. „Kalbinant įdarbinamus žmones susidarė įspūdis, kad jiems trūko struktūruotos bazinės informacijos apie tai, ką jie turi atlikti norėdami įsilieti į darbo rinką – banko sąskaita, medicininis patikrinimas, kaip ir kokius mokesčius jie mokės ir panašiai“, – dalinasi pašnekovė.

PVPA direktorė A. Bytautienė pataria įmonėms, kurios jau darbina ar yra pasiruošusios įdarbinti nuo karo bėgančius ukrainiečius:

• Susitikslinti juridinę įdarbinimo dokumentacijos ir procesų dalį: kokios, kad ir supaprastintos, įdarbinimo procedūros galioja, ar tikrai jas suadministruoti užtenka įmonės turimos sistemos, jeigu ne – ką papildomai pasiruošti.

• Detaliai apgalvoti, kokioms pozicijoms ar funkcijoms įmonė gali realiai įdarbinti. Svarbu dar kartą prisiminti, jog daugiausiai atvyksta moterys su vaikais ar pagyvenę žmonės.

• Su įmonės vadovų komanda aptarti ne tik išsigrynintas pozicijas, bet ir atsakyti į klausimą – „Ko mes, kaip įmonė, siekiame, įdarbindami karo pabėgėlius – ar tai verslo poreikių tenkinimas ir kandidatų srauto padidinimas, ar įmonės socialinės atsakomybės dalis?“

• Laisvas darbo vietas ir galimybes jas užimti ukrainiečiams aptarti su pačiomis komandomis, į kurias žmogus ateis: svarbu įvertinti kalbų mokėjimą – ar yra galimybė susikalbėti vadovui ir komandai su atėjusiu žmogumi. Taip pat būtina aptarti, kaip komanda žiūri į tai, kad prie jų prisijungs žmogus iš Ukrainos, ar jie linkę skirti daugiau laiko ir dėmesio.

PVPA dalinasi keletu rekomendacijų darbdaviams, norintiems registruoti laisvas darbo vietas ukrainiečiams ir patiems ieškoti jau užsiregistravusiųjų:

Lietuvos užimtumo tarnyba
„Scobo“ aplikacija, kurią rekomenduoja ir padeda instaliuoti darbo ieškantiems migrantams Raudonojo Kryžiaus savanoriai
Bendruomenės iniciatyva „Building Bridges“