Kokių komunikacijų reikia ir kiek jos kainuoja
Ž. Dževečka laidos „Keturios sienos“ komandą pakvietė apžiūrėti sodo sklypą su vasarnamiu, kuris yra Vilniuje, populiarėjančiame Rokantiškių rajone. Pirmiausia būsto patikros ekspertas sako, kad neretai pirkėjams kyla klausimas, griauti ar tvarkyti tokios būklės vasarnamius. Pašnekovas siūlo įvertinti, kiek kiekvienas pasirinkimas galėtų patuštinti piniginę.
„Jeigu žmonėms, perkantiems tokį namą, kiltų minčių jį nugriauti, reikia turėti omenyje, tokio dydžio objekto nugriovimas kainuotų 7-10 tūkst. eurų. Kartais žmonės to neįvertina. Antra alternatyva – statyti namą ant jau esančių pamatų. Būtent šio namelio pastatymas leidžia jį truputį praplėsti, sklypo ribos dar suteikia tokią galimybę. Trečia – daryti tokią rekonstrukciją, kad jame būtų galima gyventi. Ketvirta – palikti jį kaip vasarnamį, pernelyg neišlaidaujant jo remontui“, – išvardija Ž. Dževečka.
Jeigu tokio namelio šeimininkai atsisakytų jį griauti ir pasiryžtų tokį bustą įsirengti nuolatiniam gyvenimui, būsto patikros ekspertas rekomenduoja atkreipti dėmesį į sklype esančią komunikacijų infrastruktūrą. Taip pat įvertinti namelio techninę būklę ir paskaičiuoti, kiek kainuos jo rekonstrukcija ir pritaikymas nuolatiniam gyvenimui. Tiesa, objekte gali būti ir dar vertingų, geros būklės konstrukcijų ar pan.
„Šiuo atveju norėčiau pastebėti, kad šio namelio orientacija pagal pasaulio kryptis yra gera, todėl būtų visai verta ir galima susimontuoti saulės kolektorius. Taip pat matome, kad sklype nėra medžių užvirtimo pavojaus, pro langus sklistų daug šviesos, namelis kalnelyje, todėl užpustymo rizikos nematau. Bet kadangi sklypas šlaite, jeigu bus poreikis, galima numatyti investiciją papildomam gruntui“, – pasakoja pašnekovas.
Ž. Dževečka pabrėžia, kad perkant tokio tipo sklypus, vasarnamius, reikia atkreipti dėmesį, kokie inžineriniai tinklai į juos yra atvesti. Šiuo atveju galima sakyti, kad būsimiems šeimininkams pasisekė, nes tam tikri inžinerinių tinklų įvadai čia yra, tačiau norint čia gyventi nuolatos, reikėtų papildomų investicijų.
„Kalbant apie šito objekto komunikacijas, mes turime seną oro elektros liniją, kuria ateina du kilovatai. Tai galvojant apie šitą objektą kaip apie sodo namelį, tiek elektros galbūt ir užtektų, tačiau jeigu žmogus galvotų apie nuolatinį gyvenimą, oras-vanduo šiluminį siurblį, elektros galią jau reiktų didinti: kabelį vesti po žeme. Visai netoli šio sklypo yra pravestos dujos, jų atvedimas iki namelio kainuotų apie porą tūkstančių eurų. Kalbant apie geriamą vandenį, čia yra tik sodo vandens gręžinys, kuris rudenį užsukamas, o pavasarį atsukamas, tad čia reikėtų nuosavo geriamo vandens gręžinio ir tai kainuotų apie 35 eurus už metrą, o mums gręžti reiktų apie 900 metrų. Kalbant apie kanalizaciją, kol kas čia nėra jokios kanalizacijos, bet miestas numatęs čia atvesti centralizuotą nuotekų surinkimą. Taip pat reikia pagalvoti apie lietaus vandens nuleidimo sistemą“, – aiškina būsto patikros ekspertas.
Kitas svarbus klausimas, renkantis sodo sklypą – jo ribos. Ž. Dževečka pataria pasidomėti, ar yra atlikti sklypo matavimai.
„Kalbant apie sklypo ribas, renkantis gyvenamąjį būstą soduose, atkreipkite dėmesį, ar atlikti kadastriniai matavimai. Dažnu atveju jie būna visiškai preliminarūs. Mūsų atveju, jie atlikti, matome, kad kaimyno tvora stovi tvarkingai. Kalbant apie tvoras, yra reikalavimai, kad kaimyno tvora iš pietinės pusės negali mesti didesnio nei 50 proc. šešėlio“, – primena būsto patikros ekspertas.
Namo stogas ir pamatai patuštins piniginę
Šis vasarnamis, kurio būklę tikrina Ž. Dževečka, turi stogo dangą su asbestu. Tai yra medžiaga, pavojinga ir žmogaus sveikatai, ir gamtai, ypač kai ji yra ardoma,todėl, eksperto teigimu, jeigu naujasis šeimininkas sumanytų stogą pasikeisti, tai būtina daryti su specialia apranga ir apsaugomis arba dar geriau, kad tai atliktų ekspertas.
„Atvažiavus į tokį objektą ir pamačius asbestinę stogo dangą, turėkite omenyje, kad tokį stogą utilizuoti yra labai sudėtinga, ypač Vilniaus regiono gyventojams. Per metus vienas asmuo gali nemokamai atiduoti tik 50 kg asbesto atliekų, už likusį svorį žmonėms reikia susimokėti. Kad maždaug įsivaizduotumėte, kiek sveria tokia stogo danga, tai kvadratinis metras tokio stogo sveria apie 16 kg. Patiems sugalvojus tokį stogą lupti, reikia būti labai atsargiems, nes ši medžiaga tampa ypač pavojinga žmogui ir aplinkai, kai ją pradedame ardyti, jos dulkės yra nepaprastai pavojingos“, – tikina ekspertas ir priduria, kad geriausia, jeigu asbesto stogo dangos demontavimo imtųsi šios srities ekspertai, kurie naudoja visas apsaugos priemones.
Šis vasarnamis turi ir erdvų, rūsį po visu pastatu. Ž. Dževečkos teigimu, rūsys yra stebėtinai sausas, todėl pašnekovas nori išsiaiškinti, ar namo pamatai turi hidroizoliaciją. Būtent ji apsaugo namo pamatus nuo drėgmės.
„Kadangi po namu yra rūsys, kuris yra pakankamai sausas, noriu suprasti, kodėl. Ar yra hidroizoliacija. Kol kas jos nesimato“, – kasdamas gruntą šalia namo pamatų, komentuoja būsto patikros ekspertas. Anot jo, sienos gali būti dėl to, kad nuo pamatų sukastas didesnis grunto nuolydis. Taip pat namas turi gana gerai nuleistas pastoges.
Hidroizoliacija, pasak pašnekovo, tokiems vasarnamiams anksčiau buvo daroma nutepant pamatus bitumu arba klijuojant ruloninę dangą.
„Aišku, bitumas laikui bėgant sudūlėja ir nubyra. Jeigu namui būna kokių 30-40 metų, hidroizoliacija dažniausiai būna pavargusi“, – pažymi ekspertas.
Nors šiuo metu šio vasarnamio rūsys sausas, būsto patikros eksperto teigimu, norint jame įrengti gyvenamas patalpas, jau reikėtų pagalvoti apie pamatų šiltinimą ir hidroizoliaciją. Taip pat norint tokiame name gyventi ištisus metus, kone būtina jį apšiltinti, pakeisti pasenusius, medinius langus.
„Kalbant apie langus, tai, akivaizdu, kad tokius jau reikėtų keisti. Galvojant apie tokio namo renovaciją, dedant naujus langus, visais atvejais rekomenduoju šiltinti langokraščius, kad nebūtų šalčio tiltų“, – pabrėžia Ž. Dževečka.
Rekomenduoja gerai apsvarstyti sprendimą
Kruopščiai apžiūrėjęs namelį iš lauko, Ž. Dževečka kviečia į jo vidų ir pažymi, kad senieji savininkai yra paruošę šį vasarnamį rekonstrukcijai: išgriauta dalis pertvarų, krosnis. Tačiau būsto patikros ekspertui kai kurių pertvarų išgriovimas kelia nerimą: tose vietose, kur jos buvo, pašnekovas pastebi įtrūkimus sienose ir grindyse.
Apžiūrėjęs visą sklypą ir vasarnamį, Ž. Dževečka sako, kad toks turtas galu būti patrauklus pirkėjams, kurie ieško sklypo mieste ar arti jo ir ketina čia patys statyti namą. Taip pat tiems, kurie ieško vasarnamio tik vasaroms. Tačiau abiem atvejais reikia suprasti, kad toks turtas reikalaus papildomų investicijų. Tiesa, NT brokerė Ieva Baniulytė teigia, kad dažnas tokio turto pirkėjas yra linkęs investuoti į jo atnaujinimą ir pritaikymą gyventi nuolatos.
„Vieno tokiu turtu domisi, nes nori patys įsikurti, kiti jį vertina kaip alternatyvą įsigyti ir tiesiog įsiregistruoti, kad būtų galima naudotis miesto teikiama socialine, švietimo infrastruktūra. Taip pat toks namelis yra įdomus poilsiui, kaip vasarnamis, nes netoli yra ežeriukas. Kol kas namą daugiausiai apžiūri vyresnio amžiaus žmonės, kurie planuoja savo ramų gyvenimą užmiestyje. Soduose sklypai ir nameliai yra mažai bankų finansuojami. Tie bankai, kurie finansuoja, tai daro tik iki 50 proc., todėl toks turtas dažniausiai perkamas nuosavomis lėšomis“, – pabrėžia NT brokerė I. Baniulytė.
Kaip atrodo šio namo vidus ir ką dar svarbu žinoti apie tokio turto trūkumus ir privalumus, žiūrėkite laidoje „Keturios sienos“.
