Žinojome, kad rinksimės prie visko tinkančią baltą, tą patarė ir kelios šaunios interjero dizainerės.

Rezultatas po permainų tikrai mus džiugina, tačiau… Kai skubi ir leki, dažniausiai padarai klaidų.

Padarėme ir mes. Prieš medines sienas dengiant dažais, pirmiausia jas reikėjo padengti izoliaciniu, spalvos pokyčius stabdančiu, vidaus medienos gruntu. Ir, deja, mes to nepadarėme. Kas nutiko? Iš naujai nubalintų sienų ėmė lįsti geltonas medienos pigmentas, ypač išryškėjo šakų vietos.

Atliekant namų dažymo pokyčius sulaukiau ne vieno klausimo, o kaip paruošti medieną, kaip dažyti baldus. Akivaizdu, negaliu profesionaliai atsakyti į šiuos klausimus, todėl savo Instagram paskyroje suorganizavau transliaciją su Tikkurila dažymo ekspertu Audriumi Dryžu (šios įmonės dažus ir naudojome savo namų pokyčiams atlikti), kuris atsakė į mano ir sekėjų užduotus klausimus apie paviršių dažymą. Pokalbio įrašą galite rasti ČIA.

– Nuo ko pradėti norint atnaujinti namus?

– Reikėtų pradėti nuo to išsiaiškinimo, kokio tipo paviršius dažysime. Jei tai medis, kokio tipo mediena. Įvertinti, ar paviršius jau yra padengtas kitomis medžiagomis: laku ar dažais.

–Kaip paruošti medinį paviršių dažymui?

– Kai turime naują, laku ar dažais nedengtą medį, dažniausiai pušį ar eglę, pirmiausia, jį reikėtų padengti gruntu. Pušyje ar eglėje yra vadinamų dažančių medžiagų, dervų, ypač šakų vietose. Laikui bėgant jos keičia dažo spalvą. Šios medžiagos itin gerai tirpsta vandenyje, todėl dažant vandeniniais dažais išryškėja ir prasimuša pro dažų sluoksnį. Įvertinant, kad medienoje turime daug šakų, kurios geltonuos, jas izoliuojame panaudojant gruntą, gruntinį dažą. Jo spalva - šaltai balta. Pilnai padengs ir paslėps medienos raštą. Gruntą reikėtų dengti du kartus, su 24 valandų pertrauka. Prieš dengiant antrą grunto sluoksnį, pirmasis sluoksnis turėtų būti pilnai išdžiūvęs, kad neprasimuštų geltonas šakų pigmentas.

Kai turime seną dažais ar laku dengtą paviršių, šveitimo kempinėle jį reikėtų pašiaušti. Tam reikalingas maždaug 280 rupumo šveitimo popierius. Tinkamiausias 240 - 320 intervale. Jei bus rupesnis, per daug stipriai subraižys paviršių. Paviršiaus pašveitimas pagerina dažų sluoksnio sukibimą su paviršiumi. Geriau prikibs viršutinis dažų sluoksnis. Prailgins dažo ilgaamžiškumą. Perdažant seną medieną, sunku ir pasakyti, kuo ji buvo dengta. Todėl viršutinio sluoksnio pašveitimas ypatingai reikalingas. Jei ant seniau lakuotos medienos buvo panaudotas alkidinis lakas, jis jau bus pakankamai izoliavęs medienos šakas, tą lendantį geltoną pigmentą. Grunto naudoti nebereikės. Po šlifavimo likusias dulkes reikia nubraukti šepečiu ar dulkių šluotele, o smulkius dulkių likučius susirinkti sausa mikropluošto šluoste.

– Kaip išsirinkti tinkamus dažus?

– Kai paviršius tinkamai paruoštas galime jį dažyti. Lieka išsirinkti norimą spalvą, matiškumą ar blizgumą. Renkantis dažus svarbu žinoti ne tik ant kokio paviršiaus juos naudojame: medžio, plastiko ar metalo. Bet ir kokios paskirties patalpą dažysime. Virtuvės bei vonios kambariui reikėtų dažų, kurie nebijo vandens, valymo priemonių, dezinfekantų. Tam puikiai tiks vadinami “ligoninių” dažai. Jie itin atsparūs aplinkos veiksniams. Senus paviršius, kurie anksčiau buvo dengti neaiškios paskirties dažais, geriausia dažyti universaliais, aukštos kokybės dažais.

– Dažų matiškumas ir blizgumas. Ką geriausia pasirinkti?

– Žinoma, renkamės pagal tai, kokio efekto norime. Dažų matiškumo skalė yra nuo 0 iki 100. Nulis yra visiškai matiniai - kaip kreida - jie puikiai tinkami ir naudojami luboms dažyti. Kitoje skalės pusėje - 100. Tai stipriai blizgūs dažai, nuo jų atsispindi lyg nuo veidrodžio. Bus tinkami, kai norime blizgaus baldų paviršiaus.

Svarbu žinoti, kad nuo dažų matiškumo ar blizgumo nepriklauso dažų stiprumas. Tik matiškumas nurodo tam tikrą savybę - teplumą. Ant stipriai matinio paviršiaus purvas itin lengvai prilips. Matinio dažo paviršius nėra lygus, santykinai grubus ir tai leidžia ant jo palikti daugiau nešvarumų. Tokį paviršių reikės ir daugiau valyti bei anksčiau persidažyti. Pusiau matinių arba pusiau blizgių dažų paviršius prižiūrėti bus gerokai lengviau.

– Kas yra dažų bazės, pigmentai? Kaip išsirinkti norimą spalvą?

– Mūsų asortimente yra dvi bazės A ir C. A bazė yra balti dažai. Iš A bazės gaminami šviesių, pastelinių, vidutinio intensyvumo atspalvių dažai. Į juos daug pigmento dėti nereikia. Tuo tarpu C bazė yra skaidri, joje nėra balto pigmento. Ši bazė yra skirta išgauti stiprioms, sodrioms spalvoms. Norimai spalvai išgauti yra naudojami pigmentai, jei nerandate norimos spalvos jau pagamintų dažų asortimente.

Norimą spalvą geriausia būtų rinktis, ne pagal mažą spalvos pavyzdį paletėje, o didesnį spalvos pavyzdį, bent A4 formatą. Spalva nuo pateiktos parduotuvėje ir ant namų sienos gali skirtis. Ir taip yra dėl apšvietimo, aplink esančių objektų bei namo stiklų. Visa tai iškraipo spalvą. Geriausia rasti galimybę spalvų pavyzdžius apžiūrėti savo namų aplinkoje.

– Dažymo įrankiai. Kokius pasirinkti?

– Visus dažomus paviršius galima dengti naudojant tiek volelį, tiek teptuką. Dažymo metu itin patogu naudoti abu įrankius. Pirmąjį dažų sluoksnį padengti voleliu, o teptuku jį išsklaidyti. Abu įrankius pasirinkti tokio pločio, kaip dažomos lentutės. Tuomet darbas vyksta itin greitai.

Dažyti vandeniniais dažais reikėtų rinktis sintetinio plauko teptukus. Natūralaus plauko šereliai nuo dažų vandens pagrindu pūsis ir paviršiaus kokybiškai nenudažys. Tokie teptukai puikiai tiks dažyti aliejiniais dažais. Teptukai gali būti įvairūs. Vieni jų - itin ergonomiški, bus tinkami dažyti sunkiau pasiekiamoms vietoms, šepetėlio šerelis sintetinis, ypač minkštas ir plonėjančio plauko, kaip ir natūralus žmogaus plaukas. Kitų teptukų šereliai gali būti ir kietesni ir ne tokie patogūs kruopštumo reikalaujantiems darbams. O dažymo šepetėliai medinėmis rankenomis, dažniausiai skirti profesionaliems dažytojams. Jie šepetėlį rankose laikydavo visą dieną, na o delnas dirbant prakaituoja. Todėl medis gerokai patogesnis ir ergonomiškesnis profesionalams. Teptukai yra skirtingo pločio. Jų plotį pasirenkame atsižvelgdami į dažomo paviršiaus reljefą, matmenis, langams puikiai tiks įkypi teptukai, dideliems plotams platūs ir iki 20 cm pločio teptukai. Voleliai taip pat yra skirtingo pločio, tačiau dar reikėtų atkreipti dėmesį ir į jų plaukelių ilgį:

  • Trumpo, apie 6 mm ilgio plaukeliai, tiks paviršiams, kuriuos reikia dengti plonu tolygiu sluoksniu dažų: baldai, durys ir kt.;
  • Vidutinio ilgio 10-16 mm dažniausiai puikiai volelis bus naudojamas sienoms dažyti;
  • Ilgo plauko 18-25 mm volelis tinkamiausias fasadams dažyti, pvz. grubiai pjautiniai lentai ar vidaus luboms.


Poroloniniai voleliai dengs plonu dažų sluoksniu, tačiau gali palikti oro burbuliukų ant paviršiaus, nenudažys kokybiškai.

– Kaip valyti dažytus paviršius?

– Geriausia naudoti muiluotą šluostę bei vandenį. Dulkes nuo sienų efektyviausiai nuvalysime sausa mikropluošto šluoste arba dulkių šluotele. Kartais gali prireikti stipresnės valymo priemonės, pvz. spirito ar dezinfekantų. Tikrai ne visi dažai atlaikys tokius valiklius. Todėl nereikėtų eksperimentuoti. Dažai bijo sausos kempinėlės trynimo ir kempinėlės su šiurkštuma. Blizgūs dažai nuo stipraus mechaninio trynimo užsimatins, o matiniai užsiblizgins. Mechaninis darbas su kempinėle keičia dažo matiškumą ir blizgumą. Tuomet geriausia naudoti drėgną arba sausą mikropluošto šluostę. Šarminiai valikliai dažui kelia didesnį pavojų, tad juos naudokite tik skiestus vandeniu tinkamu santykiu. Kartais geriau naudoti rūgštinio ph valiklius.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)