aA
Vadovai dažnai skundžiasi, kad jų darbuotojai nežino, ko nori, kad jiems trūksta motyvacijos, jaučiasi nenoras dirbti. Asmens sveikatos klinikos psichologų ir psichiatrų teigimu – pinigai darbuotojui nėra pagrindinis (nors, be abejo, svarbus) motyvas dirbti vienoje ar kitoje organizacijoje. Juk dažnai atlyginimas būna lyg ir neblogas, o darbuotojas vis tiek nepatenkintas.
Daugelis vadovų apie tai nesusimąsto: darbuotojų motyvacija priklauso ne nuo algos dydžio
© Vida Press

Atsakymas paprastas, tačiau mažai vadovų apie jį susimąsto – darbuotojų motyvacija priklauso nuo paties viršininko motyvacijos. Kitaip tariant, kad dirbtų pavaldiniai, pirmiausia, savo pareigas turi nuoširdžiai atlikti pats vadovas. Organizacijos vadovą galime palyginti su tėvu – „ganytoju“ šeimoje. Kad vaikai norėtų kažko mokytis, šeimoje turi būti geri, žmogiški santykiai.

Kai kam atrodo, kad vadovui užtenka turėti reikiamą kompetenciją, išmanyti savo sritį, – ir štai, jis jau tikras šefas. Tačiau to tikrai nepakanka. Lyderio savybės turi būti tinkamai išugdytos, o ne tik įgimtos. Iš tiesų, daugybė vidurinės grandies vadovų yra baigę aukštuosius mokslus, vadybos studijas, o štai vadovauti jiems nelabai sekasi. Jei būtų kitaip, Lietuvoje šiandien turėtume galybę tiesiog klestinčių įmonių. O situacija kita, – darbdaviai nuolat skundžiasi darbuotojais, kad jie nenori dirbti. Arba dejuoja, kad negali konkuruoti su užsienio kompanijų siūlomais atlyginimais, ir dėl to jų pavaldiniai dairosi darbo pasiūlymų svetur. Tačiau kai pasikalbi su toje įmonėje dirbančiu žmogumi, arba jis ateina į psichologo konsultaciją dėl darbe su viršininku kylančių konfliktų, paaiškėja, kad daugelio užsienis nevilioja. Dažniausiai darbe pasigendame paprastų, žmogiškų santykių. Žmonėms svarbu, kad tas, kuris jiems vadovauja, ne tik mechaniškai taikytų universitetuose įgytas žinias, bet ir mokėtų nuoširdžiai bendrauti. Kitaip tariant, pats vadovas, norintis motyvuotų darbuotojų, turi būti motyvuotas. Tai yra psichologinė – dvasinė būsena, kai viršininkas visa širdimi atsiduoda savo pareigų vykdymui. Taigi, prieš reikalaudamas gerai atliktų darbų iš kitų, jis turi atlikti savuosius. Jei tuo metu, kai pavaldiniai dirba, viršininkas ilsėsis, arba jis nuolat sėdės užsidaręs savo kabinete, – motyvuoti darbuotojus bus sunku. Bendraudamas šefas galėtų perduoti savo tikėjimą veiklos sėkme, entuziazmą tiems, kas su juo dirbai.

Vadovas
Vadovas
© Shutterstock

Didelių organizacijų vadovai dažnai teisinasi, kad bendrauti su kiekvienu darbininku jiems būtų per sunku ar beprasmiška. Bet iš tikrųjų mes be reikalo nuvertiname vadinamąjį žmogiškąjį faktorių. Jei vadovas parodys nuoširdų dėmesį, matydamas žmoguje ne priešą, o savo partnerį, darbuotojui tai bus labai svarbu ir jo motyvacija tikrai išaugs. Aišku, jei organizacija labai didelė, vadovui sunku pabendrauti su kiekvienu pavaldiniu, tačiau pasaulinė praktika rodo, kad įmonių, kurių vadovai pavaldinių buvo vertinami, viršininkai sugebėdavo bendrauti, susitikti vienu ar kitu būdu su visais, ir tai jiems nebuvo kančia, jie mielai tai darė, nes jie mylėjo žmones. Todėl vadovams būtina ugdyti šį meilės žmonėms jausmą.

Ne sykį kalbėdamas su žmonėmis išgirstu, kad norą dirbti juose skatina ne tiek pinigai, kiek emocinis fonas įmonėje, kitaip tariant – saugumo jausmas. Vėlgi, įsivaizduokime šeimą, kur tėvas visiškai nebendrauja su vaikais – tokiu atveju vaikai nesijaus saugiai net labai sočiai valgydami. Todėl manau, kad emocinis ryšys dažnai daug svarbesnis, nei papildomas „duonos“ kąsnis. Nuosekliai ir nuoširdžiai atlikdamas savo pareigas, vadovas motyvuos darbuotojus atlikti savąsias. Tokiu atveju atlyginimas nebebus vieninteliu svertu, laikančiu žmogų jo darbo vietoje, – tai labai svarbu verslo sėkmei.

Vadovai dar iš senesnių laikų dažnai turi vaizdinį, kad šefas turi būti kaip vėzdas, kurio visi bijo. Iš tiesų, žmonės yra skirtingi, vieniems gal ir reikia kažkokio „vėzdo“ arba autoriteto (bet būtinai teisingo). Tuo tarpu kitiems priimtinesnis draugiškas, partneriškas vadovas. Neretai tai priklauso nuo to, kokiose šeimose tie žmonės augę, prie kokio auklėjimo pripratę.

Daugelis vadovų apie tai nesusimąsto: darbuotojų motyvacija priklauso ne nuo algos dydžio
© Shutterstock nuotr.

Neneigiu – darbuotojai turi būti prižiūrimi. Žmonės ir patys sako, kad jei niekas jų neprižiūri, neduoda nurodymų, jie jaučiasi pasimetę. „Diktatoriškose“ įmonėse iš tiesų būna mažiau kadrų kaitos, ir, nors tai atrodo paradoksalu, kažkuria prasme dalis žmonių tokiose įmonėse jaučiasi palyginti saugūs, nes nuo jų tarsi nuimama atsakomybė. Tokiu atveju, visa atsakomybė tenka vadovui, ir jam pačiam dėl to tik sunkiau. O štai kai šefas bendrauja šiltai, žmogiškai, ir jo darbuotojai jaučiasi laisvesni, kūrybingesni. Tokiose organizacijose atmosfera yra geresnė ir dirbti visiems yra lengviau.

Beje, neformalus bendravimas vakarėliuose nėra vaistas, motyvuojantis dirbti, nors vakarėliai po darbo gali būti viena iš vadovo ir pavaldinių bendravimo formų. Vadovai neretai yra technokratiški žmonės, jie neturi gerų bendravimo su kitais žmonėmis įgūdžių, ir kai įmonėje yra šaltesni santykiai žmonės vengia vienas su kitu bendrauti. Todėl tam tikra prasme vakarėliai, lašas vyno gali „suminkštinti“ saktykius. Tačiau jei žmogiški santykiai bus tik vakarėlyje, o prablaivėjus ir grįžus į darbą jie nesikeis, neformalus bendravimas nemotyvuos darbuotojų geresniam darbui.

Taigi receptas vadovui, norinčiam turėti motyvuotus darbuotojus, yra paprastas ir kartu sudėtingas, – mokytis bendrauti su pavaldiniais, daryti tai nuoširdžiai, visuomet atlikti savo pareigas, ir mylėti žmones.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(25 žmonės įvertino)
3.2000

Darbas namuose parodė, kokie iš tiesų yra darbuotojai – vadovai nustebę (8)

Šalyje paskelbtas karantinas privertė darbdavius ir darbuotojus adaptuoti ar kardinaliai keisti...

Tuštėjančių biurų tendencija – kaip išnaudoti visas erdves ir sutaupyti? (3)

Tyrimai rodo, kad 40-60 proc. biurų ploto yra neišnaudojama. Ateities prognozės ir kitų šalių...

Darbo vietos ergonomika: net vienas centimetras gali apsaugoti nuo nugaros skausmo (2)

Po aštuonias valandas penkias dienas per savaitę daugelis mūsų praleidžia sėdėdami darbo...

Draugystė darbe: nustebsite, kokios įtakos darbui turi draugiškai nusiteikę kolegos

Kai vidutinė darbo savaitė trunka 40 valandų, bendradarbius matome dažniau nei draugus ar net...

Išsiaiškino, kaip siejasi atmosfera darbovietėje ir ligos: nepatenkinti darbuotojai serga dukart dažniau (3)

Dažnai sergate? Galbūt tai ženklas, kad nesate patenkintas savo darboviete. Mokslininkai...

Top naujienos

Įvardijo didžiausias baimes dėl koronaviruso: kur kas gilesnės problemos gali laukti ateityje (126)

Naujausia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „ Spinter tyrimai “ visuomenės...

Verslo planas dėl karantino švelninimo: galėtų dirbti lauko kavinės, odontologijos įmonės, vėliau – ir viešbučiai (276)

Praėjusią savaitę premjeras Saulius Skvernelis paragino asocijuotas verslo struktūras iki...

Lietuva pildosi apsaugos priemonėmis: Kauną pasiekė 2 tūkstančiai dėžių, pakeliui – dar didesnė siunta

Šiąnakt Kaune nusileido dar vienas lėktuvas su apsauginėmis priemonėmis. Anot Sauliaus...

Naujų atvejų skaičius mažėja: per parą Lietuvoje fiksuoti 32 koronaviruso atvejai (190)

Naujų koronaviruso atvejų skaičius šalyje perkopė 900. Per parą ištyrus 2301 ėminį...

Klaipėdos uosto vadovo konkursą laimėjo su „valstiečiais“ rinkimuose dalyvavęs Algis Latakas (67)

Klaipėdos jūrų uosto vadovo konkursą laimėjo buvęs koncerno „Achemos grupė“ valdomos...

Lingienė: turime per 20 išplitusių koronaviruso židinių Lietuvoje (35)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė palaiko...

Danija mėgins grįžti į normalų gyvenimą: mes reagavome greitai (4)

Viena iš pirmųjų Europos valstybių, kuri užvėrė savo ekonomiką reaguodama į „Covid-19“,...

Rizikų darbo vietoms mastas – beprecedentis nuo Didžiosios depresijos laikų (12)

Visame pasaulyje darbuotojai patiria didelį spaudimą krečiant koronaviruso krizei, jau sukėlusiai...

Mokslininkas: didžioji dalis Lietuvą pasiekiančių respiratorių – prastos kokybės (21)

Didžioji dalis Lietuvą šiuo metu pasiekiančių respiratorių yra prastos kokybės, sako Kauno...

Stebėdama žmones neapsikentė: jei pamiršite svarbiausią dalyką, papildomos priemonės nepadės parodė, kaip apsisaugoti nuo viruso (28)

Tinkamai rankas nusiplauna nedidelė dalis žmonių, todėl buvusi greitosios medicinos pagalbos...

|Maža didelių žinių kaina