Tragiškos būklės namą Ignalinoje naujam gyvenimui prikėlė Onutė ir jos sūnus: šiemet sodybai sukanka 100 metų

Žmonės, kurie patys įsirengė namus, žino, koks nepaprastas jausmas džiaugtis savo rankų darbo rezultatu. Šį jausmą pažįsta Ignalinos miesto gyventoja Onutė, kuri „Delfi būstas“ papasakojo savo namų istoriją. Moteris jau daugiau nei 4 metus pagaliau gyvena nuosavuose namuose ir dar nepaprastuose – šiemet Onutės sodybai sukanka 100 metų. Ji dalinasi, kokios būklės sodybą įsigijo ir kaip ji atrodo dabar, po viso ilgo sąrašo remonto darbų, kuriuos atliko ji ir jos sūnus.

Ignalinoje, nuosavoje sodyboje, jau daugiau nei 4 metus gyvenanti Onutė pasakoja, kad naujuose namuose gyvena kartu su sūnumi ir anūke. Moters teigimu, sodybos šeima ieškojo būtent Ignalinoje, norėjo būsto arti miesto centro, kad būtų lengvai pasiekiama mokykla, darželis.

„Nežiūrėjome į sodybos gimimo metus, mums buvo svarbu, kad ji būtų arčiau mokyklos, darželio.
Sodybai priklauso gyvenamasis namas ir gerokai apgriuvęs ūkinis pastatas. Paties namo būklė buvo prasta. Jo išorė atrodė tvarkingai, tačiau vidus reikalavo kapitalinio remonto. Jame 10 metų niekas negyveno, todėl jis buvo labai stipriai apleistas. 1922 metų statybos namas, šiemet jam – lygiai 100 metų“, – pažymi moteris.

Ji tęsia, kad minimalus kosmetinis remontas gyvenamojo namo viduje galbūt ir buvo darytas, bet tik žiemos sezonui, kad būtų šilčiau.

„Vienoje sienoje radome kailius ir skudurus, apkaltus lentomis. Namas pats yra rąstinis, rąstai – geros būklės. Mes namo viduje atlikome kapitalinį remontą. Keitėme grindis, tvarkėme sienas, jas apkalėme gipsu, nes būklė buvo labai bloga“, – pažymi Onutė.

Toliau ji tęsia, kokių darbų pirmiausia ėmėsi, kai tik įsigijo šį turtą: „Koridoriuje buvo koklinė plyta, tačiau mums ji nebuvo reikalinga, todėl ją išardėme ir jos vietoje įrengėme vonios kambarį. Namas buvo šildomas kokline krosnimi, vieną žiemą šildėmės ja, o antrą žiemą įsirengėme kieto kuro katilą, pasistatėme radiatorius ir šildomės kietuoju kuru. Visiškai keitėme stogą, nes ėmė varvėti vanduo“, – svarbiausius darbus vardija moteris.

Paklausta, ar pavyko išsaugoti bent dalį sodybos autentikos, moteris sako, kad namo būklė buvo per prasta, kad pavyktų kažką išsaugoti. Iki šiandien šeima į gyvenamojo namo remontą jau investavo apie 15 tūkst. eurų. Tiesa, į šią sumą nėra įskaičiuotos išlaidos nenumatytam stogo remontui.

„Viską darė vienas sūnus, meistrus samdėme tik stogui. Didžiausias sunkumas buvo prakiuręs stogas. Pirmaisiais metais labai tikėjomės, kad taip neatsitiks, tačiau – deja. Teko imti paskolą ir keisti stogą“, – sunkiausius momentus prisimena Onutė.

Moters teigimu, nors sodyba pirkta prieš daugiau nei 4 metus, visi remonto darbai joje dar nėra baigti. Vis tik, moteris nesigaili dėl sprendimo įsigyti 100 metų amžiaus sodybą. Ji sako, kad pagaliau išsipildė jos svajonė – turėti nuosavus namus.

„Ne visi pradėti darbai yra užbaigti, o dar nepradėtų sąrašas ilgas. Šiek tiek sutrukdė pandemija, nes labai pakilo medžiagų kainos. Svarbu, kad jau galime jame laisvai gyventi ir vasarą, ir žiemą, ir po truputį tvarkytis. Lauke norime baigti terasą, išlyginti kiemą, iškloti takelį. Maloniausia yra tai, kad pagaliau turiu savo namus. Taip pat labai mėgstu kapstytis darže, pagaliau jį turiu ir galiu ten auginti daržoves, uogas“, – džiaugiasi Onutė.

Jeigu ir jūs norite pasidalinti savo namų atnaujinimo, prikėlimo antram gyvenimui istorija, kviečiame ją papasakoti el. paštu [e-mail].