„Esame uždarų patalpų karta, ir tai didžiąja dalimi lemia Lietuvos klimato sąlygos, nes dažnai rudenį ir žiemą orai tokie, kad nelabai norisi vaikštinėti lauke. Tyrimai rodo, kad apie 90 proc. laiko praleidžiame patalpose, o iš jų du trečdalius – namuose. Todėl labai svarbu, kad namų aplinka būtų kuo palankesnė sveikatai, kad padėtų ją išsaugoti, o ne griautų. Naujausi tyrimai rodo, kad patalpų klimatas turi įtakos ne tik mūsų fizinei, bet ir psichinei savijautai, todėl namų dizainas, naudojamos medžiagos ir jų kokybė mums labai svarbūs“, – pranešime spaudai sako Dmitrijs Astašonoks, VELUX vadovas Baltijos šalyse.

Psichikos sveikata priklauso nuo daugybės skirtingų faktorių – santykių su kitais žmonėmis, mąstymo būdo, aplinkinių įvykių ir pan. Kaip savo straipsnyje teigia Bing Bing Guo, vyresnioji „Delos Labs“ bendradarbė, dažnai klaidingai manome, kad mūsų psichinę savijautą daugiausia lemia tik tai, kas „vyksta mūsų galvoje“. Iš tiesų daug įtakos turi ir mus supanti aplinka – patalpos apšvietimas, šiluma, oro kokybė, triukšmo lygis.

Šykštuolis moka du kartus

Norėdami tilpti į suplanuotą remonto biudžetą, rinkdamiesi statybines medžiagas ar baldus dažnai vadovaujamės vienu iš pagrindinių kriterijų – kaina. Tačiau tikrai ne ji viena turėtų nulemti pasirinkimą. Reikėtų įvertinti baldų, statybos ir apdailos medžiagų kokybę – kiek jie draugiški ar nedraugiški mūsų sveikatai. Permokėti nesinori, bet siekdami sutaupyti, galime pakenkti savo sveikatai, ir tada tektų kur kas brangiau mokėti už vaistus ar įvairias sveikatą stiprinančias priemones.

„Kai kalbame apie oro užterštumą, dažnai galvojame tik apie lauką, nors patalpose oro kokybė kartais būna dar prastesnė nei išorėje. Patalpų orą teršia nuo baldų atsiskiriančios dalelės; organiniai junginiai, išsiskiriantys iš panaudotų dažų; garai, kurie susidaro gaminant maistą. Todėl labai svarbu rinktis natūralių medžiagų grindų dangą, baldus ir dizaino elementus, taip pat dažus, kuriuose būtų kuo mažiau lakiųjų organinių junginių. Oro kokybei įtakos turi ir vėdinimo sistema – dažnai, priimdami sprendimą pakeisti senus medinius langus į plastikinius, nepagalvojame, kad tai gali pabloginti oro ventiliaciją, o prastesnis oras turės įtakos ne tik mūsų fizinei, bet ir psichinei savijautai“, – tęsia D. Astašonoks.

Minėtame Bing Bing Guo straipsnyje teigiama, kad oro tarša gali sukelti depresiją, dėmesio stoką, nerimą.

Šviesa – mūsų energijos šaltinis

Gerai mūsų savijautai svarbi ir dienos šviesa – kuo daugiau namuose natūralios šviesos, tuo energingesni jausimės. Tai ypač svarbu tamsiuoju metų laiku. Šviesos trūkumas gali sukelti depresiją, sezoninius nuotaikos sutrikimus, nerimą, nusivylimą.

„Žmonėms, gyvenantiems nuosavame name ar planuojantiems jį statyti, svarbu įvertinti, kaip į patalpas pateks dienos šviesa. Tai galima išspręsti fasado langais, taip pat derėtų pagalvoti ir apie langus stoge, nes pro juos gali patekti dvigubai daugiau dienos šviesos nei pro fasado langus. Be to, kuo daugiau šviesos natūraliai pateks į patalpas, tuo mažiau energijos bus sunaudojama joms apšviesti. Taip pat perkant ar nuomojant naują būstą svarbu įvertinti, į kurią pasaulio pusę (šiaurę, pietus, rytus ar vakarus) žvelgia langai, ar butas bus pakankamai šviesus, ypač tamsiuoju metų laiku“, – pataria D. Astašonoks.

Šaltis slegia labiau nei išsiskyrimas su partneriu

Taip pat labai svarbi komfortiška patalpų temperatūra. „Sveikų namų barometro“ 2022 metais atliktas tyrimas rodo, kad šilumos trūkumas turi dvigubai didesnę įtaką žmogaus savijautai ir pasitenkinimui gyvenimu nei išsiskyrimas su partneriu. Patalpų temperatūra taip pat labai svarbi mūsų darbo produktyvumui, nuotaikai, nerimo ir streso lygiui, motyvacijai.

„Efektyvi šildymo sistema, leidžianti reguliuoti patalpų temperatūrą, bei intensyvią saulės šviesą atmušančios markizės, skėčiai nuo saulės ar žaliuzės karštomis vasaros dienomis gali labai pagerinti mūsų savijautą ir užtikrinti kur kas patogesnį gyvenimą. Optimali patalpų oro temperatūra yra apie +22C. Jei kambaryje bus karščiau, gerokai pablogės gebėjimas susikaupti, o jei žemesnė – organizmas turės skirti daug energijos, kad sušiltų“, – sako D. Astašonoks.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės