7 iš 10 darbuotojų susiduria su perdegimo sindromu, tačiau į psichologą kreiptis vengia – paaiškino, ko bijo

Pandemija, karas, neapibrėžtumas padidino gyventojų nerimo lygį, o stresą patiriantys darbuotojai dažniau susiduria su perdegimo sindromu. Daugėja nedarbingumo laikotarpių ir su specialistų trūkumo problema susiduriantiems darbdaviams tai tampa rimtu iššūkiu, todėl vis dažniau įmonių siūlomų papildomų naudų sąraše atsiranda ir psichologo konsultacijų galimybė. Tačiau darbuotojai ja pasinaudoti dažnai vengia – dalis neįvertina, kad jiems pagalba yra reikalinga, dalis baiminasi dėl tokios paslaugos konfidencialumo.

Ragina pasinaudoti pagalba

Nuo šių metų Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) darbuotojų perdegimo sindromą pripažįsta kaip atskirą ligą. „Gallup“ duomenimis, net 67 proc. darbuotojų yra su juo susidūrę. Pandemija šį reiškinį tik pagilino – daugelis žmonių namuose dirbo neribodami darbo valandų ir neturėdami daug galimybių kokybiškai leisti laisvalaikį, todėl emocinių problemų daugėjo.

„Kompensuojamų kokybiškų prevencinių psichikos sveikatos paslaugų – itin mažai. Gera psichikos sveikata nėra tik psichikos ligų nebuvimas: tai ir gera savijauta, darbingumas, gebėjimas įveikti sunkumus, priimti sprendimus, būti naudingu visuomenei“, – teigė psichologė Liepa T. Valandis.

Pasak „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovo Lino Laugalio, pandemijos metu patys darbdaviai pradėjo ieškoti galimybių darbuotojams suteikti psichologinę pagalbą. Psichinė sveikata – bazinis darbuotojo poreikis, todėl susidūrus su sunkumais itin svarbu pasinaudoti galimybe apsilankyti pas specialistą.

„Šiuo metu darbdaviai, suprasdami situaciją dėl pandemijos padarinių darbuotojų emocinei būsenai, vis dažniau užduoda klausimus, ar specialistų, teikiančių psichoterapiją, paslaugos yra įtrauktos į sveikatos draudimą ir akcentuoja tokių paslaugų būtinumą savo kolektyvui. „Seesam“ sveikatos draudime suteikiama galimybė pasinaudoti gydytojų specialistų teikiamomis psichoterapijos seansų paslaugomis visose sveikatos priežiūros įstaigose po pagrindine ambulatorinio gydymo programa, o psichologo ar privačių specialistų konsultacijos priskiriamos sveikatos stiprinimo paslaugoms. Išlaidos būtent šioms paslaugoms pastaruoju metu auga, todėl svarbu, kad darbuotojai aktyviai jomis pasinaudotų“, – sakė L. Laugalis.

Gera emocinė būklė atsiperka

Prastėjant darbuotojų emocinei savijautai, to pasekmes pajunta ir darbdavys – krenta darbo našumas, daroma daugiau klaidų, auga nepasitenkinimas darbu, daugėja nedarbingumo laikotarpių ar net nelaimingų atsitikimų darbe. Atlikus tyrimą 36 didžiausiose pasaulio šalyse buvo apskaičiuota, kad vien dėl depresijos ir nerimo kasmet prarandama 12 milijardų produktyvių dienų. Visa tai tuština įmonės iždą.

„Jei darbuotojų psichikos sveikata nesirūpinama, sumažėja darbuotojų motyvacija, dėmesingumas ir gebėjimas greitai priimti teisingus sprendimus, todėl išauga brangių klaidų, nelaimingų klientų, skaudžių traumų ir krizinių situacijų darbe tikimybė. Suprastėja ir darbdavio patrauklumas darbo rinkoje – žmonės nenori dirbti ten, kur jie nerūpi darbdaviui. Visa tai – ne tik finansiniai nuostoliai, bet ir papildomo streso našta įmonių vadovams, kolegoms, kas žaloja ir jų pačių fizinę bei psichikos sveikatą. Taip įsisuka ydingas ratas, todėl psichikos sveikata tampa organizacijos problema“, – sakė Liepa T. Valandis.

Rūpinimasis darbuotojų psichologine sveikata gali sumažinti ir darbuotojų kaitą, nes jausdami rūpestį darbuotojai tampa lojalesni, o taip pat mielai rekomenduoja savo darbovietę kitiems. Psichikos sveikatos specialisto paslaugų prieinamumas darbovietėje gali padėti išspręsti ir dar vieną opią šių dienų darbo rinkos problemą – darbuotojų trūkumą.

„Pandemijos metu aštrėjo ir darbdavių konkurencija dėl esamų darbuotojų išlaikymo ir naujų darbuotojų pritraukimo. Konkurencinio pranašumo didinimui darbdaviai pradėjo aktyviai siūlyti sveikatos draudimą savo darbuotojams, investuodami į tai, kad ligos, traumos ar perdegimo atveju apdraustas darbuotojas gautų greitą ir kvalifikuotą medicinos pagalbą tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose ar pas privačius tam tikros srities specialistus ir tokiu būdu tapdami kur kas patrauklesni už tuos, kurie tokių papildomų naudų nesuteikia“, – komentavo L. Laugalis.

Baiminasi dėl konfidencialumo

Ne visi darbuotojai net ir patirdami psichologinių sunkumų ryžtasi pasinaudoti darbdavio siūlomomis psichologo ar psichoterapeuto paslaugomis. Dalis žmonių neįvertina, kad tokia pagalba jiems jau yra reikalinga, kita dalis bijo, kad darbdavį pasieks informacija, kurios nesinorėtų atskleisti.

„Informacija apie darbuotojų sveikatą yra privati, griežtai laikomės Bendrojo duomenų apsaugos reglamento – užtikriname, kad sveikatos draudimo klientų asmens duomenys būtų griežtai saugomi ir neatskleidžiami nei darbdaviui, nei kitiems asmenims, išskyrus kliento individualaus sutikimo atveju ir jame nurodytu tikslu“, – pabrėžė L. Laugalis.

Rūpintis darbuotojų sveikata svarbu ir prevenciškai: periodiškai vertinti darbuotojų patiriamą stresą ir nustatyti jo kilmę – galbūt per didelis darbo krūvis, neaiškus darbo vaidmuo, prasti santykiai? Anot Liepos T. Valandis, svarbu darbuotojams suteikti kertinių emocinių kompetencijų, organizuoti mokymus apie psichikos sveikatą, streso, emocijų ir konfliktų valdymą, depresijos, perdegimo, psichinio nuovargio ar savižudybės rizikos atpažinimą.

„Jei mokymai profesionalūs, jie turi ir šalutinį teigiamą efektą – mažina darbuotojų baimę kreiptis pagalbos. Atpažinus nerimą keliančius ženklus, darbovietės turėtų nedelsiant įgyvendinti postvenciją: sudaryti galimybes darbuotojams konsultuotis su psichologais individualiai ir grupėmis, lankytis pas gydytoją psichiatrą, taip pat numatyti įvairius postvencinius algoritmus. Juk yra net ir darboviečių, kurios skatina darbuotojus gydytis nuo priklausomybės ligų, padengdamos šio gydymo išlaidas“, – sakė psichologė.