Apie tai DELFI organizuotame diskusijų forume vadovams „Kaip išgyvensime „naujoje realybėje“?“ (įrašą galite peržiūrėti čia) pasakoja konsultacijų įmonės „Good to know“ partnerė Živilė Navickaitė-Babkin.
1. 63 proc. dirbančiųjų informacijos iš vadovo norėtų gauti kasdien. O 20 proc. – net kelis kartus per dieną.
Nepaisant to, kad kasdien mums tenka apdoroti milžiniškus kiekius informacijos, pasirodo, darbuotojai iš savo vadovo jos nori gauti pakankamai daug. „Poreikis būti pastebėtiems, išgirstiems, įvertintiems karantino metu niekur nedingo. Priešingai, kadangi nebeliko galimybės pasimatyti biuro koridoriuose, išaugo.
Svarbu, kad esminė informacija, kuri liečia darbo sąlygas, informuoja apie reikšmingus pokyčius, ateitų tuo pačiu kanalu. Dažnai tam naudojamas intranetas arba elektroniniai laiškai, tačiau dabar reikėtų kiek įmanoma daugiau naudoti komunikaciją vaizdu.
Kitas dalykas, žinutės turi būti labai aiškios. Svarbu, kad darbuotojas informacijos esmę suprastų per kelias sekundes. Reikėtų, kad čia dirbtų žmogus, kuris sudėtingus tekstus gebėtų paversti lengvai suprantamais. Netgi informacija, susijusi su pandemija, kuri atkeliauja iš įstaigų, ministerijų pateikiama pakankamai sudėtingai. Taigi, ją reikia mokėti darbuotojams perteikti suprantamai ir aiškiai, pabrėžti tai, kas jiems yra aktualiausia.
Taip pat nereikia žinutės skleisti vien tam, kad ji būtų paskleista. Informacija turi būti aktuali, pranešama laiku ir vietoje, tinkamu kanalu“, – sako Živilė Navickaitė-Babkin.
2. Susirinkimai – ne ilgesni nei 15–45 min.
„Reikia suprasti, kad šiuo laikotarpiu ilgiau dėmesio darbuotojai išlaikyti negali. Pačios ilgiausios sesijos turėtų trukti daugiausia 90 min., o geriausia iki 45 min.
Virtualiuose susirinkimuose ypatingai svarbus yra moderatoriaus vaidmuo. Jeigu gyvuose susirinkimuose sugebėdavome vietoje susitarti, kas jį praves, kas sudės akcentus, tai planuojant virtualius, moderatorių reikia paskirti iš anksto.
Vienas nuotolinių susirinkimų trūkumų yra neišgirsti, nepastebėti darbuotojų, kurie yra intravertai, todėl labai svarbu nepamiršti žmogui suteikti progą pasisakyti, padėti ir dabar jaustis komandos dalimi.
Iš anksto reikia ir susitarti dėl taisyklių: ar susitikimo metu bus išjungiami telefonai, ar įjungiamos kameros ir pan. Tai yra kiekvienos įmonės organizacijos kultūros dalis, bet tai reikia apgalvoti ir tas taisykles labai aiškiai perduoti visam kolektyvui“, – pataria specialistė.
3. Iki 82 proc. darbuotojų norėtų likti prie lankstaus darbo grafiko, trečdalis – į biurą grįžti visai nebenori.
„Darbo režimo klausimas, pasibaigus karantinui, daug kam kelia nerimą. Žmonės svarsto, kaip gi viskas bus toliau. Todėl labai svarbu, kad kiekvienas darbdavys, prieš priimdamas sprendimą, kaip įmonė dirbs pasibaigus suvaržymams, turi išsiaiškinti žmonių lūkesčius. Jeigu į juos atsižvelgiama nebus, greičiausiai kris darbuotojų motyvacija, atsidavimas ir darbo efektyvumas“, – nuomone dalijasi konsultacijų įmonės „Good to know“ partnerė.
4. Nerimauja dėl karantino pabaigos.
Nežinia, praeis mėnesis ar du, bet mes vėl grįšime į biurus. „Darbuotojams neramu, kas jų laukia, todėl jau šiandien reikėtų daryti apklausas, tirti darbuotojų poreikius, lūkesčius. Grynintis, ko jie tikisi, kalbant apie darbo režimą, grįžtamąjį ryšį ir pan. Itin svarbu atsižvelgti į žmonių, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus, situaciją ir galimybes.
Gal skamba kaip juokas, tačiau reikia pagalvoti ir apie tai, kaip tas sugrįžimas į biurus įvyks – ar tai bus vakarėlis, ar įdomus verslo renginys, kažkoks susibūrimas, kuris simbolizuos naujo etapo pradžią.
Faktas tas, kad tai bus žinutė visam kolektyvui apie tolimesnio darbo kryptį, todėl galvoti, kaip tai turėtų įvykti, kokio pobūdžio susitikimas tai turėtų būti, reikėtų jau šiandien“, – kalba Živilė Navickaitė-Babkin.
