Darbuotojo motyvaciją gali kelti ir kelionė dviračiu į biurą

Pandemijai neišvengiamai pakeitus darbuotojų įpročius, kelionės į biurą tapo ne tik viena iš darbo dienos rutinos dalių, tačiau ir galimybė pajudėti. Mat pastaraisiais metais daug laiko praleidę namuose, neretai mažai judėję darbuotojai net ir šaltuoju metų laiku vykdami į darbą vis dažniau renkasi ne automobilį, o dviračius, paspirtukus ar tiesiog eina pėsčiomis, teigia ekspertai.

„Jau prieš keletą metų vykdytoje apklausoje, beveik pusė respondentų, kurie dirba įmonės biuruose, pastebėjo, kad mažėja poreikis automobiliui. Ši tendencija pamažu auga ir toliau – pastebime, kad vis daugiau mūsų klientų darbuotojų nebemato poreikio į darbą kasdien vykti automobiliu ir vietoj jo renkasi darnesnius bei pigesnius judėjimo būdus“, – sako „Technopolis Lietuva“ paslaugų vadovė Vytautė Jonaitė.

Šešiuose įmonės pastatuose įsikūrusios įvairios įmonės – nuo didelių tarptautinių kompanijų iki augančių startuolių. Anot V. Jonaitės, nepaisant skirtingų sričių, bendruomenės nariai aktyviai prisideda prie darbuotojų judėjimo skatinimo: organizuoja įvairius judėjimo iššūkius, sveikatingumo savaites, lenktynes ar seminarus tvarumo bei sveikatingumo temomis, dalijasi aktyvumo rezultatais bei geriausiais maršrutais iki darbo.

„Tikriausiai anokia naujiena darbuotojams per šventes dovanoti žingsnius fiksuojančius įrenginius ir taip skatinti darbuotojų bei bendruomenės narių judumą. Tačiau mūsų biurų mieste jau keletą metų klientai turi tradiciją rengti dviračių bei paspirtukų remonto dienas – ši idėja puikiai vertinama darbuotojų ir pakankamai nauja idėja. Porą kartų ją organizavome bendrai visiems biurų miestelio darbuotojams, dvi dienas prie pastatų stovėjo dviračių remonto dirbtuvės ir visi atvykstantys dviračiais, gaudavo nemokamą profilaktinį patikrinimą ir paruošimą sezonui. – pasakoja V. Jonaitė. – Tai tik įrodymas, kad vis dar galima atrasti skirtingų būdų darbuotojų aktyvumui skatinti. Pavyzdžiui, savo komandoje, paspirtukus naudojame ne tik kelionėms „namai-darbas-namai“, bet ir susisiekimui tarp įmonės pastatų, kai prireikia, juos skoliname ir savo klientams, įmonių darbuotojams.“

Laisvesnės parkavimo vietos

Bendrovės paslaugų vadovė pastebi, jog keičiasi ne tik automobilių poreikis, bet ir rūšis.

„Dar porą metų atgal juokavome, kad per visus metus, kai turime elektromobilių krovimo stoteles, esame tik kartą matę jose kraunamą automobilį. Šiandien turime tokias stoteles prie visų pastatų ir dažniausiai jos yra užimtos“, – sako V. Jonaitė.

Ji pasakoja, kad anksčiau įmonės pastatuose buvo konkrečioms įmonėms priskirtos vietos automobilių parkavimo aikštelėje. Bet kadangi parkavimo poreikis jau nebėra nuolatinis, panaikinome vardines rezervacijas ir vietos atlaisvintos visai bendrovės biurų parko bendruomenei.

„Nebėra prasmės konkrečią vietą rezervuoti konkrečiai įmonei, jei ji vis rečiau naudojama, – teigia V. Jonaitė. – Šis sprendimas pasiteisino ir šiandien, kai stipriai pakito darbo pobūdis – daugėja galimybių dirbti nuotoliniu būdu, be to – nuolat yra atostogaujančių, išvykusių į komandiruotes, todėl jų automobilių stovėjimo vietos gali būti naudojamos kitų darbuotojų.“

Svarbi infrastruktūra

Vis dėlto siekiant skatinti judėjimą pirmiausia būtina pasirūpinti infrastruktūra, antraip galimybių į darbą vykti dviračiu ar paspirtuku bus paprasčiausiai nepatogu, įsitikinusi V. Jonaitė.

Įmonei Ozo parke įsigijus pirmuosius pastatus, čia dar nebuvo jokios bendros infrastruktūros, tik viename iš trijų verslo centrų buvo rakinama dviračių aikštelė. Pastebėję, kad dviračiai rakinami prie stulpų ar tiesiog pastatomi bet kur, užsibrėžėme tikslą sukurti geresnes sąlygas darbuotojams ir bendruomenės nariams. Tad per savo veiklos Lietuvoje metus visur įrengėme patogias dviračių ir paspirtukų saugojimo aikšteles. Taip pat pasirūpinome ir bendro naudojimo dušais, persirengimo patalpomis, vieta prasitempti po fizinio krūvio ar padaryti papildomus mankštos pratimus – atvykę į darbą darbuotojai gali persirengti, nusiprausti. Infrastruktūros gerinimas vyko lygiagrečiai su bendru didėjančiu visuomenės sąmoningumu, tad sunku pasakyti, kas nutiko pirmiau – ar pirma gimė poreikis iš žmonių, ar sudarytos geresnės sąlygos nulėmė naujus žmonių įpročius“, – apie pokyčius pasakoja bendrovės paslaugų vadovė.

Sostinėje tam įtakos turi ir paties Vilniaus miesto siekiai – kurti miestą, kuriame visiems judėti būtų patogu, tiesti dviračių takus, humanizuotas gatves.

Per pastaruosius 4 metus Vilniuje nutiesta ir atnaujinta daugiau kaip 70 km dviračių takų, o iš viso mieste jų per 120 km. Iki 2023 m. pabaigos mieste siekiama turėti vientisą pagrindinių dviračių takų tinklą, todėl atsiranda vis daugiau naujų ir kokybiškų dviračių, pėsčiųjų takų. Taip kuo didesnei daliai vilniečių iš namų iki darbo ir kitur galima bus nuvažiuoti dviračiu. Šiuo metu dviračių trasos jungia net labiausiai nutolusius miesto rajonus. Plečiamas ir elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas.

Judėjimo skatinimas – motyvacinė priemonė?

Nors judėjimo skatinimas – kiekvienos įmonės politikos ir vidinės kultūros reikalas, vis dėlto bendrovės, palaikančios darbuotojų bei bendruomenės narių fizinį aktyvumą, pastebi, kad tai tampa ir viena iš darbuotojus motyvuojančių priemonių. Be to, fizinis aktyvumas prisideda ir prie psichologinės darbuotojų gerovės bei imuniteto stiprinimo. Todėl V. Jonaitė tiki, kad darbdavio investicijos bei dėmesys šiai sričiai turėtų augti ir šiandieninėje situacijoje.

„Įsitikinome, kad darnaus judėjimo skatinimas motyvuoja darbuotojus, kai pasiūlėme bendruomenės nariams dalyvauti apklausoje ir laimėti paspirtuką. Ne tik sulaukėme daugiau atsakymų į klausimus, bet ir pagyrimų dėl naudingo prizo. Tikiu, kad ilgainiui galima sukurti patrauklias darbuotojų judumo skatinimo programas, kurios galėtų tapti puikiomis motyvacinėmis priemonėmis. Mat į fizinį aktyvumą ir jo svarbą atsigręžia vis daugiau žmonių, darbuotojų fizinė ir psichinė sveikata vis dažniau atsiduria ir darbdavių dėmesio centre. Todėl darbuotojams svarbu, kad ir įmonės politika šiuo klausimu būtų panaši“, – sako V. Jonaitė.

Ji teigia, kad įsiklausę į darbuotojų, bendruomenės narių poreikius galime kalbėti apie judaus darnumo pokyčius, kurie naudingi ne tik žmonėms, bet ir miestui ar šaliai: „Smagu matyti, kad Vilnius sparčiai vejasi Europos tendencijas. Čia kasdien vyksta pokyčiai, siekiant sudaryti sąlygas judėti lanksčiai, patogiai ir greitai, kad gyventojams ar miesto svečiams būtų galimybės pasirinkti tokį keliavimo būdą, kuris jiems būtų patogiausias ir efektyviausiais susisiekiant mieste.“

Daugiau apie darbuotojų judėjimo į darbą įpročius bei patarimus, kaip maršrutu judėti darniau, V. Jonaitė bei kiti pranešėjai pasakos nemokamame nuotoliniame renginyje „Verslas juda. Darni patirtis“, jau gruodžio 8 d. Renginį jau trečius metus organizuoja savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, atsakinga už judumo sprendimų inicijavimą ir kūrimą Vilniaus mieste.

Daugiau informacijos ir registracija į nemokamą renginį: www.verslasjuda.lt