Lauko drabužiai, žieminiai batai bei termo rūbai – šio metų laiko tema. Kas geriau žino, kaip tinkamai pasirūpinti šiais daiktais, jei ne žmonės, kurie išmano kiekvieną gamybos proceso detalę. Kalbamės su vaikų avalynės bei aprangos „Reima“ ambasadore Lietuvai Jurgita Ramanauskiene.
– Jurgita, tikriausiai, ne aš viena pamenu laikus, kai buvome iki akių apsukti šaliku, aprengti storiausiais kailiniais bei sluoksniais. Sakykite, kokia evoliucija viršutinio lauko drabužių pasaulyje? Kaip ir kuo jie patobulėjo. Kada kailį, vilną pakeitė technologiškai išdirbti gaminiai?
– Pokario metu gamybai ypač trūko žaliavų. Visos medžiagos atitekdavo kariuomenei. Nebuvo iš ko gaminti naujų drabužių. Imta naudoti seną, nuo karių likusią tekstilę. Ji buvo išardoma ir persiūnama į naujus gaminius. Laikui bėgant po truputį atsirado medžiagų.
Ankstyvaisiais (XXa. 4 dešimtmečio pabaigoje ir 6 dešimtmečio pradžioje) laikais buvo naudojama daug medvilnės ir vilnos. Tiek anuomet, tiek ir dabar, šios medžiagos yra brangus ir ne itin praktiškas pasirinkimas kasdieniam vaikų drabužių dėvėjime. Medvilnė bei vilna nėra patvarios medžiagos vaikų viršutiniams rūbams.
Patvariausi iš įprastų, natūralių pluoštų yra linas bei kanapės, tačiau kaip ir medvilnė, jie nėra atsparūs vandeniui. To meto inovacija tapo nailonas ir polisteris. Šios medžiagos tapo gyvybiškai svarbios komercijai. Tekstilės pramonei buvo svarbu, kad gamybai naudojamos medžiagos būtų lengviau prižiūrimos, patvaresnės bei pigesnės. Todėl naujieji sintetiniai pluoštai įgavo pranašumą prieš medvilnės bei vilnos audinius.
Pirmoji mūsų technine medžiaga, ankstyvaisiais 1950 metais, tapo Reilon. Tai buvo nailono ir vilnos derinys. Paviršius atsparus vandeniui ir nešvarumams. Sekanti inovacija gimė 1966 m. Ja tapo darbo drabužių medžiaga, kurios viduje buvo medvilnė, o paviršiuje - poliamidas. Ši medžiagų kombinacija patvari ir nepralaidi vandeniui. Vaikiškuose viršutiniuose drabužiuose ir kombinezonuose medvilnės ir poliamido medžiagų kombinacija buvo naudojama iki šimtmečio pabaigos. Tuomet atsirado visiškai vandeniui atspari, tačiau orui pralaidi, tvirtą Reimatec audinio technologija.
Netrukus tekstilės pramonė sukūrė naujus, sintetinius pluoštus, dirbtinio kailio gaminius ir sintetinę vatą, kuri visiškai pakeitė kailį bei vilną vaikų drabužiuose. Šių audinių gaminiai tapo įperkami visoms socialinėms klasėms ir suteikė tėvams daugiau laisvės rūbų priežiūroje. Vis daugiau moterų dirbdavo ne namuose, o vaikai lankydavo darželius, mokyklas, sporto užsiėmimus. Lengva priežiūra, greitas rūbų išdžiūvimas, vandeniui atsparios savybės, tapo didžiuliu atradimu bei naujiena. Buvo itin vertinami. Šiandien šios savybės laikomos savaime suprantamu dalyku.
– Šaltuoju sezonu pati rengiuosi sluoksniais. Taip rengiu ir vaikus. Pirmas, antras ir trečias. Kokie tie sluoksniai turėtų būti. Į ką atkreipti dėmesį?
– Tam, kad laiką lauke galėtume leisti komfortiškai ir be baimės sušalti, labai svarbu pasirinkti kokybiškus apatinio ir viršutinio sluoksnio rūbus. Atkreipkite dėmesį į audinius, kad juos būtų lengva prižiūrėti. Labai palengvinsite savo kasdienybę jeigu rinksitės viršutinius rūbus, kurių audinys atsparus purvui.
Daugelis mamų šaltuoju sezonu vis dar yra įpratusios rinktis plonus apatinius rūbus ir tada šiltą, storą striukę arba labai storą apatinį sluoksnį ir plonesnę viršutinę striukę. Šaltuoju metų laiku tinkamas rūbų sluoksniavimas ne tik neleis sušalti, tačiau leis jaustis komfortiškai, lengvai judėti. Sluoksniavimo taisyklės labai paprastos:
Pirmas sluoksnis. Sintetiniai arba merino vilnos rūbeliai. Priklauso nuo temperatūros ir veiklos lauke. Ramesniam laikui lauke rinkčiausi merino vilną, o štai aktyvesniam laikui - sintetinius audinius, nes jie puikiai išgarina drėgmę.
Antras sluoksnis. Šio sluoksnio rūbai turi puikiai kvėpuoti ir saugoti šilumą. Aš renkuosi sintetinį arba flisinį džemperiuką/liemenę.
Trečias sluoksnis. Striukė. Svarbu, kad striukė būtų atspari vėjui, lietui, tačiau kvėpuojančio audinio.
– Kaip tinkamai prižiūrėti lauko drabužius, kad jie tarnautų ilgai? Ar galime juos plauti namuose? Ar vis tik nešti į valyklą?
– Manau, pirmoji taisyklė, norint kuo ilgiau išsaugoti lauko rūbus, yra laikyti juos švarius! Grįžusi iš lauko patikrinu dukrytės striukę/kombinezoną ir drėgna šluoste pašalinu visus nešvarumus, pakabinu ant pakabos ir leidžiu jiems išdžiūti. Per visą praėjusios žiemos sezoną striukę skalbyklėje mums prireikė skalbti tik vieną kartą, visus kitus kartus užteko tiesiog drėgnos šluostės. Manau lauko rūbus galime skalbti ir namie, tačiau svarbu skaityti etiketes ir parinkti tinkamą skalbimo programą, skalbimo temperatūrą. Skalbiant nenaudokite minkštiklio. Jis nėra tinkamas impregnuotiems drabužiams. Susilpnina drabužio savybes.
– O kaip su avalyne, koks proveržis bei technologiniai sprendimai šioje srityje? Man pačiai visuomet šalta lauke. Stengiuosi labai saugoti tiek vaikų, tiek savo kojas.
– Anksčiau pagrindinis odinių batų privalumas buvo, kad jie patvarūs, pralaidesni orui. Šiais laikais yra sintetinių medžiagų, kurios patvarios lygiai taip, kaip oda ir gali kvėpuoti.
Naudojame odos, tekstilės ir sintetinius derinius, kurie labiausiai tinka batų dizainui bei jų techninėms savybėms. Sintetika batui suteikia tamprumo ir greito džiūvimo savybes. Taip pat leidžia pagaminti visiškai kitokius. Patogesnius batus. Tokio patogumo negalėtume išgauti naudojant tik natūralias medžiagas.
Natūrali oda nėra visiškai išbraukta iš gamybos proceso. Daugelis vartotojų mano, kad tai vis dar geriausia medžiaga batams, nes ji gerai prisitaiko prie pėdos ir ją klimatizuoja (sugeria prakaitą, kvėpuoja). Puikiai tinka vandeniui atspariai avalynei. Gerai impregnavus odą, prireiks daug vandens, kad sušlaptumėte pėdas.
Renkantis prasideda etikos bei požiūrio klausimas. Kai kurie žmonės mano, jog oda yra netinkama medžiaga, nes kilusi iš gyvūnų.
Batų padeliuose yra sintetinių medžiagų, kurios gali išlaikyti sukibimą taip pat gerai, kaip ir natūralus kaučiukas ir yra mažiau paveikiamos šviesos bei šilumos. Tai yra silpnosios natūralios gumos savybės. Tačiau natūrali guma gerai prižiūrima ir yra geras pasirinkimas patogiam avalynės naudojimui.
Didžiausia sintetinių medžiagų problema gali būti ta, kad jei jos yra iškastinės kilmės, prisideda prie klimato kaitos ir gali būti mikroplastiko šaltinis. Tai sumažinti galima efektyviau perdirbdant sintetines medžiagas arba naudojant gamtoje atsinaujinančius šaltinius.
Renkantis batus, atkreipčiau dėmesį į pado aukštį. Aukštesnis padas – pėdutė aukščiau nuo žemės, mažesnė tikimybė sušalti. Taip pat labai svarbus aspektas – neslystantis padas!
– Kaip tinkamai prižiūrėti batus? Kaip juos paruošti dėvėjimui?
– Tiek rūbams, tiek batams galioja ta pati priežiūros taisyklė – visada laikyti juos švarius! Grįžus iš lauko, nuplauti/nuvalyti visus purvus, druskas, kurie kenkia bato audiniui. Mes visus savo šeimos batus impregnuojame.
#SUSITVARKYK ir viskas bus gerai!
Ankstesnius mano straipsnius apie paprastą namų priežiūrą galite perskaityti paspaudę ČIA.
Daugiau Tomos Šokelės patarimų galite rasti @susitvarkyk „Instagram“ paskyroje.
