Ekspertės atkreipia dėmesį į kelis esminius dalykus, į ką svarbu atsižvelgti įmonėje planuojant įforminti lanksčias darbo sąlygas.
Individualus darbo laiko režimas – populiarėja
„Pagal senosios redakcijos Darbo kodeksą individualus darbo laiko režimas neegzistavo. Tikriausiai todėl iki šiol į lanksčias darbo sąlygas žiūrima kaip į naujovę ir tik dabar randasi vis daugiau įmonių, kurios suteikia šią galimybę darbuotojams“, – sako auditorė J. Navikienė.
Pasak jos, individualus darbo laiko režimas leidžia žmogui savarankiškai planuoti darbo laiką, užduotis atlikti patogiu metu – susitarus su darbdaviu arba tik pačiam darbuotojui sprendžiant, kada dirbti, o kada nedirbti.
„Toks darbo principas netinka kiekvienai profesijai – gydytojai, gaisrininkai negalėtų taip dirbti. Tačiau tai puikiai tinka reklamų kūrėjams, tekstų rašytojams, buhalteriams, vadybininkams, t. y. tiems, kurie gali laisvai planuoti savo darbo laiką“, – teigia J. Navikienė.
Tuo tarpu N. Kobzevienė atkreipia dėmesį į tai, jog taikant individualų darbo laiko režimą ir nuotolinį darbą galima sumažinti išlaidas už patalpų nuomą, kompiuterius, komunalinius mokesčius, kanceliariją.
„Tai atrodo patraukliai, tačiau yra keletas niuansų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, pavyzdžiui, jeigu darbuotojui leidžiama į biurą atvykti bet kuriuo paros metu, gali tekti samdyti papildomus darbuotojus, jog į įmonės patalpas nebūtų įsivedami svetimi žmonės ir pan.“, – teigia N. Kobzevienė.
Būtina laikytis darbo laiko ir poilsio reikalavimų
Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, jog dirbantys pagal individualų grafiką gali dirbti kada nori ir kiek nori. Tačiau taip nėra – tokį darbo pobūdį griežtai reglamentuoja Darbo kodeksas. Dirbantieji pagal individualų darbo laiko režimą, lankstų darbo grafiką, suskaidytą darbo dieną, suminę darbo laiko apskaitą ar nekintančią darbo dieną turi laikytis šių taisyklių:
- Maksimali darbo laiko trukmė turi neviršyti 12 darbo valandų ir nepertraukiamas paros poilsis turi trukti ne mažiau nei 11 valandų iš eilės;
- Maksimali darbo savaitė (nebūtinai sutampanti su kalendorine savaite – arba septynių dienų laikotarpis) gali būti iki 60 valandų, tačiau vidutinė savaitė turi neviršyti 48 valandų, o nepertraukiamas savaitės poilsis turi būti ne mažiau nei 35 valandos iš eilės.
„Taisyklės nesudėtingos, tačiau darbdavys turi būti tikras, kad darbuotojas tinkamai laikysis maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko režimo. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju darbdaviui teks atsakyti, jeigu darbuotojas netinkamu laiku dirbs arba ilsėsis“, – sako J. Navikienė.
Pasak jos, todėl geriausia išeitis – raštu darbuotojui nurodyti laikytis aukščiau minėtų taisyklių, tai patogu įrašyti ir į darbo sutartį.
Svarbu tinkamai pildyti darbo laiko ataskaitas
Kai darbuotojas pats sau planuoja darbo laiką, jis turi informuoti darbdavį apie darbo laiką, pakeitimus bei pateikti ataskaitą.
„Praktikoje darbuotojai pirmiausia galvoja apie darbo atlikimą, o ne apie darbdavio informavimą laiku. Todėl dokumentai užpildomi skubotai, dažnai atbuline tvarka, kai bandoma prisiminti, kaip ten buvo, arba iš vis „kad tik parašyti“. Taigi teikiama informacija gali būti nekorektiška“, – sako N. Kobzevienė.
Tai gali iššaukti ir liūdnas pasekmes. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos projektų valdyme – jei pagrindinio darbo ir darbo projekte darbo laikas sutampa, projekto finansavimas anuliuojamas.
J. Navikienė teigia, jog svarbu ne tik pildyti ataskaitas, bet ir laikytis šiais metais priimto Užimtumo įstatymo reglamentavimo. Pagal jį darbdavys turi kiekvieną dieną iki darbo dienos pabaigos pažymėti dirbtus darbuotojų viršvalandžius, darbą švenčių dienomis ir darbą naktimis.
„Čia galima įvesti labai paprastą taisyklę – žmonių darbo laiką žymėti kiekvienos darbo dienos pabaigoje, gavus informaciją iš pačių darbuotojų“, – sako J. Navikienė.
Kaip tikrinti, ar darbuotojai nepersidirbs arba ar sąžiningai išdirbs visas nustatytas valandas? J. Navikienė teigia, jog tokias abejones gali išsklaidyti darbuotojų darbo laiko kontrolė – darbdavys gali patikrinti, kokiu laiku ir kiek darbuotojas jungėsi prie verslo valdymo programų, kokiu laiku siuntė elektroninius laiškus ir pan.
Prevencija dėl nelaimingų atsitikimų ir duomenų nutekinimo
Lektorė N. Kobzevienė kviečia iš anksto atsižvelgti ir į atvejus, kai darbuotoją ištinka nelaimingas atsitikimas. Jeigu kas nors atsitinka, o įmonės individualaus darbo vykdymo politika nėra nustatyta, niekas negali darbuotojo sustabdyti nuo skubaus darbo laiko pakeitimo individualiame darbo grafike ir teigti, jog nelaimė įvyko darbo metu.
„Tokiu būdu bandoma gauti iš darbdavio paramą, teisines konsultacijas, o gal ir žalos atlyginimą. Taip pat labai svarbu pasirūpinti įmonės dokumentų saugumu ir konfidencialia informacija. Jeigu darbuotojas dirba įmonės patalpose jau išėjus vadovams, niekas negali užtikrinti, ar nebus pasiimti svarbūs dokumentai“, – pastebi N. Kobzevienė.
Tokiu atveju darbdavys turėtų pagalvoti apie papildomas apsaugas ir kontrolę – pavyzdžiui, įtaisyti vaizdo kameras ofise, samdyti sargą ir pan.
