Dažnai užterštu aplinkos oru skundžiasi individualių namų rajonų, priemiesčių gyventojai, kur patalpoms šildyti naudojamas kietasis kuras (kartais nekokybiškas ar netinkamas, pavyzdžiui, įvairios atliekos). Kai individualių namų šildymui naudojamas kietasis kuras, gyventojai turi skirti laiko ir pasiruošti naujam šildymo sezonui saugant tiek savo, tiek aplinkinių sveikatą. Tai svarbu, nes degant kietajam kurui išsiskiria sveikatai kenksmingi teršalai: kietosios dalelės, anglies monoksidas, anglies dioksidas, sieros dioksidas, azoto oksidai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA) ir kt. Į gyvenamąsias patalpas prasiskverbia 10–40 proc. aplinkos ore esančių kuro deginimo teršalų.
Aplinkos ore padidėjus KD koncentracijai, pastebima daugiau ūmių sveikatos sutrikimų: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei pasunkėja kvėpavimas. Pastebimi lėtinių kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligų paūmėjimai – ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai. Be to, kietosios dalelės absorbuoja toksines medžiagas bei mikroorganizmus ir perneša juos į gilesnius kvėpavimo takus, kas gali lemti lėtinį apsinuodijimą, alergines organizmo reakcijas. Epidemiologinių mokslinių tyrimų duomenimis, KD poveikis siejamas su vidutinio būsimo gyvenimo trukmės sumažėjimu, daugiausiai dėl mirtingumo nuo kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligų bei plaučių vėžio. Kietosios dalelės neturi koncentracijos slenksčio, todėl neigiamas jų poveikis sveikatai gali būti juntamas ir dalelių koncentracijai nepasiekus nustatytos ribinės vertės.
Gyventojams primename, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose. Už atliekų deginimą nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos oro apsaugos reikalavimų Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos.
Tačiau kartais gyventojai nepaiso draudimo ir nerūšiuotas buitines atliekas degina savo namų kietojo kuro katiluose, krosnyse, židiniuose. Dėl to gali išsiskirti labai dideli kenksmingų teršalų kiekiai, galintys turėti įtakos ne tik reikalavimų nesilaikančių konkretaus namo gyventojų bei jų kaimynų sveikatai. Gyventojai turėtų neužmiršti, kad ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas atliekas. Joms degant gali išsiskirti labai nuodingų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų, dioksinų).
Prasidėjus šildymo sezonui didėja ne tik oro tarša, bet ir gaisrų gyvenamajame sektoriuje rizika. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos primena, kad gyventojai, nesilaikantys Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, tuo pačiu nesirūpina savo būsto bei šeimos narių saugumu. Daugelio gaisrų būtų galima išvengti, jeigu krosnys ir dūmtraukiai būtų patikrinti bei sutvarkyti prieš šildymo sezoną. Pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš eksploatavimo pradžią, o šildymo sezono metu juos reikia valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Dūmtraukiai ir šildymo įrenginiai privalo būti techniškai tvarkingi. Palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose mūriniai dūmtraukiai ir mūrinės sienos su dūmų kanalais turi būti nubaltinti.
Atminkite, kad pagrindinės kietojo kuro rūšys, tinkamos kūrenimui, yra natūrali mediena (malkos, pjuvenų briketai, granulės), anglys ir durpės. Naudojant tinkamą kūrenimui kietąjį kurą susidaro ir į aplinką išsiskiria mažiausiai teršalų.
Sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį taip pat galima naudojant mažiau taršias kuro rūšis (pvz., dujas, arba ekologiškai švarią atsinaujinančiųjų energijos šaltinių energiją (saulės, vėjo, geoterminės energijos) arba prisijungus prie centralizuotų šilumos tinklų.
