Greičio poreikis verčia ieškoti alternatyvų
Naujausioms technologijoms keičiant įvairias mūsų gyvenimo sritis, statybų sektorius nėra išimtis. Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento Daliaus Gedvilo, pastebima, kad greitis šiandien tampa bene svarbiausiu komponentu statybose, o jo neįmanoma pasiekti be skaitmeninių technologijų ir įrankių pagalbos.
„Šiandien užsakovams didžiausia vertybe tapo statybų greitis ir kokybė, nes kiekviena statybos proceso diena reikalauja papildomų kaštų ir finansinių resursų. Be skaitmeninių technologijų ir įrankių statybininkams tampa nebeįmanoma įgyvendinti užsakovų poreikių, kurie su kiekvienais metais vis labiau keičiasi“, – tikina D. Gedvilas ir priduria, kad, pavyzdžiui, prieš penkis dešimtmečius Sidnėjaus operos teatras buvo pastatytas per 14 metų, o šiandien statybininkai Olimpinį miestelį ar Londono Olimpinį stadioną pastato per kelerius metus.
Pasak pašnekovo, ryškius pokyčius matome ir Lietuvoje, kur Sporto rūmai prieš kelis dešimtmečius buvo statomi net 6 metus, o štai dabar Continental gamyklos statyboms prireikė tik 2 metų. Taip pat fenomenalius statybų greičio pavyzdžius šiandien matome ir Kinijoje, kur 57 aukštų dangoraižį Changsha mieste statybininkai pastatė per 19 dienų arba visiems jau girdėtą ligoninę Uhano mieste – per dvi savaites.
„Minėti pavyzdžiai rodo, kad prieš kelis dešimtmečius turėjome gerokai mažesnius užsakovų poreikius. Greitis šiandien tampa bene svarbiausiu komponentu statybose, o jo neįmanoma pasiekti be skaitmeninių technologijų ir įrankių pagalbos“, – įsitikinęs pašnekovas.
Kaip keitėsi statybų sektorius?
Anot D. Gedvilo, pirmiausia skaitmeninės technologijos statybos procese pakeitė projektavimą: ankščiau naudotus popierinius statinio projekto modelius ir šūsnis popierinių brėžinių pakeitė skaitmeniniai projekto modeliai, šiandien turintys specialų terminą – BIM modeliais.
Taip pat, kitas svarbus pokytis – GPS naudojimas. Šiandien, pasak pašnekovo, įvairius statybose naudojamus įrenginius galima sekti ir valdyti tiek kompiuteriais, tiek kitais išmaniaisiais įrenginiais.
„Itin pasikeitė ir pačio statybos proceso planavimas. Skaitmeninės technologijos padeda greičiau ir efektyviau planuoti darbus išmaniuosiuose įrenginiuose. Skaitmeninės technologijos taip pat padeda įgyvendinti ir darbų saugos reikalavimus, nes per kelis dešimtmečius atsirado įvairios įrangos ir priemonių, kurios leidžia darbuotojams dirbti saugiau, sumažinti nelaimingų atsitikimų darbo vietoje skaičių“, – teigia D. Gedvilas.
Pašnekovas priduria, kad keičiasi ir reikalavimai statybininkams: jie turi turėti specialių žinių ir gebėjimų naudotis skaitmeniniais įrankiais statybos procese.
„Šiandien statybos srities darbininkams keliamas reikalavimas ne tik mokėti statyti, bet tą daryti greitai, profesionaliai ir itin kokybiškai. Taip pat norėčiau paminėti ir darbininkų darbo laiko apskaitą – diegiamos Statybininko (STATREG) korteles, kuriose yra kaupiama informacija ne tik apie darbuotoją, bet ir jo darbo valandos“, – aiškina D. Gedvilas.
Robotai, 3D spausdintuvai, dronai
Statybos procese šiandien naudojama itin daug skaitmeninių technologijų ir priemonių. Pavyzdžiui, pasak D. Gedvilo, duomenų kaupimas skaitmeniniu formatu.
„Kiekvienais metais daugybė juridinių ir privačių asmenų įgyja nekilnojamo turto nuosavybę ir dažnai nesusimąsto, kad su kiekvienu sandoriu turi sekti ir informacijos perdavimas. Praktika parodė, kad jeigu statinys turi informacinį modelį su visais dokumentais sukauptais projektavimo ir statybos metu, tai šių duomenų vertė tampa svarbi eksploatuojant statinį“, – aiškina pašnekovas.
Jis tęsia, kad kiekvienos statybos metu sukaupiama vertinga informacija: statinio brėžiniai ir 3D modelis, paslėptų darbų aktai, medžiagų ir gaminių sertifikatai, draudimo ir civilinės atsakomybės polisai, atsakingų asmenų licenzijos, garantijos ir kt. dokumentai. Visi šie dokumentai, anot D. Gedvilo, bus kaupiami skaitmeniniame formate per visą statinio gyvavimo ciklą.
Piešdamas ateitį, LSA prezidentas nepamiršta ir 3D spausdintuvų. Pasak jo, kol kas 3D spausdintuvai naudojami paprastiems procesams.
„Jie namus stato sluoksniuodami: vienas sluoksnis spausdinamas ant kito ir taip formuojama namo siena. JAV bendrovė „Contour Crafting“ sukūrė spausdintuvą, kuris spausdina visomis kryptimis – į ilgį, plotį ir aukštį. Ši bendrovė teigia, kad 180 kvadratinių metrų namas gali būti pastatytas per 24 valandas. Anksčiau tokios statybos trukdavo net šešis mėnesius“, – pasakoja D. Gevilas.
Pašnekovas tęsia, kad vienas iš naujausių statybos būdų – modulinė statyba, kuri yra ypač populiari Skandinavijos šalyse.
„Skandinavijos šalyse populiarūs modulinės konstrukcijos namai Lietuvoje kol kas dar nėra dažnai pasitaikantis variantas. Tokį namą pagal standartinį projektą įgudę specialistai pastato-surenka per porą mėnesių. Puikus pavyzdys – 3D biurų pastatas Dubajuje, kuris buvo atspausdintas per 17 dienų ir tik 2 dienas užtruko jo surinkimas“, – pasakoja D. Gedvilas.
Jis atkreipia dėmesį ir į dronus. Anot pašnekovo, daug statybviečių, ypač užsienyje, vis dažniau pasitelkia dronus, kurie sutaupo daug laiko ir finansinių resursų. Jie suteikia galimybę per kelias minutes apžiūrėti objektą iš viršaus. Jeigu tai darytų žmogus – užtruktų kartais net ne vieną dieną, o gal net ir savaitę.
Žinoma, naujausi statybų laikai pasižymės robotizacija. Anot D. Gedvilo, ateityje didžiąją dalį darbų statybose darys kompiuteriai, dirbtinis intelektas ir naujausi jutikliai.
„Šiandien robotai jau gali atlikti tokius darbus kaip plytų klojimas ar armatūros tvirtinimas, o tai reiškia, kad jie gali daryti nemažą, o gal net visus, žmonių atliekamus darbus statybvietėje. Robotai jau dabar įrodė, kad beveik neįsikišant žmogui gali pastatyti namus. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Šveicarijoje duris atvėrė tik robotų pastatytas namas, o Seulo robotų muziejaus statyboms, kurias planuojama baigti 2022-aisiais, taip pat buvo pasirinkti tik robotai. Dar vienas pavyzdys – robotai mūrininkai, kurie gali sumūryti iki 3000 plytų per dieną, kai žmogus sumūrija vidutiniškai 500 plytų. Investicijos į robotiką reikalauja nemažų finansinių resursų, tačiau ilguoju laikotarpiu turi itin didelį atsiperkamumą“, – tikina D. Gedvilas.
Pirmasis pastatas, atspausdintas 3D spausdintuvu
Užsienyje esančios statybų sektoriaus inovacijos gali atrodyti tolimos Lietuvai, tačiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius, prof. dr. Alfonsas Daniūnas tikina, kad aukštajam mokslui naujosios technologijos nėra jokia naujiena ir nors prisitaikymui prie inovacijų visuose sektoriuose reikia laiko, viskas yra įmanoma. Profesorius sako, kad bene daugiausiai teigiamos įtakos statybų sektoriui padarė ir vis dar daro skaitmenizacija.
„Čia turėtume kalbėti apie 2 dalykus: projektavimo darbus ir pačią statybą. Kalbant apie projektavimo darbus, skaitmenizacija jau yra prasidėjusi prieš daug metų, o dabar yra kur kas tobulesnė ir aukštesnės kokybės. Tačiau pats statybos procesas, jo skaitmenizavimas, jis, žinoma, tik įsibėgėja. Iš tikrųjų, turbūt reikia sakyti, kad šiandien turime kalbėti apie projektavimą ir statybą ne atskirai, o suprasti, kad skaitmenizacija apima statybų procesą nuo idėjos, iki jau pastatyto statinio, netgi jo utilizavimo“, – aiškina A. Daniūnas.
Pasak profesoriaus, statybų sektoriaus ateitis yra BIM technologija (funkcinis ir fizinis objekto atvaizdavimas skaitmeninėje erdvėje. Pastato informacijos modelis yra objekto informacija, kuri naudojama sprendimams priimti viso objekto egzistavimo metu), tačiau jis priduria, kad didelę įtaką statybų sektoriui turi ir turės 3D technologija.
„Visai neseniai, Belgijoje, 3D spausdintuvu atspausdintas nedidelis pastatas. Naudojant visiškai 3D technologijas, nedalyvaujant žmonėms pačiame statybos procese. Žinoma, tokie bandymai yra tik užuomazgos, bet kaip ten pasisuks, ar bus taip, kad 3D spausdintuvai išties viską padarys, tai sunku pasakyti, manau, kad bus kombinacija. Bus kai kurie darbai, kuriuos galima atlikti su 3D spausdintuvu, bet dalis darbų išliks vis dėlto savo specifikos, įprastomis technologijomis. Bet taip, kad 3d spausdintuvai užvaldys visus procesus, taip, ko gero nebus“, – svarsto prof. dr. A. Daniūnas.
D. Gedvilas priduria, kad taip pat dėl klimato kaitos žmonija privalės imtis veiksmingų priemonių, keičiant vartojimo įpročius. Tikėtina, kad ateityje visos statybos vyks taikant žaliąsias technologijas ir perdirbimas medžiagas. Tai gali tapti privaloma ir vieną dieną greičiausiai bus įteisinta specialiu reglamentu.
